Negana to, atsisakoma sienų kontrolės

Viešas Kreipimasis Dėl Užsienio Valstybių Kariuomenių Statuso Lietuvoje

LR Prezidentei, LR Vyriausybei, LR Parlamentui bei visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Šių metų (2017) sausio 17 dieną, Krašto apsaugos ministerijoje, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall, pasirašė susitarimą dėl JAV ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuvos teritorijoje. Mums, kaip neabejingiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kyla nemažai svarbių klausimų, į kuriuos tikimės gauti atsakymus.

Seimo narys, duodamas priesaiką, sako: „prisiekiu  gerbti  ir vykdyti jos (Lietuvos)  Konstituciją  ir  įstatymus…“. Kai ateis laikas Seime ratifikuoti sausio 17 dienos sutartį, Seimo narys gali pažeisti jo duotą priesaiką, nes tą dieną pasirašyta sutartis neatitinka Konstitucijos 137 straipsnio: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“. Dar daugiau, būtų pažeidžiamas ir 2011 metų kovo 15 dienos Konstitucinio teismo išaiškinimas:

2011 m. kovo 15 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS NUTARIMU (Byla Nr. 23/08) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO konstatavo:

reklama

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog Konstitucijos 137 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių, reiškia inter alia tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. Toks draudimas inter alia nereiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, inter alia Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį, valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis.

Todėl, norėdami, kad mūsų Seimo nariai nepadarytų fatališkos klaidos ir nesulaužytų jų pačių duotos priesaikos gerbti ir vykdyti Konstituciją, jaučiame pareigą įspėti ir susimąstyti prieš balsavimą dėl sausio 17 dienos sutarties ratifikavimo. Kitu atveju, tie Seimo nariai, kurie balsuos už minimą sutartį, pažeis Konstituciją ir taip taps negalintys eiti savo pareigų.

Taip pat mums kelia nerimą, jog: „Lietuva savo valia atsisako jai priklausančios pirminės teisės vykdyti baudžiamąją jurisdikciją.“ Tai reiškia, kad, jeigu Lietuvoje nusikaltimą padarytų užsienio valstybės kareivis ar jo globoje esantis asmuo, tai jam negaliotų mūsų baudžiamasis kodeksas. Jo nebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taip, yra numatyta galimybė, jog konkrečiais Lietuvos Respublikai ypač svarbiais atvejais (neapibrėžta kokiais), Lietuvos institucijos gali panaikinti šį teisės atsisakymą, kompetentingoms JAV karinėms institucijoms pateikdama rašytinį pareiškimą bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau nei per 21 dieną nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Lietuvos institucijos gali pateikti pareiškimą ir nelaukdamos minėto pranešimo.

Keista, jog suverenioje valstybėje gali būti limituotas laikas iki kada galima atsiimti savo baudžiamojo kodekso viršenybę. Taip pat mums užkliūna tai, kad nustatant ar įtariamas baudžiamasis nusikaltimas galėjo būti padarytas dėl veikimo ar neveikimo JAV karinių pajėgų nariui vykdant oficialias pareigas pagal NATO SOFA VII straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktį, „reikalingas atitinkamos Lietuvos Respublikoje esančios Jungtinių Valstijų aukščiausios karinės institucijos paliudijimas, kad minėtas veikimas ar neveikimas įvyko vykdant oficialias pareigas, laikomas galutiniu fakto patvirtinimu.“ Tai vėl kertasi su 2011 metų kovo 15 dienos Konstitucinio teismo išaiškinimu, jog Lietuvos teritorijoje gali veikti tik tie daliniai, kurie yra kontroliuojami Lietuvos valstybės arba kontroliuojami kartu su sąjungininkais. Nes kaip kitaip paaiškintume faktą, kad tik Jungtinių Valstijų aukščiausios karinės institucijos gali paliudyti dėl baudžiamąją veiką padariusio kario patvirtinimo ėjusio tarnybines pareigas bei jos nuosprendis yra galutinis? Kodėl Lietuvos Respublikos teritorijoje to negali padaryti mūsų tinkamos institucijos?

reklama

Kyla klausimų ir dėl IV straipsnio 3 dalies, jog „JAV karinės pajėgos ir JAV rangovai turi teisę nevaržomai patekti į saugojimo patalpas ir jomis naudotis visais su išankstiniu išdėstymu ir su iš anksto išdėstytų materialinių išteklių laikymu susijusiais tikslais, įskaitant tokių iš anksto išdėstytų materialinių išteklių pristatymą, tvarkymą, patikrinimą, naudojimą, remontą ir išvežimą, neatsižvelgiant į tai, ar minėtos saugojimo patalpos yra infrastruktūros objektai ir zonos, dėl kurių susitariama.“ Objektų skaičius nėra limituotas? Kokios garantijos dėl privačios nuosavybės apsaugos?

Be to gan keistai atrodo išskirtinės privilegijos, tokios kaip JAV įgytų teisių pripažinimas, nereikalavimas turėti profesionalius vairuotojo pažymėjimus įgyjamus Lietuvoje. Ar tai nesukels papildomų saugumo problemų Lietuvos kelių eismo dalyviams?

Negana to, atsisakoma sienų kontrolės. JAV pajėgos gali laisvai atvykti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

JAV karinės pajėgos ir jos deleguoti asmenys yra atleisti nuo bet kokių mokesčių, licencijų, deklaravimo įsivežamų piniginių sumų, muitinės procedūrų. JAV atstovams Lietuvoje negalios lietuviškas darbo kodeksas, jie galės vadovautis JAV darbo teise (XXVI straipsnis).

Keistai atrodo ir XXIX straipsnio 6 skyrius: „Ginčai ir kiti klausimai, dėl kurių konsultuojamasi pagal šį Susitarimą, neperduodami spręsti jokiam nacionaliniam teismui ar tarptautiniam teismui, tribunolui ar panašiai institucijai arba kokiai nors kitai trečiajai šaliai.“

Keista, jog tokia fundamentali sutartis nesukelia jokių viešų diskusijų Lietuvoje. Vis tik tai yra daug apmąstymų sukeliantis procesas, na o mūsų istorijoje jau turėjome analogiškų sutarčių (prisiminkime 1939 metus). Todėl primygtinai prašome visų valdžios institucijų ir piliečių susimąstyti ir persvarstyti šią sutartį. Kitu atveju tai gali sukelti sunkiai prognozuojamus veiksmus bei negerą praktiką.

Pagarbiai,
Asociacija „Nacionalinis interesas“