Dalelytės „ne“ naudojimas

Kalbos dalelės “ne” vartojimas tokiose kalbos konstrukcijose kaip “nepamiršk”, “neprieštarauk”, “nerūkyk”, “nepavėluok” dažniausiai duoda atvirkštinį efektą. Iliustracijos dėlei paeksperimentuokime. Pamėginkite įsivaizduoti rožinį dramblį. Leiskite rožiniam drambliui visu vaiskumu sužadinti jūsų vaizduotę. Puiku. O dabar jums kita užduotis – negalvokite apie rožinį dramblį. Jaučiu, jog negalvoti apie rožinį dramblį praktiškai neįmanoma. Ir tai turi logišką paaiškinimą. Smegenys norėdamos dekoduoti frazę turi sulaukti, kol frazė bus užregistruota kaip vientisas pranešimas ir tik tuomet gali įvykdyti nurodymą. Tad vietoj konstrukcijų su dalelyte “ne” vartotini konstruktyvaus tipo pakaitalai: “įsidėmėk”, “sutik”, “sukramtyk kokį saldainį”, “ateik laiku”.

„Dalelytės „ne“ mūsų protas nesupranta. Jeigu jūs kartosite, kad „aš nevalgau saldumynų“, protas vis tiek išgirs, kad „aš valgau saldumynus“ ir mantra bus neveiksminga.

Maža to, populiari psichologija tiesiog neįmanoma be sakinio „aiškiai įsivaizduokite savo tikslą“. Ir neurolingvistiniame programavime – NLP -yra tokia sąvoka: „gerai suformuluotas tikslas“, kurio dalis – akivaizdumas. Tai reiškia, jog jei tu nori nebegerti ir neberūkyti, tai turi atmesti dalelytę „ne“ ir vietoj to aiškiai savo vidiniu žvilgsniu pamatyti save valgantį obuolį ir bėgiojantį po parką.

reklama

Blogai suformuluoti tikslai iš tiesų nelabai pildosi. Tai reiškia, kad jei jūs sakote sau „Nebenoriu daugiau vėluoti į darbą“ arba „Nebenoriu persivalgyti“, tai pirmiausiai sukeliate savo galvoje būtent vėlavimo ir persivalgymo vaizdelį, prie kurio pridedate dalelytę „ne“. Tai veda į priešingą efektą – jūs pramiegate ir persivalgote, po to prisimenate šį „ne“ ir imate jausti sąžinės graužatį. Jau geriau formuluokime pozityviai: „Ateinu į darbą laiku“, „Valgau dėmesingai, su malonumu, jausdamas maisto skonį“.

Atminkite: noras turi būti pozityvaus charakterio. Tai reiškia, kad bent jau formaliai jis būtų be dalelytės „ne“. Priešingu atveju sugebėjimus, emocijas ir valią nukreipsite tam, ko norite išvengti. Juk neveltui sakoma: ko žmogus labiausiai bijo, tas ir nutinka.

Dabar jau gan gerai žinomas pozityvių teiginių principas, kuris yra svarbus komponentas konstruojant pageidautinus elgsenos modelius  saviįtaigos, hipnozės ar NLP metodikose. Principo esmė paprasta. Jei dabar paprašyčiau skaitytojų minutėlei stabtelėti ir pamėginti įsivaizduoti mintyse “ne obuolį”… Turbūt dauguma atsakytų, jog mintyse įkyriai šmėžavo obuolys. Ir tai visai suprantama, nes pasąmonė, it stropus bibliotekininkas, iš atminties archyvo pateiks būtent tai, ką ir užsakėme. Su žodžiu “obuolys” – šimtai ir tūkstančiai sąsajų, begalės nuorodų, su abstrakcija “ne obuolys” – greičiausiai nieko. Tad ignoruodama dalelytę “ne” pasąmonė skaito “obuolys”.

Dabar grįžkime prie “Tėve mūsų”, kuri yra daugumai krikščionių kasdienės religinės praktikos dalis ir dažnas šiaudas “esantiems apkasuose”.

“Ir neleisk mūsų gundyti”

Štai ta eilutė, kurią pasąmonė, remiantis pozityvių afirmacijų konstravimo principu, turėtų perskaityti kaip:

“Ir leisk mus gundyti” ar “Ir leisk mus sugundyti”

Dar vienas vertingas įprotis – minčių ir troškimų analizė. Labai svarbu stebėti, kokios mintys – teigiamos ar neigiamos – ima viršų. Žmonės nesąmoningai linkę daugiau kalbėti apie neigiamus dalykus. Reikia išsiugdyti įprotį galvoti apie tai, ko nori, o ne apie tai, ko nenori. Mintį „aš nenoriu sirgti“ pakeiskite į „aš esu sveikas“, nes pasąmonė dalelytės „ne“ negirdi.