Vakarų analitikai Pabaltijį vertina kaip išlaikytinį

Naujausieji vakarietiški tyrimai įrodo, jog egzistuoja fundamentali Pabaltijo ekonomikų priklausomybė nuo Europos Sąjungos dotacijų. Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į ES išlaikytinių teisėmis ir gyvuoja joje dėka turtingų šalių donorų malonės. Tačiau po „breksito“ ir kontinentinėje Europoje nusimatančių naujųjų dešiniųjų pergalių užsibaigs pabaltijiečių parazitavimas „senųjų europiečių“ sąskaita.

Stambiausias prancūzų laikraštis Le Figaro po to, kai visą Europą sukrėtė referendumas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, pravedė savąjį tyrimą apie tai, kas ką ES maitina ir kokiais kiekiais. Tyrimo metodas buvo gana paprastas: kiek pinigų ES šalys narės perveda Briuseliui mokesčių pavidalu ir kiek pinigų jos gauna dotacijų forma.

Tyrimų rezultatai nebuvo netikėti.

Dešimt šalių donorių, atiduodančių ES biudžetui daugiau, nei gauna, yra šios (įnašų mažėjimo tvarka): Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Italija, Švedija, Belgija, Austrija, Danija, Suomija. Besąlygiškai šioje eilėje pirmauja pagrindinis europietiškos integracijos „lokomotyvas“ — Vokietija: kasmet Berlynas į ES biudžetą įneša beveik 26 milijardus eurų, o eurofondų gauna 10 milijardų. T.y. FVR atiduoda Briuseliui 15,5 milijardo eurų daugiau, negu pasiima.

Antroje donorų sąraše yra Prancūzija: Paryžius kasmet perveda į ES 7,7 milijardo eurų daugiau, negu pasiima. Trečioje vietoje dar neseniai buvo Londonas, pervesdavęs Briuseliui 5,5 milijardo eurų daugiau, negu pasiimdavo. Po „breksito“ trečioje vietoje atsidurs Nyderlandai: Olandija, kuri pagal plotą 1,5 karto mažesnė už Latviją su Lietuva, „Vieningos Europos“ projektui atiduoda 11,3 milijardo eurų — 5 milijardas daugiau, negu pasiima.

reklama

Nors, gali būti, ir neatsidurs: pavasarį Nyderlanduose įvyksiančiuose parlamento rinkimuose gali laimėti ir vienos partijos vyriausybę suformuoti Gerto Vilderso Laisvės partija, žadanti olandams šalies išstojimą iš ES. Ir Paryžius gali iškristi iš Rytų Europos rėmėjų sąrašo, jeigu prezidento rinkimus pavasarį laimės Marin Le Pen, kurios šalininkai nenori matyti Prancūzijos Europos Sąjungoje. Didžioji Britanija iš Europos Sąjungos jau traukiasi…

Nuo „Vieningos Europos“ šalių išlaikytinių, tarp kurių visas Pabaltijis, nusisukti ketina pagrindiniai maitintojai — o tai katastrofiška perspektyva tų šalių, kurių ekonomika negyvybinga be dotacijų iš ES fondų.

Absoliuti eurofondų gavimo europietiška lyderė — Lenkija. Varšuva Europos Sąjungoje pelnytai išsikovojo teisę vadintis šalimi, geriausiai sugebančia išpešti iš Briuselio pinigų ir juos įsisavinti. 2014 metais lenkai gavo iš ES biudžeto 17,2 milijardo eurų — beveik du kartus daugiau, nei Vokietija, kuri pagal gyventojų skaičių Lenkiją viršija du kartus. Ir tuo metu Varšuva pervedė į ES biudžetą 3,5 milijardo eurų — penkis kartus mažiau, nei Berlynas. Tokiu būdu lenkai gavo iš Briuselio 13,7 milijardo eurų daugiau, negu įnešė mokesčių.

Vilniui, Rygai ir Talinui, žinoma, dar nepavyko pasiekto lenkiško apsukrumo lygio, įsisavinant eurofondus. Bet ir tos iš ES biudžeto gaunamos dotacijos, kurias gauna Pabaltijo respublikos, atlieka ypatingą vaidmenį. Estija perveda į ES biudžetą 178 mln. eurų, o pasiima 652 milijonus. Tris kartus daugiau! Latvija atiduoda 320 mln. eurų, o gauna 1,1 milijardo. Beveik keturis kartus daugiau! Na, o rekordus tarp Pabaltijo šalių muša Lietuva: atiduodama 244 mln., ji pasiima net 1,8 milijardo. Skirtumas — daugiau kaip septyni kartai!

Dar ryškiau Pabaltijo ekonomikų priklausomybė nuo materialinės Europos Sąjungos pagalbos matosi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomiką pažvelgus per procentinio santykio prizmę. Tokie tyrimai taip pat atliekami.

Pastovų ES fondų eikvojimo Centrinėje ir Rytų Europoje monitoringą atlieka tarptautinė kompanija KPMG — viena iš keturių stambiausių pasaulio auditorių agentūrų. Paskutinis KPMG analitinis pranešimas serijos „ES fondai Centrinėje ir Rytų Europoje“ rėmuose buvo išleistas praeitais metais.

KPMG audito duomenimis, eurofondai sudaro 15 proc. „Naujosios Europos“ šalių BVP. Europietiškų dotacijų „suvalgymo“ rekordininkė — Vengrija: Briuselio lėšos formuoja beveik 23 proc. vengrų BVP. Po Budapešto pagrindinių išlaikytinių sąraše aptiksime Pabaltijo šalis.

reklama

Briuselio dotacijos sudaro 18,6 proc. ekonomikos Lietuvos, 18,1 proc. — Latvijos ir 16,6 proc. — Estijos.

Įdomu tai, jog eurofondų dalis Lenkijos ekonomikoje procentine išraiška mažiau įspūdinga, negu Briuselio piniginės injekcijos į lenkų ekonomiką absoliučiais skaičiais. ES struktūrinių fondų dotacijos sudaro 15,7 proc. lenkų BVP. Pagal šį rodiklį Lenkiją tarp 11 Centrinės ir Rytų Europos šalių matome šeštoje vietoje. Lenkija — didelė ir erdvi rinka, pajėgi išsilaikyti sisteminės krizės metu ir adaptuotis praradus ateityje Briuselio finansinę paramą.

Pabaltijo šalys priskiriamos prie tų „naujųjų europiečių“, kurie, užsibaigus bendrajai europietiškai finansinei paramai, nesugebės savarankiškai išgyventi.

Lietuva, Latvija, Estija — Europos Sąjungos šalys išlaikytinės. Potarybiniu laikotarpiu šių šalių lyderiai sugriovė savąsias ekonomikas, nuskurdino savuosius gyventojus; to išdavoje jos tapo išlaikytinėmis Vakarų Europos, kuri šelpia šias šalis savo įnašais į europietišką biudžetą ir priima iš jų bėgančius bedarbius.

Pabaltijo elitas net ta jam dykai atitekusia europietiška pagalba nesugebėjo pasinaudoti taip, kaip lenkai. Lenkija, pasinaudojusi eurofondais, per dešimt metų dukart prailgino savo automagistrales, kuriomis dabar vykdomas autotranzitas iš Vokietijos. O pats stambiausias Pabaltijo infrastruktūros projektas, kurį numatoma įgyvendinti europietiško sofinansavimo pagalba, — geležinkelis Rail Baltica, „kelias į niekur“, kuriame niekada nebus tiek krovinių ir keleivių, kad jis visiškai apsipirktų.

Kokioms reikmėms Lietuva paskutinį kartą paprašė europietiško finansavimo? Tvoros nuo „rusų grėsmės“ prie sienos su Kaliningrado sritimi statybai? Deja, deja — Briuselis parodė „špygą“. Ech, kokį pelną būtų gavusi, taukuose pasivartaliojusi, šių pinigų sulaukusi Lietuva! Kas yra tvora? Tai labai naudingas verslo infrastruktūrinis projektas: pasakiškai pelningas, greit atsiperkantis, su perspektyva plėstis ir eksportuoti produkciją. Tai ne kažkokios ten jūsų atominės elektrinės.

Vakarų Europos šalių visuomenės nuomonė net nesant ekonominei krizei jau pernai priėjo išvados, kad joms metas atsikratyti skurdo tos Rytų Europos, kuri visom keturiom be jokių ceremonijų įsibrovė į jų namus 2004 metais išlaikytinės teisėmis.

Didžioji Britanija — viena stambiausių ES donorų.

Todėl Didžioji Britanija palieka Europos Sąjungą, tuo pačiu keliu jau pavasarį gali pasukti Prancūzija ir Olandija. O jei nepasuks, vis tiek bus priverstos gelbėti europietišką integraciją, įsiklausydamos į visuomenės nuomonę, kuri vienareikšmė: pakaks kišti Briuseliui milijardus eurų, atgal sulaukiant daug kartų mažiau. Kodėl kažkokia ten Lituanie turi siurbti prancūzų mokesčio mokėtojo lėšas? Ir ar tie mokėtojai žino, kas tai yra Lituanie, kur ji tupi ir kuo skiriasi nuo Lettonie? Lituanie ir Lettonie — tai dvi skirtingos šalys ar viena, kurios pavadinimas skirtingai tariamas? Ir, svarbiausia, kodėl ta Lettonie/Lituanie įsisiurbė į mūsų kūną kaip erkė? Lai ji savu maistu minta.

Tokių nuotaikų įtakoje finansinė parama Rytų Europai ES biudžete šiems metams jau sumažinta beveik ketvirtadaliu.

Ir dar bus mažinama, nes visuomenės nuomonės nepaisymas yra ES subyrėjimo rizika, o po subyrėjimo visos kalbos apie paramą Pabaltijui prarastų prasmę. Todėl Lietuvai, Latvijai ir Estijai palaipsniui bus mažinama europietiška ekonominio invalidumo pašalpa.