Kam reikalingas šiuolaikinis terorizmas

Publicistas, politikas Nikolajus Starikovas

Yra keli svarbūs momentai, kuriuos reikia teisingai vertinti, kad suprastume pasaulyje besiklostančią situaciją.

1. Šiandieniniame pasaulyje nėra civilizacijų konflikto tarp Vakarų ir Rytų, Krikščionybės ir Islamo, o yra pastangos įžiebti tokį konfliktą. Yra Vakarų civilizacijos noras susilpninti kitus civilizacinius projektus (Kinija, Rusija ir t.t.)

2. Nėra „koalicijos“, kurioje „civilizuotas“ pasaulis kovotų su kažkokiu „pasauliniu terorizmu“.

3. Nėra ir pasaulinio terorizmo.

O kas gi tuomet yra?

Yra metodas, kurį Amerika su artimiausiais savo sąjungininkais naudoja, kad išsaugotų savo dominuojančias pozicijas. Yra instrumentas, kurį naudodamos, Valstijos silpnina konkurentus. Be to – visus konkurentus, netgi tuos, kurie formaliai laikomi jos sąjungininkais, kaip Europa. Vienas iš šio metodo aspektų – vykdyti įvairaus pobūdžio teroro aktus. Terorizmas, trumpai tariant. Tačiau šis terorizmas neegzistuoja pats savaime – jis kruopščiai finansuojamas, valdomas, ruošiamas, planuojamas, saugant JAV dominavimo interesus.

Tačiau per pastaruosius porą šimtmečių teroras kaip politinio poveikio, daromo valstybei, metodas, smarkiai pasikeitė. Jeigu dar prieš 100 metų teroristai kėlė sau uždavinius paveikti kokios nors šalies vyriausybę, kad ji pakeistų savo politiką, tai šiandien su terorizmo pagalba niekas nemėgina koreguoti vienos ar kitos šalies politikos. Drauge su kariavimo taktikos pasikeitimais branduolinėje epochoje, pasikeitė ir teroro taktika.

reklama

Dabar svarbiausia – tai ne spaudimas šalies vadovybei.

Svarbiausiu teroro aktų tikslu šiandien tapo siekis pademonstruoti vienos ar kitos valstybės valdžios neįgalumą.

Sunkvežimis įsirėžė į Kalėdų mugę Berlyne. Vokietijos valdžios neįgalumas akivaizdus. Vokiečiai stengiasi pakeisti situaciją ir pademonstruoti valdžios įgalumą. Vokiečių policija užtruko ištisas dvi (!) dienas, kad paskelbtų paiešką žmogaus, kuris pamiršo (!!!) sunkvežimio salone savo dokumentus. Paskui šitas policijos paskirtas būti nusikaltėliu žmogus nušaunamas Milane, tikrinant dokumentus. Nusikaltimas buvo atskleistas, o nusikaltėlis jau nubaustas. Susidaro įspūdis, kad siekdamos atkurti savo reputaciją ir pademonstruoti savo veiksnumą, vokiečių spectarnybos ieškojo, ką galima būtų „paskirti“ teroristo vaidmeniui ir kieno dokumentus „surasti“ po sunkvežimio sėdyne. Iš čia ir toji 2 dienų pauzė.

Bet grįžkime prie klausimų, kurie buvo iškelti pačioje pradžioje.

Šiandien nėra islamo ir krikščionybės konflikto. Jis mėginamas įžiebti geopolitiniais interesais. Į Europą suvežtas milijonas pabėgėlių iš visų jėgų stengiasi sukurti įtampą, kai tuo tarpu Amerikoje jokių konfliktų tarp islamo ir krikščionybės nėra. Konfliktas vyksta būtent toje vietoje, kur jis turi vykti, kad galima būtų pateisinti teroro aktus, kurie demonstruoja Europos valdžios neveiksnumą. Pretekstų konfliktams galima surasti visame pasaulyje, tačiau vyksta jie griežtai nustatytose vietose: Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Yra bandymų įžiebti juos ir Rusijoje. Tačiau visur tai turi dirbtinį pobūdį. Rusijoje niekada nebūta religinių konfliktų – nei Rusijos imperijoje, nei TSRS. Įvairių konfesijų atstovai visada čia taikiai gyveno, tuokėsi, gerbė vienas kito tikėjimą ir papročius. Europoje irgi nebuvo konfliktų tarp krikščionių ir musulmonų, kadangi pastarųjų gyveno nedaug. Ir štai Europos valdžia „staiga“ atsiveža į kontinentą pusantro milijono žmonių, ir beveik visi jie iš musulmoniškų šalių. Paaiškinimai primena vaikiškus tauškalus: Sirijoje vyksta karas.

O ko į Europą atvyko šimtai tūkstančių afganų, pakistaniečių, tunisiečių ir alžyriečių? Būtent tuo konkrečiu momentu, be jokių dokumentų? Ir, kas įdomu, nieko nedeportavo namo. Tas, kuriam teko prašyti vizos į Europą, žino, kad procedūra labai panaši į pasityčiojimą iš žmogaus – pažymos, pirštų antspaudai, visos kitos nemalonios procedūros. Tai – iš vienos pusės. O iš kitos – milijonas žmonių apskritai be jokių dokumentų, nekalbant jau apie kažkokias vizas. Kaip tai paaiškinti? Amerika spaudžia Europą, versdama priimti „pabėgėlius“, po kurių priėmimo prasidės teroro aktai. Europa nusilpsta, europiečių valdžios neįgalumas akivaizdus. Kas gi apgins „civilizuotą pasaulį“, kai toks akivaizdus europietiškų institucijų silpnumas? Tiktai Vašingtonas.

Kadangi terorizmas yra Amerikos politikos priemonė, tai akivaizdu, kad Valstijos nekovos su terorizmu taip, kad jis būtų sunaikintas kartą ir visiems laikams. Kovoti, aišku, kovos, tiksliau – imituos tą kovą. Ką matome iš Sirijos pavyzdžio. Yra JAV vadovaujama koalicija, o jos kovos rezultatas – nulis. Du metai šuniui ant uodegos. Pasirodo Rusija ir viskas pasikeičia, Islamo Valstybė ir kiti JAV politikos instrumentai traukiasi, patiria nuostolius ir pralaimėjimus. Kaip į tai reaguoja Amerika? Kaišioja pagalius į ratus. Nuolatinės isterijos, kad rusų aviacija bombarduoja ne taip, ne ten ir ne tuos. Nors Alepo išvadavimas – tai jau faktas, o štai Mosulo Irake „koalicija“ taip ir negali išvaduoti.

reklama

Ir mums negalima pamiršti, kad Rusijos kovoje su terorizmu Amerika kariauja teroristų pusėje.

Pasaulinis terorizmas – tai gražiai skambantis pavadinimas, kuris neturi jokios konkrečios prasmės. Teroras – tai instrumentas. Karui informacinėje sferoje, baisus, tačiau efektyvus. O, kaip žinia, kad galėtum važinėti arkliu, reikia jį šerti šienu ir avižomis.

Karas Sirijoje vyksta pagal būtent tokias taisykles. Pamenate didelio masto teroro aktus chaoso Sirijoje pradžioje? Užminuotų automobilių sprogimai, daugybė aukų. Kodėl jie vyko tada ir nevyksta dabar? Todėl, kad prieš du-tris metus jie leido pademonstruoti Asado valdžios neveiksnumą. Kad būtų padaryta išvada, jog jį reikia nuversti. Dabar vyksta žiaurus karas, kai dar 20-ies taikių Damasko gyventojų susprogdinimas informaciniame kare neduos visiškai jokio efekto. Kadangi Asado veiksnumą patvirtino Rusijos teikiama Sirijai pagalba. Ir Alepo paėmimas.

Kas stojo prieš Asadą? Kas be paliovos tvirtino, kad „Asadas turi pasitraukti“?

Sirijos valdžios pergalė šiame kare – tai:

– patvirtinimas, kad Asado vyriausybė yra veiksni.

– patvirtinimas, kad Rusija yra veiksni.

– patvirtinimas, kad Amerika yra nebeveiksni.

Požiūris būtent tokiu aspektu leis mums suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Sirijoje. Basaro Asado išsilaikymas valdžioje – tai visiškas JAV neveiksnumas, amerikiečiai nesugebėjo prastumti savo projekto Sirijoje, vadinasi, ir visame regione. Vadinasi – ir visame pasaulyje, juk JAV yra svarbiausia supervalstybė. Leisti, kad būtų užfiksuotas Amerikos neveiksnumo faktas, Vašingtonas negali. Ir veikia teroristų rankomis. Juk bet kuri jų sėkmė demonstruoja jau Asado ir Rusijos neveiksnumą.

Pačiose galutinio Alepo išvadavimo išvakarėse teroristai smogia smūgį – vėl užgrobia Palmyrą. Kam to reikia kariniu požiūriu? O niekas čia ir nekalba apie karybą. Amerikai labai svarbu pademonstruoti Rusijos neveiksnumą. Šio miesto paėmimo operacija ir klasikinis koncertas išvaduotoje Palmyroje – tai ne tik Rusijos karinė sėkmė, bet ir galinga Rusijos veiksnumo konstatacija. Juk karai vyksta ir informacinėje erdvėje. Dėl to atsakomasis smūgis smogiamas teroristų rankomis, ir būtent čia. Rusijos ambasadoriaus nužudymas Turkijoje – vėlgi tas pats bandymas pademonstruoti rusų valdžios neįgalumą.

Bet koks aktas, dėl kurio žiniasklaida rėkia apie atseit silpną Rusiją, tampa „įrodymu“, kad Rusijos valdžia neveiksni, ir tai taškas amerikiečių naudai. Tokiais įvykiais gali tapti ir rusų kariškio žūtis Sirijoje, ir numuštas sraigtasparnis, ir ambasadoriaus nužudymas, ir karinio lėktuvo katastrofa Sočyje, ir t.t.

Pagrindinis Rusijos uždavinys – kiek galima kruopščiau ištirti visas tas tragiškas situacijas. Reikia išsiaiškinti svarbiausią – ar tikrai „taip susiklostė situacija“, o gal tasai, kuris gauna informacinę naudą, kuris nori padidinti savo veiksnumą, pažemindamas tuo pačiu Rusijos veiksnumą, gal būtent jis ir pridėjo prie to ranką.