Filosofas Algirdas Degutis teigia, kad „Lietuvos Dalios kurstoma rusofobija yra Lietuvai žalinga, tad ir nusikalstama veika.“
Taip, šios kolaborantės ir jos grupuotės veika yra nusikalstama ne tik dėl itin bukos rusofobijos. Ta veika yra įrankis zombinti gyventojus, skurdinti juos ir tremti iš šalies.
Tačiau mums svarbiau – ką daryti dabar, kai ant melo pamatų taip ilgai ręstas pasaulis pakrypo, ir, atrodo, pakrypo labai rimtai. Palikime dabar JAV, Rusiją, Kiniją ir visus didelius reikalus nuošalyje, pažiūrėkime, kas vyksta šiandien Lietuvoje?
Patriotų valstybę valdo kolaborantė, net ir po nepriklausomybės paskelbimo dirbusi komunistų partijai. Daugybę metų pažeidinėjant Konstituciją renkamas Seimas. Vadinasi, valdžia yra nelegitimi. Bet to nelegitimaus Seimo daugumą laimėjo nesisteminė partija, kuri žadėjo esmines permainas valstybėje ir teikė vilties.
reklama
Tad kokių grandiozinių permainų ta dauguma po pergalės ėmėsi?
Padiskutavo apie alkoholio žalą, cukraus ir miltų įtaką sveikatai, pasiūlė aprengti piliečius tautiniais kostiumais, suskaičiavo, kad universitetų šalyje per daug, o į Kultūros ministeriją surinko visą seną patikimą VEKS brigadą. Ir tai yra valstybės perkrovimas?
Dar pridėkime užsienio reikalų ministrą su jo strategija ir pamatysime, kad žalieji valstiečiai vykdo visų sisteminių partijų politikos tąsą.
Nuo ko jie turėjo pradėti?
Nuo visiškai neskausmingo ir logiško žingsnio – apkaltos garsiajai NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) dukteriai, apibendrintos biografijos Rusijos Federacijos paslapčiai, Lietuvos nepriklausomybės priešininkei, fotosesijų su vaikučiais žvaigždei.
Apkaltos metu, kurios procesas būtų netrumpas ir daug reikšmingesnis už eilinės pilietės G. Kildišienės bylelę, būtų galima išslaptinti labai labai daug įdomių dalykų, kurie padėtų atskleisti melo imperiją tarptautiniu mastu. Lietuva, o ir kitos valstybės, neabejotinai imtų keistis, nes tik tiesa gali pradėti kažką keisti. Taip Lietuva garbingai įeitų į pasaulinę istoriją amžiams, o ne taptų vien korupcinių, karinių perversmų bendrininke svetimose šalyse.
Žalieji valstiečiai nuo pat pirmos dienos privalėjo imtis įstatymų keitimo, kad visų svarbiausių tarnybų vadovams – VSD, Prokuratūrai, STT, VPT ir t. t. – ne tik būtų pasakyta sėkmės gyvenime, bet kad kai kuriems seniesiems kadrams tektų atsisėsti ir į garbingą teisiamųjų suolą.
Žalieji valstiečiai nuo pat pirmos dienos turėjo peržiūrėti mažų mažiausia 5 tautinių mega projektų (SGD, Snoras, lito įvedimas ir išvedimas ir t. t.) dokumentus, kad sistemos dumblas imtų judėti.
reklama
Žalieji valstiečiai privalėjo nuo pat pirmos dienos išvaikyti valstybinio transliuotojo LRT pseudo tarybą, o LRT direktoriumi paskirtį žmogų, kuris įgyvendintų pirminį tikslą – LRT padarytų iš tiesų visuomeniniu transliuotoju, skleidžiančiu nešališką žurnalistinių tyrimų informaciją ir nuomonių įvairovę, o ne melą, dezinformaciją, pigią netalentingą propagandą.
Žalieji valstiečiai turėjo nedelsdami įgyvendinti uždavinius dėl atominės elektrinės, už kuriuos buvo nubalsuota referendume. Taip pat pradėti organizuoti referendumą dėl neteisėtai kažkada Seimo pasirašytos Lisabonos sutarties.
Aš jau nekalbu apie biudžetinių pinigų išviešinimą, viešųjų pirkimų įstatymo problemas, kurios išsprendžiamos paprastai ir greitai.
Bet svarbiausia – žalieji valstiečiai nuo pat pirmos akimirkos turėjo pasirūpinti Konstitucija, kurią kasdieną spjaudo ir trypia (nesiplėsiu, ir patys žinot, apie ką aš).
O kas dabar?
Dabar mūsų viltis – žalieji valstiečiai – iki šiol kliedi puolančiais rusais, remia išprovokuotas žudynes Ukrainoje, perka dar daugiau tankų ir patrankų, gąsdina berniukus moksleivius visuotine mobilizacija...
Kuo žalieji valstiečiai skiriasi nuo konservatorių? Absoliučiai niekuo. Tik vieni jau moka išlaikyti stiliuką, o kiti atrodo kaip apgailėtini kaimiečiai (blogąja to žodžio prasme)… Todėl gal ir gerai, kad ši partija su savo lyderiu paslydo. Tik labai keista, kad sugebėjo paslysti stovėdami lygioje vietoje ant nepaslystamo grublėto švitrinio popieriaus – laikydami rankose absoliučios daugumos mandatus ir pelnydami kone visuotinį palaikymą, nusileido iki žemiausio lygio – išėjo į eterį padiskutuoti apie kailinius, visureigių nuomas ir lengvus pamelavimus.
Nenorėjau nieko įžeisti, tiesiog tokios mintys susikaupė visą dieną stebint lietuviškus propagandinius kanalus…
Beje, esminius darbus niekada nevėlu pradėti daryti, nors ir nuo rytojaus, bet aš asmeniškai visiškai netikiu, kad dabartinė dauguma nors kiek pajudėtų. Žalieji valstiečiai tiesiog nesuvokia, nei kur jie pateko, nei ką jie su tokia dauguma galėtų padaryti Lietuvai.