Kėdainių berniukas

Vargšas Kėdainių berniukas! Šakalienės ir šakalai iš jo tragiškos žūties pasidarė biznelį ir stumia Bernevarneto modelį į mūsų įstatymus

Neturėjau galimybių pasisakyti dėl pastarosiomis dienomis mūsų viešąją erdvę apėmusios neeilinės isterikos, kurios pretekstas – nežinia kodėl laisvėje esančio kriminalinio elemento užmuštas mažametis sugyventinės sūnelis.

Atvejis bjaurus, ką ir besakyti. Kaip ir teisėsaugos, Kėdainių vaikų teisių tarnybos ir Vaikų teisės kontrolierės E.Žiobienės apgailėtina bejėgystė ir tuščiais plaiuškalais pridengtas neveiklumas.

Bet, atvirai sakant, ne ką gražiau atrodo ir mūsų žiniasklaida bei politikieriai, nusprendę iš vargšo berniuko kūnelio pasidaryti virtualią iškamšą, kurią galima iškalti ant karties ir brukti panosėn lietuviams, siekiant aferistiškai prastumti „norvegiška“ įstatymą, kuris tokioje situacijoje niekaip vargšui vaikui padėti negalėjo.

Juk tas N-kartų teistas jaunas degeneratas galėjo berniuką užplampinti ir pirmą ar antrą gyvenimo su jo motina dieną, kuomet jokie signalai į jokius darželius net teoriškai negalėtų nueiti.

Ir kaip to išvengti padėtų Šakalienės įstatymas? Ogi niekaip!

Kaip ir visas Benevarnetas nepadėjo apsaugoti Norvegijos vaikų nuo vos prieš porą mėnesių atskleisto pedofilų tinklo išnaudojimo. Mat tarp tų pedofilų būtą ir teisėsaugos ir paties Bernevarneto veikėjų.

Jeigu mūsų gausios tarnybos, teisėsauga ir pati Žiobienė nesugebėjo pasiekti, kad vaikas būtų apsaugotas pagal dabartinius įstatymus, kurie ir taip draudžia žaloti vaiką, sukeliant grėsmę jo sveikatai ir gyvybei bei mušti jį iki mirties, tai kuo čia būtų padėjęs įstatymas, skelbiantis neva baisiu smurtu išvis anekdotiškus gyvenimo atvejus?

reklama

Toks jausmas, kad ženklią dalį mūsų visuomenės yra užklupusi keista kvazireliginės silpnaprotystės forma – naivus tikėjimas, kad ant popieriaus užrašyti žodžiai, ant kurių uždėta antraštė „Įstatymas“, patys savaime gali apsaugoti vaikus nuo fizinių ar psichologinių bausmių, nepriežiūros ir pan. dalykų.

Žinoma, būtų smagu, kad viskas būtų taip paprasta, bet deja…

Taigi, trumpinant šnekas – viskas, ką esmingo norėčiau ta tema pasakyti, jau yra išdėstyta vakarykščiame dr. Andriaus Švarplio FB poste (žr. žemiau).

Pasirašau po kiekvienu žodžiu. Ir dar kartą kartoju, jog ir toliau lieku kategorišku „Šakalienės įstatymo“, kuris priėmimo atveju gali sukelti milžinišką žalą Lietuvos tėvams ir jų vaikams, oponentu.

Jeigu norime, kad Lietuvos vaikai būtų saugūs, jais reikia rūpintis, o ne stumti kvailus įstatymus, tampant ant karties pamautą vargšo Kėdainių berniuko virtualią iškamšą.

Minėtas straipsnis:

Andrius Švarplys rašo:

Racionalaus proto kapituliacija. Ir manipuliacijos, pasinaudojant baisia tragedija.

Taip galima pavadinti Lietuvos viešojo lauko audras po vakarykštės tragedijos Kėdainiuose. Sužverėję monstrai užmušė apsiginti negalintį, bejėgį 4metį berniuką. Neeilinis, nekasdienis, brutalus nusikaltimas, kuriam nėra ir negali būti jokių „paaiškinimų“.

Tačiau kokios viešos diskusijos prasidėjo po to. Staiga visi pradėjo reikalauti naujojo Vaiko Teisių įstatymo ir ieškoti kaltų, kas jo nepriėmė. Net sudarinėjami sąrašai už jį nebalsavusių Seimo narių.

Tačiau ką bendro turi šis nusikaltimas su naujosiomis Vaiko Teisių įstatymo pataisomis? Nuo to, kad užrašys, jog fizinis smurtas yra draudžiamas, visi tokie Kėdainių monstrai susipras ir nebemuš vaikų? Juk yra užrašyta, kad girtam vairuoti automobilį yra draudžiama arba kad viršyti greitį yra draudžiama – ir ką, išsisprendė problemos?

O gal čia visos viltys dedamos, kad naujosios pataisos įgalins Vaiko Teisių Tarnybas efektyviau dirbti, įsikišti laiku ir taip išvengti tokių tragedijų?

Pažiūrėkim: „56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė:

3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams.“

reklama

Tai citata iš dabar galiojančio įstatymo. Kas kam nors neaišku? Kam ko nors trūksta ginti vaiko teises???

Tuo tarpu naujosios „emocinio smurto“, „socializacijos užtikrinimo“ sąvokos atveria erdvę nekompetetingų tarnybų atstovų piktnaudžiavimui, ką įrodo Norvegijos pavyzdžiai, o būtent šitos sistemos atstovai Lietuvoje ir bando stumti genderistinius policinius įstatymus.

Tai iš kur toks uolus viešojo lauko lyderių pasitikėjimas Seimu? Eilę metų tyčiojasi iš Seimo, kuria serialus iš kailinių ir visureigių, Seimo Pirmininką laiko už mokinuką TV studijose, o štai dabar visi staiga klausia – kodėl Seimas neužkerta kelio tokioms tragedijoms.

Kodėl aršiausiems vaiko teisių gynėjams (ypač D.Šakalienei, D.Pūrui, R.Povilaičiui, L.Slušniui, E.Žiobienei) niekuomet net minties nekilo įgalinti Vaiko Teisių apsaugos tarnybas, joje dirbančius pareigūnus atpažinti ir reaguoti į smurtą šeimose? Kitaip tariant, realizuoti galiojančio Įstatymo apsaugą?

Kodėl jiems patogiau rinktis tyliai įsisavinti Norvegijos fondų teikiamą pagalbą ir kelti viešas bangas tragedijų akivaizdoje? Kodėl neorganizuoti socialinės, psichologinės ir bendruomeninės pagalbos rizikos šeimoms mechanizmus, pasiremiant tų pačių fondų finansavimu?

Vietoj realaus darbo realiai ginant rizikos aplinkoje atsidūrusius vaikus akivaizdžiai renkamasi viešo įvaizdžio parodomoji kova. Susidaro įspūdis, kad realiai jų veikloje nesirūpinama tikromis problemomis, o tik siekiama prastumti norvegiško tipo genderistinę politiką Lietuvoje.

Kodėl šie susikompromitavę veikėjai – dėl to, kad parodė visišką abejingumą ir netgi priešiškumą vaiko teisių pažeidimams lietuvių šeimų atžvilgiu vaikų atėmimo bylose Norvegijoje – dabar tampa aršiausiais vaikų teisių gynėjais?

KĄ BENDRO SU TIKROMIS PROBLEMOMIS TURI ŠIS KELIAMAS AŽIOTAŽAS, KAI VEIKIANTIS ĮSTATYMAS SUTEIKIA VISUS ĮGALIOJIMUS VEIKTI?

P.S. Dar vienas pseudo-susirūpinimo pavyzdys: Rimvydas Valatka visaip išsityčiojo iš „valstiečių-žaliųjų“ bandymo kovoti su alkoholizmu Lietuvoje. Jo pats garsiausias argumentas buvo tas, kad įstatyminiais draudimais alkoholizmo problemos neišspręsi; kad įstatyminiai draudimai yra sovietinio mąstymo reliktai, vedantys į autoritarinį politinį režimą.

Ir štai dabar R.Valatka yra pirmųjų gretose, rodantis į Seimą kaip pačią kalčiausią instituciją, atsakingą už tragediją. Dar daugiau, jis net sudarė sąrašą Seimo narių, balsavusių prieš naująsias Vaiko teisių įstatymo pataisas. Mat dabar jau Įstatymas viską turėtų išspręsti.

Kaip suprasti tokias inversijas? Tiktai taip: vyksta pats primityviausias politinis puolimas prieš atsilikusią, nacionalistiniuose mituose įklimpusią, homofobišką, antieuropietišką, antisemitinę, trumpiau – ne pažangią, visuomenės dalį ir jos balsais į Seimą išrinktą valdžią. Priemonės nesirenkamos, tinka net vaiko tragedija. Panašiai kaip atsitiko su berniuko siro lavonėlio nuotrauka Egėjo jūros pakrantėje – tik viešai sukeltas įvaizdis-šokas privertė D.Camerono vyriausybę atkreipti dėmesį. Be Įvaizdžio šoko, problemos supratimo nėra.

Proto ir nuoširdaus susirūpinimo kapituliacija.

Paduoti Seimą į teismą ir taip išspręsim problemą!