Nacionalsocializmo lyginimas su komunizmu, kaip eilinis demokratų melas

LDiena.lt: mieli Lietuvos pogrindiniai fašistai daro pažangą - išmoko patys įsidėti paveiksliuką į savo skelbiamus nacių literatūros analus. Pagarba. Matyt, nepraeis nė mėnuo ir išmoks antraštes rašyti ne vien didžiosiomis raidėmis. O po dviejų - sugebės nukopijuoti nuorodą į pirminį savo nacistiškos išminties šaltinį.

Maža to, neįmanoma nesutikti su jų teiginiu, kad nacizmas ir komunizmas - tai visiškai skirtingi dalykai. Nors patys naciofilai ir neskiria pseudosocialistų, kurie Globaliojo Fininterno užsakymu vykdė taip vadinamą "Socialistinę revoliuciją" nuo komunistų, kurie savo darbu siekia įgyvendinti Žemės planetoje komunizmo idealus.

Tuos pačius, kuriuos prieš du tūkstančius metų tolimame užkampyje skelbė žydas Jėzus Kristus, o praėjus 560 metų - tuos pačius komunistinius idealus skelbė arabas Mahometas, o prieš juos abu - savo tautiečiams indusams bandė perduoti Buda, o dar anksčiau prieš jį - faraonas-"eretikas" Echnatonas. Na o be jų - dar daugybė daugiau ir mažiau žinomų žmonių visame pasaulyje.
---

Mūsų „draugai“, kurie dangstosi „demokratijos lozungais bando sugretinti nacionalsocializmą su komunizmu – žydiškuoju bolševizmu. Propagandinis judokratijos liokajų sukurtas filmas „Sovietinė pasaka“ yra iš tiesų pilnas melo ir absurdiškų pareiškimų. Prieš aptariant demokratų melą, noriu paaiškinti šito ir panašių filmų propagandinį tikslą ir, kaip jo įvykdymas naudingas žydijai. To filmo pagrindinis tikslas – tai, visų pirma, sugretinti nacionalsocializmą su komunizmu, iškraipyti tikrą nacionalsocializmo ideologijos esmę ir ją paversti atpirkimo ožiu už žydiškojo bolševizmo padarytus nusikaltimus. Ypač ironiška yra tai, kad žydija, būdama tiek už demokratų-kapitalistų, tiek už komunistų-marksistų sistemų ir krypčių mėgina gretinti savo kūrinį – marksizmą – su didžiausiu visko, kas žydiška priešininku – nacionalsocializmo. Kodėl, kokia šito prasmė? Pamstykime: šiais laikais komunizmas yra visiškai netekęs savo populiarumo daugumoje šalių ir todėl žydų-masonų sistemai jį girti priešais mases būtų absurdiška ir nenaudinga. Komunizmas, taipogi, yra pasmerktas, kaip irgi pasmerktas, bet neteisingai, yra nacionalsocializmas. Todėl demokratai ir jų kompanija pasmerkia komunizmą, bet nuslepia jo tikrąją esmę, jo kilmę ir tikslus, pamėgina jį sugrertinti su nacionalsocializmu ir šią doktriną mėgina padaryti savotišku atpirkimo ožiu. Nors žydija yra atsakinga tiek už „vakarų“, tiek už TSRS nusikaltimus, jie bando atskirti šiuos dvejus dalykus ir komunizmą sugretinti su nacionalsocializmu.

reklama

Teiginiai, kad neva Adolfas Hitleris „mokęsis“ iš žydo, Markso, yra absurdiški. Nacionalsocializmas, kaip doktrina, visiškai prieštarauja komunizmui savo pasaulėžiūra ir koncepcijomis: valstybės, rasės, tautos, ekonomikos, valdymo, religijos ir kitais klausimais. Adolfo Hitlerio veikalas „Mano Kova“ kovingai ir genialiai griauna liberalistinius ir marksistinius niekus, taip pat ir žydijos ir jos pakalikų primestus „demokratijos“ prietarus. Užduodu demokratams klausimą, taip pat pateikdamas ir didžio mastytojo atsakymą į jį:

„Koks yra didžiausias demokratijos ir bolševizmo panašumas ir paradoksas? Jis yra toks: tai yra dvi dvasiškai tuščios, niekšingiausios, klastingiausios, materialistiškiausios iš visų doktrinų, deklaravusių „žmoniškumą“.“ (Alfredas Rozenbergas, Dvidešimtojo amžiaus mitas)

Dabar pažvelkime į tą faktą, kad komunizmas, tiek Markso, tiek ir Lenino, tiek ir visų kitų „komunizmo kūrėjų“ buvo vadovaujams žydijos. Įdomu, kodėl komunistinės organizacijos, kaip ir liberalistinės-kapitalistinės, yra remiamos ypatingai tų, kurie turi žydiško kraujo... Kodėl Siono Išminčių Protokolai šneka apie tiek liberalizmo, tiek marksizmo panaudojimą kaip priemonę sukurti savo pasaulinę vyriausybę... Manau, kad žmogus, kuris susipažįsta su faktine medžiaga masonijos, komunizmo, kapitalizmo ir žydų klausimais turės pripažinti, kad visi šie dalykai yra susiję, o aukščiausiasis iš jų ir yra žydiją – visa kita tėra tik įrankiai jos galiai didinti ir „gojų“ tautas skriausti. Žydija bando sugretinti komunizmą su nacionalsocializmu, bet nutyli labai svarbius faktus, rodančius komunizmo žydiškumą. Atėjo metas pabusti iš šio ilgo miego, lietuvi, atėjo metas suvokti, kad už kapitalistų ir komunistų nusikaltimus ne tik tavo tautai, ne tik baltąjai rasei, bet ir žmonijai yra kalta žydija – žudynių, karų ir nesantaikos kurstytoja, kuri yra atsakinga už abu pasaulinius karus ir dabar vykdomą Europos tautų genocidą.

Štai, pateikiu lentelę iš amerikiečių verslininko, Henrio Fordo knygos „Tarptautinė žydija“, rodančią žydų jėgą Lenino Rusijoj:

Šie duomenys tiesiog triuškina taip vadinamųjų demokratų teiginius, jog, neva, nacionalsocializmas yra panašus į komunizmą (apie visiškai skirtingas filosofines bei kitokia koncepcijas aš čia iš viso tyliu). Komunizmo vadeivos – žydai – ar tai nėra pakankamas įrodymas, kad nacionalsocializmas, ideologija, neatsiejama nuo antisemitizmo, neturi nieko bendro su komunizmu ir, taipogi, yra jam visiškai priešiška?

Toliau. Kad parodyti skaitytojams, koks melas sklinda iš demokratų lūpų ir jų rašliavų apie Adolfo Hitlerio požiūrį į bolševizmą, aš čia pateiksiu kelias ištraukas iš jo garsiojo veikalo „Mano Kova“. Adolfas Hitleris rašė:

„Nacionalsocialistinė profsajunga nėra joks klasių kovos organas, bet organas, atstovaujantis profesinius interesus. Nacionalsocialistinė valstybė nežino jokių „klasių“, bet, politiškai šnekant, tik piliečius su absoliučiai lygiomis teisėmis ir, taipogi, lygiomis bendromis pareigomis ir, šalia jų, randasi valstybės pavaldiniai, kurie, pilitine prasme, yra visiški beteisiai.“

„Nacionalsocialistinis darbininkas turi žinoti, kad nacionalinės ekonomikos klestėjimas reiškia jo paties materialinį gerbūvį. Nacionalsocialistinis darbdavys turi žinoti, kad jo darbininkų džiaugsmas ir pasitenkinimas yra jo paties ekonominės gerovės ir egzistencijos kertinis akmuo. Nacionalsocialistiniai darbininkai ir nacionalsocialistiniai darbdaviai yra nacionalinės bendruomenės, kaip visumos, tarnai ir sargai.“

„Kategorišku asmenybės atmetimu, taipogi, ir nacijos, ir jos rasinės sudėties atmetimu, jis (marksizmas) naikina elementarius visos žmogiškosios kultūros pagrindus, kurie remiasi šiais faktoriais. Tai yra tikrasis marksistinės „filosofijos“ kertinis akmuo, tiek, kiek šį nusikaltėliškų smegenų fragmentą galima vadinti „filosofija“. Su asmenybės ir rasės sutriuškinimu, esminė kliūtis yra pašalinta menkesnios būtybės - žydijos – dominavimui.“

„Kapitalizmas ir bolševizmas yra dvi tos pačios internacionalinės žydiškos monetos pusės.“

Tokie Adolfo Hitlerio pasisakymai rodo, kad jis tikrai nebuvo žydo, Karlo Markso, ar jo nuodingos „filosofijos“ gerbėjas. Iš tiesų Adolfo Hitlerio mintis ir pažiūras labai įtakojo tokie mastytojai, kaip Hiustonas Stiuartas Čemberlenas, Žozefas Artūras de Gobino, Madisonas Grantas ir kiti, kurie į istoriją žvelgė iš rasinės-antropologinės perspektyvos. Taipogi, galime pažymėti, kad nacionalsocializmo ideologija, pripažindama ne demokratinį, o aristokratinį principą, kurdama hierarchiją, o ne chaosą, sutinka su geležiniais gamtos dėsniais ir juos pritaiko ariškos rasės žmonių visuomenei. Tuo tarpu, komunizmas, kaip ir kapitalizmas, kuria dirbtinas ir pamišėliškas koncepcijas, paremtas tariamai teisingos ekonominės teorijos, kuri neigia tokius dalykus, kaip tauta, nacija, rasė, Dievas ir t. t. Tačiau tai nėra šio rašto pagrindinė tema, galbūt apie ją šnekėsime kituose raštuose.

Nacionalsocializmo sugretinimas su komunizmo taip pat gali būti daromas demokratų dėl to, kad „abi pusės žudė“. Palikdami nuošalyje faktą, kad ir jūs, mano mielieji demokratai, žudėte ir žudote, išsiaiškinkime du dalykus. Pirma: smurtas nėra nei gėris, nei blogis, tai tėra tik priemonė, kuria gali naudotis tiek gėrio, tiek ir blogio jėgos, taigi, teigti, kad tiesingumo ir gėrio jėgos yra blogos ir neteisingos dėl to, kad naudojo smurtą būtų tas pats kaip teigti, kad žmogus, gatvėje užpultas plėšiko ir nuo jo apsigynęs šaunamuoju ginklu, yra toks pat, kaip ir plėšikas. Antra: nacionalsocializmas, komunizmas ir kapitalizmas – visi naudojo smurtą daugiau, ar mažiau. Tačiau iškyla klausimas: kas žudė kiek ir kokius žmones? Atsakymas: komunistai ir kapitalistai, žydų pakalikai su „išrinktąją tauta“ savo užnugaryje, žudė milijonus žmonių ir žudė geriausius Europos žmones. Tuo tarpu taip sistemos vadinamieji „naciai“ su savo šalininkais žudė ne tik, kad mažiau žmonių, negu „kovotojai prieš fašizmą“, jie žudė niekingas visuomenės atmatas ir niekšus, kenkusius tiek savo tautoms, tiek ir žmonijai.

Taigi, tautiečiai, supraskime, kad nacionalsocializmas ir kitokios nacionalizmo krypties ideologijos yra visiškai ir iš esmės priešiškos ne tik „demokratijai“ ir jos kišamam kapitalizmui, bet ir žydiškajam bolševizmui.