„Rusų grėsmei“ Lietuvos valdžia smogs tvora

Lietuvos valdžia pasienyje su Rusija ketina pastatyti tvorą, kuri turės apsaugoti Lietuvą nuo „agresyvaus kaimyno“. Kaliningrado vadovybė pasiūlė lietuviams pirkti statyboms vietinių plytų. Tokios statybos kaimynų sąskaita Rusijai naudingos, nes jos garantuos, jog ateityje į Kaliningradą nepateks pabėgėliai, kuriuos Vilniui pirš Eurokomisija; Lietuvai tokios tvoros nuo Rusijos statybos — eilinis eurofondų ir savojo biudžeto iššvaistymas, kuriuo užsiims politikai prisidengdami „rusų grėsme“.

Lietuva ne pirmoji su Rusija besiribuojanti šalis, nutarusi tvora gelbėtis nuo „agresyvaus rytų kaimyno“. Stebina, jog oficialus Vilnius su šia idėja kažkaip keistai suvėlavo. Antirusiška Lietuvos valdžios retorika Pabaltijyje brandžiausia, rusofobija (pagal vietos terminologiją — kremliafobija) tapo oficialiąja ideologija ir užsienio politikos pagrindu, o štai statyti tvorą buvo sumanyta jau po Latvijos ir Estijos.

Estijos valdžia dar užpraeitų metų rugpjūtį nutarė atsiriboti nuo Rusijos spygliuotos vielos tvora, kurios ilgis 108 kilometrai, aukštis — 2,5 metro. Užbaigti statybas planuojama iki Estijos Respublikos šimtmečio 2018 metais — tokią „dovaną“ mylimoji vyriausybė įteiks estams jubiliejaus proga. Tvora (ją estų valdžia pakiliai vadina „aukštos technologijos siena“) iš valstybės biudžeto išsunks 70 milijonų eurų.

reklama

Richardas Kozlovskis

Praėjus dviem mėnesiams, estų pavyzdžiu pasekė latviai. 2015 metų spalio mėnesį Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis paviešino vyriausybės planus atsiriboti nuo Rusijos siena, kurios ilgis — 90 kilometrų, aukštis — 2,7 metro be virš sienos spygliuotų vielų eilių. Statybos turėtų paimti iš biudžeto 17 milijonų eurų.

Tačiau sienų nuo „rusų grėsmės“ statybų ir joms skirtų lėšų vagysčių žanro klasika — buvusios Ukrainos vyriausybės „epochos“ projektas dėl sienos nuo „nebroliškų maskolių“ statybos.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas 2014 metais anonsavo projektą „Siena“ — „Europietiško pylimo“ statybos visos sienos su Rusija perimetru. Tas „pylimas“ esą turės apginti ne tik Ukrainą, bet ir visą „civilizuotą pasaulį“ nuo naujojo laukinio knibždyno. Aukščiausioji Rada šio projekto įgyvendinimui išskyrė 600 milijonų grivnų (15,6 mln. dolerių), o bendroji projekto vertė — 4 milijardai grivnų.

Už išskirtus pinigus Jaceniukas išrausė pasienyje griovius ir 72 kilometrų ruože įrengė žemus, žmogaus ūgio lygio metalinius grotus. Dabar šis „Europietiškas pylimas“ primena retą stačiatvorę, kokią galima pamatyti ukrainiečių kaimuose — su ant kuolų užmautomis molinėmis puodynėmis, avinų galvomis ir džiovinamais baltiniais.

Na, o už tuos perimetru išrikiuotus pasienio stulpus Jaceniuko vyriausybė sumokėjo (už kiekvieną) po 10 tūkstančių grivnų, kai didžiausia kiekvieno kaina — 800 grivnų. Ir todėl šiuo metu „Sienos“ projektą tiria Ukrainos antikorupcinis biuras. O Lietuvos politikai, pastoviai klykdami apie „rusų grėsmę“, „agresyvų kaimyną“ ir „žaliuosius žmogeliukus“, ilgai kraipė ūsą link ukrainiečių ir Pabaltijo kaimynų ir tik dabar susiprotėjo užsiimti „strateginėmis“ statybomis.

Po „auksinių šakučių“ ir kitokių išdykavimų aprūpinant savo kariuomenę, Vilniuje ilgai buvo galvota, kokio stebuklingo puodo sąskaita dar būtų galima pasipelnyti. Pravertė Jaceniuko patirtis: nuo sienos statybos skirtų milijonų tikrai bus galimybė šį tą nugvelbti.

reklama

Kovos su „imperine agresija“ ideologija Lietuvoje pajėgi pateisinti bet kurią biudžetinę paraišką, todėl tvoros statybų iniciatoriai (ir būsimieji pasipelnytojai) lenktyniauja gražbyliaudami. „Tvora — signalas, kad kaimyninę valstybę vertiname kaip agresorių,“ — pareiškė Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.išgirdęs tokią skambiai paviešintą magišką formulę bet koks Lietuvos Seime įsikūręs atskalūnas, atsisakęs aukoti „šventam reikalui“ ir dosniai finansuoti kovą su „agresyviu kaimynu“, bus apšauktas penktąja kolona ir „Maskvos ranka“ bei įvardintas Putino agentu.

O statybos prie sienos su Rusija bus pradėtos jau šį pavasarį ir užbaigtos metų pabaigoje. Tvora iškils nuo Vištyčio iki Nemuno — tai 135 kilometrai. Pirmąjam statybų etapui išskirta 3,6 milijono eurų, ir tai ne tik iš lietuviškojo, bet ir iš Briuselio biudžeto — iš ES viešojo saugumo fondo.

Rasa Juknevičienė

Pasak Lietuvos valdžios atstovų, tvora pasienyje pirmiausia apgins lietuvius nuo nelegalių migrantų ir kontrabandininkų, bet ir rusų tankus Vilnius neužmiršta. „Tokia tvora nesulaikys tankų ir kitos karinės technikos, bet ji parodys, kad mes, tikėdamiesi geresnių santykių su Rusija, situaciją vertiname realiai. Mes darome viską, siekdami sumažinti rusų grėsmes,“ — pareiškė Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovė Rasa Juknevičienė, pabrėždama, kad tvora turi simbolinę reikšmę ir turi padėti Lietuvai tęsti nesibaigiančią kovą su „rusų grėsme“.

Jau žinoma, kaip į Lietuvos politikų iniciatyvą reagavo Rusijos valdžios atstovai. Laikinai einantis Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas Antonas Alichanovas palaikė tvoros statybos idėją ir pasiūlė kaimynams pirkti šioms reikmėms kaliningradiečių plytų.

Antonas Alichanovas

„Vėliavą jiems į rankas, — pareiškė Alichanovas. — […] Prie pat sienos su Lietuva veikia puiki mūsų plytinė. Jei kolegos norės, mes galime jiems tiekti plytas tos sienos statybai“.

Išties, negi Rusija protestuos prieš tokios tvoros statybas? Jeigu lietuviškieji kolegos nori savo lėšomis įtvirtinti valstybinę sieną su Rusija, — vėliavą jiems į rankas. Ateityje ši tvora labai bus reikalinga Kaliningrado sričiai. Atsiras garantija, kad į Kaliningradą iš Lietuvos neprasibraus pabėgėliai, kuriuos, aštrėjant krizei Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, vis didėjančiais kiekiais pirš Vilniui Europos komisija.

Taip kad lai stato. Rusijai ta tvora naudinga. Jeigu Lietuvos valdžios atstovai nori realizuoti Rusijai naudingą projektą ir tuo pačiu nugvelbti nors dar šiek tiek biudžetinių pinigų, tai jau Lietuvos, o ne Kaliningrado ir ne Maskvos, mokesčių mokėtojų problemos.