Neįmanoma uždirbti milijonų, nenužudžius vieno kito žmogaus

Ramūnas Karbauskis iš visų žiniasklaidos pusių yra puolamas, ne dėl to, kad nugalėjo Konservatorius. Netgi ne dėl to, kad išvaikė LIETUVOS GELEŽINKELIAI šutvę. Ne dėl savo ryšių su Maskva. Aš jums dabar papasakosiu kaip viskas yra iš tiesų.

Alkoholio gamintojų ir prekybininkų konsorciumas, kuriam vadovauja MG Baltic didžiausiems Lietuvos portalams Delfi ir Lietuvos Rytas, 15 min.lt, TV3 ir savajai LNK už alkoholio reklamą sumoka 34 milijonus eurų per metus. Žiniasklaida išsilaiko tik iš reklamos. Pajamos iš alkoholio reklamos sudaro 45 % Lietuvos Ryto reklaminio pelno, ir net 69 % Delfi. lt portalo pelno.

Pagal Ramūno Karbauskio vykdomus planus, jau pavasarį alkoholio reklama per Lietuvos žiniasklaidą bus uždrausta. Jeigu Lietuvos pagrindiniai žiniasklaidos portalai nesuras kitų būdų, kaip uždirbti pinigus, jie paprasčiausiai bankrutuos. Sekantys eilėje bus Farmacininkai, kurių įnašas į reklamą vaistais sudaro 23,7 proc. nuo visų gautų už reklamą pajamų sumos.

Tai yra dešimtys milijonų eurų gerbiamieji skaitytojai, o kur dar atitinkamos sutartys su ligoninių, poliklinikų vadovais, kad jie ligoniams išrašytų būtent tokius ir tokius vaistus, kuriuos su milžinišku antkainiu vėliau parduoda kaip kompensuojamus. Už gerų metų sužinosite viską. Ir kokiom aplinkybėmis buvo nunuodytas Juras Požėla, sužinosite ir apie kas mėnesį vykusius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus susitikimus su AMB, kur lagaminėlyje jam perduodavo mėnesinį 50 tūkstančių dolerių otkatą, o dabar aš jums papasakosiu apie Eligijų Masiulį.

Eligijaus Masiulio susikurtas švento ir pūkuoto politiko įvaizdis pakišo jam koją. Liberalai pasielgė negarbingai, nuskandindami jį. Jeigu ne Masiulis Eugenijus Gentvilas nebūtų tapęs Klaipėdos Uosto vadovu. Jeigu ne Masiulis, Šimašius nebūtų tapęs Vilniaus meru. Jeigu ne Masiulis, MG-Baltic nebūtų laimėję aibės statybinių konkursų, pradedant Vilniaus aplinkeliu, baigiant Rail Baltica geležinkelio ruožu. Masiulis buvo žinomas kaip patikimas kyšininkas, ir jis tuos kyšius ėmė lygiai vienuolika metų ir tris mėnesius.

reklama

Sistema buvo žymiai paprastesnė nei jūs įsivaizduojate. Masiulis kaip Proxy kanalą naudojo Lietuvos Geležinkelius, ir juose dirbusį Šimėną. Koncernui „MG Baltic“ priklausanti „Mitnija“ per pastaruosius kelerius metus bene didžiausių užsakymų gavo iš „Lietuvos geležinkelių“ būtent tada kai susisiekimo ministru buvo E. Masiulis. Bendrovė „Mitnija“ rekonstravo „Rail Baltica“ geležinkelio ruožą Marijampolė – Šeštokai. Visa šių rangos darbų suma – beveik 76 mln. eurų, Su keturiais kitais rangovais „Mitnija“ statė ir Vilniaus aplinkkelio Kyviškės – Valčiūnai antrąjį kelią. Už šiuos darbus subjektų grupei sumokėta beveik 75 mln. eurų, Mitnija“ su „Kauno tiltais“ laimėjo ir dar kelis „Lietuvos geležinkelių“ skelbtus konkursus, kurių bendra suma siekė beveik 100 mln. eurų.

Už 15,5 mln. eurų „MG Baltic“ koncernui priklausanti įmonė statė Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpusą. Pernai dalyvaudama subjektų grupėje su kitomis keliomis įmonėmis, Dariaus Mockaus bendrovė laimėjo Klaipėdos universiteto konkursą dėl laboratorijos statybų už 10, 8 mln. eurų, Mitnijai“ priklausanti „Vilmeta“ pretendavo statyti 3,7 mln. Eur vertės baseiną Vilniuje ir apie 14-15 mln. vertės baseiną Klaipėdoje. Šiuos viešųjų pirkimų konkursus organizavo savivaldybės, kurioms vadovauja Liberalų sąjūdžio merai Remigijus Šimašius ir Vytautas Grubliauskas.

Sistema buvo paprasta!

Masiulis veikia per Steponavičių, Steponavičius per Šimašių. STT pirmas dvi grandis pašalino. Masiulis tapo įtariamuoju, Steponavičius iš įtariamojo pavirto spec liudytoju. Buvo jau sumokėti kyšiai ir už beveik milijardo tuometinių litų vertės kelio Vilnius – Utena, ir Nacionalinio stadiono statybų projektus, kuriems per daugelį metų buvo planuojama išleisti virš milijardo tuometinių litų.

Jūs, bent įsivaizduojate kokie tai pinigai?

Šie projektai turėtų būti vykdomi pasitelkus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelį. Bendrovės už savo lėšas atliktų darbus, o vėliau joms būtų sumokėta iš savivaldybės arba valstybės biudžeto arba, kitaip tariant, jūsų visų mokesčių mokėtojų pinigais. Kad MG Baltic turėjo ryšių teismuose, teisėsaugoje, policijos struktūrose įrodo ir mano pateikiami faktai, kad 2015 m. gruodžio pabaigoje MG Baltic valdoma įmonė pasirašė sutartį su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Įgyvendinant „Vilniaus aps. VPK policijos komisariato ir areštinės statybos ir ūkio priežiūros paslaugų pirkimą“ iki 2033 m. „Pilies projektams” pagal sutartį turėtų būti sumokėta beveik 56 mln. eurų.

Tuometinė kylanti Lietuviškos politikos žvaigždė Saulius Skvernelis susivokė, kad MG Baltic dominavimas visur, nesiskiria prieš 20 metų veikusios Vilniaus Brigados metodų. Anie už valstybės pinigus sulūžusiais automatais apginklavo Lietuvos kariuomenę, o MG Baltic Raimondo Kurlianskio rankomis laimėdavo vieną po kito didžiausio biudžeto statybinius konkursus. Natūralu, kad kiti stambūs statytojai likę be kontraktų buvo priversti bankrutuoti, o Mitnijos vadovas Gureckis buvo privestas prie savižudybės. Daug ką pasako ir Dariaus Mockaus konfliktas su verslo partneriu Tadu Karosu. Puikiai kontražvalgybinę techniką išmanantis buvęs tardytojas Tadas Karosas greitai susivokė, kad jei nieko nedarys, jis bus pakastas. Signalas, pasitraukti buvo Tado Karoso sulaikymas ir patalpinimas į KPZ.

reklama

Vienas iš jų turėjo pasitraukti. Arba Darius Mockus, arba Tadas Karosas. Bet Darius Mockus, finansų genijus panaudojo savo bokštą Ramūną Kurlianskį visose slaptose konkurentų neutralizavimo operacijose. Taip pačių ex-saugumiečių rankomis Mockus pašalino buvusį verslo partnerį STATUS vadovą Bieliauską, vėliau taikydamas klasikines pilkųjų verslo grobikų schemas: taikant teisinių priemonių ir šiurkštaus šantažo derinį perėmė Gureckio Mitniją, o Gureckį privedė prie savižudybės, ir teisėsaugininkams atliekant kratą jo įmonėje Gureckis uždarė duris, užsitaisė pistoletą prikišo jį prie smilkinio ir nusišovė.

Pradentiesiems verslininkams priminsiu apie galimus pavojus. Svetimo verslo užvaldymo schemos skirstomos į baltąją, pilkąją ir juodąją „reiderystę”. Pagal baltąsias schemas verslas atimamas manipuliuojant įstatymais, neperžengiant jų nubrėžtos ribos. Klasikinė svetimo verslo užvaldymo strategija yra tokia: per akcijas ar valdybos narius įsibraunama į auka numatytą bendrovę, ji įstumiama į skolų duobę. Po to įsteigiamos kelios firmos tarpininkės. Jos superka skolas ir įvelia bendrovę į teismus. Taip įmonė sužlugdoma ir pereina į „reiderių” rankas. Juodoji verslo užvaldymo taktika pagrįsta šiurkščiu šantažu, tiesioginiu grasinimu verslininkui, jo šeimos nariams. Ši taktika ypač paplitusi Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, kurioje turiu verslo reikalų.

Yra žinomas ne vienas atvejis, kai verslininkui jį sužlugdę vadinamieji partneriai liepė dingti iš horizonto palikus verslą, šeimą, be asmens dokumentų. Antraip jam grėsdavo ilgi metai kalėjimo ar net mirtis. Reideriai ypač aktyviai veikdavo Kaune ir Panevežyje ir Lazdijuose organizuotų gaujų siautėjimo laikais. Kauno teismai, prokuratūra visais laikais buvo korumpuota, o tuometinių Kauno teismų lygį parodė ir Kedžių istorija, kai teisėjos brolis nužudė kitą teisėją, o vėliau į šį žaidimą įsijungė mūsų saugumiečių taktinės grupės mirties būrys kuris susekė ir pašalino Kedį ir nereikalingą liudytoją Andrių Ūsą, ir ko gero paslaptingajį Aidą, kuris iš tikrųjų buvo tuometinio Kauno Apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis - Vaidas Milinis.

Ant dienų būtų nužudyta ir Neringa Venckienė, bet ji spėjo pabėgt į JAV. Venckienė buvo tik šito žaidimo sraigtelis. Būtent po Kedžių istorijos tikrąjį Lietuvos Respublikos valdymą tiek iš Prezidentūros tiek iš Seimo, perėmė Lietuvos Konstitucinis Teismas. Šio teismo teisėjai realiai tebevaldo Lietuvą, o jūsų visų tikėjimas, kad Konservatoriai su Grybauskaite yra Lietuvos Respublikos faktinė valdžia, yra ne kas kita kaip mūsų žiniasklaidos sukurtas mitas.

Kad MG Baltic koncernas yra apraizgęs visą Lietuvą, visose įmanomose sferose pateiksiu ir kitą esminį faktą. Per pastaruosius kelerius metus valstybės institucijos pirko paslaugų ir iš kitos koncerno „MG Baltic“ įmonės, telekomunikacijų paslaugas teikiančios „Mediafon“. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija šiemet iš bendrovės nusipirko trumpųjų SMS žinučių siuntimo paslaugas už 132 tūkst. eurų. Dalyvaudama subjektų grupėje „Mediafon“ laimėjo ir Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ konkursą dėl 122 tūkst. Eur vertės transporto sistemos papildomų funkcionalumų sukūrimo. Be to, už 38 tūkstančių eurų „Mediafon“ su kita įmone teiks fiksuoto telefono ryšio paslaugas iki 2018 metų vidurio. Visgi pagrindinės pajamos MG-Baltic koncernui ateina iš prekybos alkoholiu.

Socialdemokratas Juras Požėla tapęs ministru ir patvirtindamas pataisas dėl alkoholio reklamos draudimo interneto svetainėse, mobiliosiose programėlėse, skirtose išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams pasirašė sau mirties nuosprendį.

Žinote, mano oponentus komentaruose galima atskirti pagal tris šabloniškus jų paaiškinimus. Pirma jie teigia, kad aš neva naudoju neurolingvistinį programavimą paveikti skaitytojų sąmonei. Po to jie dar sako, kad man visur vaidenasi sąmokslo teorijos. O kai juos priremiu faktais ir įrodymais prie sienos, žinote ką man šimašoidiniai ir lanzberginiai oponentai sako?

Sako, tu Simonai rašai mažai uždirbančioms masėms!