Juodoji aristokratija. Florenciją valdos tos pačios šeimos kaip ir prieš 600 metų

Giuljermas Boronė ir Sauras Mosetis, ekonomistai Bank of Italy, atliko įdomų tyrimą. Jie nuėjo į Florencijos archyvą ir patikrino duomenis apie Florencijos mokesčių mokėtojus nuo 1427 metų ir palygino su Florencijos mokesčių valdybos 2011 metų duomenimis. Rezultatai nustebino pačius tyrinėtojus: tarp turtingiausių XV ir XXI šimtmečių mokesčių mokėtojų, sutampa beveik 900 pavardžių.

Tyrimas, žinoma, užėmė daug laiko, tačiau nebuvo toks jau sudėtingas dėka itališkų pavardžių ypatumų. Pagal jas be vargo galima nustatyti žmogaus gimimo vietą ir bėgant amžiams, jos praktiškai nesikeičia. Boronė ir Mosetis padarė išvadą, kad pagal šiandieninio florentiečio užsiėmimą, pajamas ir turtą galima pakankamai nesunkiai nustatyti jų protėvių užsiėmimą, pajamas ir turtus. Ir atvirkščiai.

Savo tyrimų rezultatais banko ekonomistai pasidalino ekonomikos tinklapyje VoxEU: „Mes nustatėme, kad turtingiausi mokesčių mokėtojai Florencijoje prieš šešis šimtmečius turėjo tas pačias pavardes, kaip ir dabartiniai turtingiausi mokesčių mokėtojai“.

reklama

1427 metai buvo pasirinkti kaip data palyginimui neatsitiktinai. Tais laikais Florencija kariavo užsitęsusį karą su Milanu ir buvo atsidūrusi ant bankroto slenksčio. Dėl apgailėtinos miesto finansinės būklės, miesto valdžia nutarė atlikti maždaug 10 000 mokesčių mokėtojų surašymą. Dokumentuose, be šeimų galvų pavardžių ir vardų buvo aprašytos jų profesijos, pajamos ir turtai.

Maždaug 900 patekusių į 1427 metų surašymą pavardžių egzistuoja Florencijoje iki šiol ir kaip ir anksčiau moka didžiausius mokesčius. Žinoma, tarp jų esama ir atsitiktinių sutapimų, tačiau dauguma vienodų pavardžių atstovų bet kokiu atveju yra ne bendravardžiai, o giminaičiai.

Analizė rodo, kad socioekonominis statusas išsilaikė per 600 metų stebėtinai aiškiai ir griežtai. Turtingi florentiečiai šiandien turi tas pačias pavardes kaip ir 1427 metų turtuoliai. Sutampa profesijos ir pajamos. Pavyzdžiui, tarp batsiuvių gildijos narių sutapimai siekia 97%, tarp šilko audėjų ir advokatų – 93!

Turtai perduodami paveldėjimo keliu taip pat, kaip ir profesijos. Tyrimas Japonijoje parodė, kas samurajų palikuonys netgi po pusantro šimto metų po jų, kaip atskiro japonų visuomenės sluoksnio, išnykimo, vis dar tebelieka japonų elite. Stebėtinam turtų ir socialinio statuso išsaugojimo fenomenui ekonomistas iš Kalifornijos universiteto Gregoris Klarkas netgi paskyrė knygą „Sūnaus iškilimas“.

Florencijos atveju labiau stebina ne tiek turtų bei socialinio statuso išsaugojimas, kiek tai, kad kalba eina apie 600 metų laikotarpį arba 25 žmonių kartas.

Peršasi paralelės su prancūzų ekonomisto Tomo Pikečio tyrimais, jis užsiėmė pajamų nelygybės tarp 1% pačių turtingiausių žmonių augimo problema. Tačiau italų ekonomistai neigia, kad tarp jų ir prancūzo tyrimo esama kokio nors ryšio.

„Mūsų tyrimas skirtas ekonominiam mobilumui, t.y. klausimui: ar lieka turtingieji turtingais, praėjus tam tikram laikui. – pranešė Mosetis leidiniui Wall Street Journal. – Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jie būtinai tampa dar turtingesniais. Mes neaptikome tiesioginio ryšio su Pikečio tvirtinimu, kad materialinė nelygybė laikui bėgant tiktai didėja“.

Italų tyrime dalyvavo ne tik 1% pačių turtingiausių florentiečių, jie išanalizavo visus gyventojus ir padarė išvadą, kad 33% Florencijos turtuolių 1427 metais, t.y. kas trečias, lieka turtingas ir dabar, mūsų dienomis.