„Roveris ir kailiniai“ muilo opera Lietuvoje – aktoriai ir atlikėjai

Arvydas Daunys

Jau savaitę laiko Lietuvoje vyksta Gretos Kildišienės „Roveris ir kailiniai“ muilo opera, kurią darniai traukia nelietuviška (nelietuviško kapitalo) žiniasklaida, epizodiškai prisijungiant suinteresuotiems partiniams vienetams atskirai ir partijoms bendrai bei visišku disonansu atsiduodančia LRT su jos vedančiuoju Jakilaičiu, aiškiai nepateisinusiu į jį sudėtų vilčių ir todėl akivaizdžiai praradusiu savitvardą laidos su Ramūnu Karbauskiu metu. Laidos vaizdo įrašą galima pamatyti truputį žemiau.

Iš tiesų, nemalonu žiūrėt šį viešą pjudymą vartant iš visų pusių vienintelį, ir kol kas dar neįrodytą, todėl ne faktą, apie „Roverį“ ir jo nuomos sąlygas iki tokio laipsnio, kad jau net kyla įtarimas, jog Seimo dalis, kartu su LRT, valstybės lygmeniu užsiėmė paslėpta šio modelio automobilių gamintojų užsakyta reklama.

(28:37 min)

Argumentai, jei tai, kas pateikiama, apskritai galima pavadinti argumentais, yra daugiau nei juokingi, nes pirma – niekas apskritai nėra įrodyta, todėl tvirtinimai, kad tą galima vadinti Seimo nario papirkimu yra apskritai laužti iš piršto, o antra – Roveris išnuomotas dar tada, kai pagrindiniai šios muilo operos (prieš savo valią)personažai nebuvo jokiais Seimo nariais, todėl apie jokį Seimo nario interesų konfliktą negali eiti jokia kalba. Apie skaidrumą man apskritai juokinga girdėti iš tų, kurie visą savo sąmoningą veiklą vykdė slaptumo sąlygomis. Prisiminkime „Independence“ pirkimo sąlygas – kas ką nors tikro apie jas žino? Nors už viską buvo sumokėta mūsų visų pinigais. Ne svetimais.

Kitas dalykas, jei čia kalbama apie kažkokį tikrai neteisėtą veiksmą – tam yra teisėsaugos institucijos ir mokesčių inspekcija, kurie gali sudėt taškus ant „i“, po ko jau bus galima kelt vėją, kad kažkas apvogė valstybę. Tačiau vėjas keliamas jau iš anksto, dar nesant jokių vagystės faktų.

Tačiau seniai yra kiti faktai, – Lietuvos valstybė apvagiama visus 25 metus, nuo pat tos dienos, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, kuri irgi, kažkokiu paslaptingu būdu prarado didelę dalį savo nepriklausomumo. Gal kas paaiškins kur ta dalis dingo, kas pavogė ar kam pardavė? Tiesą sakant – šis klausimas mažai kam įdomus (turiu omenyje didžiąją žiniasklaidą), nes gali kainuoti valstybės išmokas ir užsakymus reklamai bei kitas pinigines dovanas už lojalumą.

reklama

Vogti negerai. Tačiau nežiūrint to, kad visi tą supranta, valstybė apvagiama nuolat ir sistemingai per viešuosius pirkimus, o pasak išmanančių ir viską apskaičiuojančių ekonomistų – milijardais.

Ir pastebėkime – valdžioje visą laiką buvo tie, kurie šiandien garsiausiai šaukia apie baisingą valstiečių lyderio ir jo partijos kolegės vos ne nusikaltimą, nusižengimą skaidrumui ir pamynusiems rinkėjų pasitikėjimą, o skaidriausios Lietuvoje „Liberalų Sąjūdžio“ partijos, ypač pasižymėjusios kovoje su korupcija pirmininkas, Remigijus Šimašius, net pasiūlė Gretai Kildišienei palikti Seimą.

Aiškumo dėlei turbūt reikėtų priminti, kad buvęs šios partijos pirmininkas, Eligijus Masiulis paliko Seimą ir partiją dėl alkoholio dėžutės, kurioje buvo sudėti pinigai (apie 100 tūkst). O kitas šios partijos narys Gintaras Steponavičius, turintis „specialiojo liudytojo“ statusą irgi sustabdė narystę šioje partijoje. Todėl, kai skaidriausios partijos pirmininkas pradeda kalbėt apie skaidrumą – reikia įsiklausyt – jis žino ką kalba.

O štai kitos, rinkimus pralaimėjusios ir todėl įpykusios partijos, kol kas dar pirmininkas, kažkada viešai išrėkęs – „užkniso tie kyšininkai“ ir taip pat viešai samprotavęs apie nepotizmo žalą ir skaidrumą, matyt fenomenalių savo gabumų dėka (nes buvo vos 20 metų ir tuo metu teturėjo tik vidurinį išsilavinimą) 2002 metais ėmė dirbti Užsienio reikalų ministerijoje. 2007 metais, teturėdamas 25, savo senelio anūkas, matomai ypatingų gabumų ir nuopelnų valstybei dėka buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos ambasadą Belgijoje, kur padėjo vykdyti LR diplomatinę politiką.

2011 m. būdamas 29 metų amžiaus šis skaidrumo įsikūnijimas pradėjo darbą Kubiliaus vyriausybės kanceliarijoje.

2013 m. tapo senelio partijos nariu, o 2014 jau dalyvavo rinkimuose nuo šios partijos į Europos Parlamentą. Ir žinoma – buvo išrinktas, nes rinkiminiuose sąrašuose buvo aplenkęs senelio partijos senbuvius (nuo žodžio čiabuvius). (Medžiaga apie anūko karjerą – Vilmos Vaitiekūnaitės)

2015 m. laimėjo partijos pirmininko rinkimus, o šiandien, partijai pralaimėjus rinkimus į Seimą, įsižeidusiu tonu paskelbė apie išankstinius senelio partijos pirmininko rinkimus, kurie vyks vasario mėnesį.

Kodėl apie šiuos skaidrius ir vertus pasigėrėjimo karjeros žingsnius nerašo jokia žiniasklaida, kodėl nestato herojaus sektinu pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip žmogaus, išimtinai savo gerųjų (neabejotinai) žmogiškųjų savybių dėka, per tokį trumpą laiką pasiekusio tokių svaiginančių politinės karjeros aukštumų?

Lietuvai trūksta skaidrumo pavyzdžių, ir šis skaidrumo etalonas, Gabrielius Landsbergis, žinoma turi teisę kaltinti kitus Seimo narius, kai jie neaiškiais būdais ir keliais, tegu dar ir nebūdami Seimo nariais, vieni kitiems nuomoja faktiškai sau (ne svetimus) priklausančius Roverius, tuo padarydami valstybei žymų nuostolį ir žemindami Seimo ir valstybės vardą!

Kartais šiame chore pasigirsta ir ne itin į taktą pataikančių muzikantų, kurie nelabai susivokdami šios „Roveris ir kailiniai“ muilo operos situacijoje siūlo šį reikalą spręst Lietuvos Banko vadovui, kuris, pasak kai kurių ekonomistų kažkur pradangino 4 mlrd lito stabilizavimo fondo lėšų. Tiesa, nežinau kiek atitinka tikrovę tokie teiginiai apie minėto banko vadovą, tačiau juos išsakantys žmonės į bepročius nepanašūs, todėl už šmeižtą galėjo seniai būti paduoti į teismą. Bet kol kas teismu dar nekvepia. Tai irgi kažką sako.

Kodėl pavadinime yra dar ir žodis „kailiniai“?

Todėl, kad juos, kaip dar vieną vinį į „valstybę apvogusiųjų“ karstą įkalė viena iš minėtų nelietuviško kapitalo žiniasklaidos priemonių, apibūdindama minėtus šios operos dalyvės kailinius, kaip pasiūtus iš „draudžiamo importuoti į Lietuvą kailio“. Tiesa vėliau, tame pačiame straipsnyje, ilgai vyniojusi siūlą ir reklamavusi visokius kailių gamintojus ir jų ekspertus, galų gale pripažino, jog kai kuriomis sąlygomis tą kailį importuoti galima, jei jis atsivežamas savoms reikmėms. Ir jog Greta Kildišienė greičiausiai jį taip ir atsivežė. Tai apie ką rašome?

reklama

Kodėl nededu nuorodų į straipsnius, neįvardiju pavadinimų ar žiniasklaidos priemonių?

Atsakymas paprastas – man bjauru dar kartą atsiversti tą išankstiniu užsakymu ir tokiu pat apmokėjimu dvelkiančią rašliavą – joje nėra anei lašo žurnalistikos ar noro objektyviai nušviesti įvykius – joje aš matau paprasčiausią politinio susidorojimo bandymą, kai nepavykus rinkimų laimėti sąžiningoje kovoje, bandoma atsilošti purvinais metodais, savaitę laiko eskaluojant pusvalandžio žinutės vertą informaciją, puolant žmones iki tokio laipsnio, kai jie neištvėrę tokio atsiprašant „dėmesio“ būna priversti gultis į ligoninę – nuoroda žemiau:

Seimo Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kreipimasis į visuomenę

Lietuvoje tikrai yra apie ką rašyti – viena iš svarbesnių temų galėtų būti diskusija apie LR Konstitucijos 137 straipsnį ir kiek neseniai įvykęs Lietuvos susitarimas su JAV, dėl Jungtinių Valstijų statuso Lietuvoje, kuriuo faktiškai buvo įteisinta JAV karo dalinių statuso viršenybė prieš Lietuvos įstatymus, gali kirstis su šio straipsnio reikalavimu.

Primenu straipsnio formuluotę:

137 straipsnis: Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Lietuva ir JAV pasirašė susitarimą dėl JAV ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuvos teritorijoje

Kaip manote, kas Lietuvai svarbiau – ar „Roverio“ nuomos klausimas (labai panašus į markės reklamą), ar JAV kariuomenės statusas Lietuvoje, galimai pažeidžiantis Lietuvos Konstituciją, nekalbant jau apie tai, kad padariusiems nusikaltimą JAV kariams Lietuvoje negresia jokia bausmė. Pavyzdžiu galėtų būti išniekinta Lietuvos vėliava Kaune, kas parodo tikrąjį Lietuvos statusą.

Ir todėl, peršasi mintis, jog visa ši muilo opera buvo pradėta būtent norint pridengti šį įvykį, karinės JAV bazės įteisinimą Lietuvoje, suteikiant jai tokias privilegijas, kurių pasaulyje neturi net diplomatai – jie bent moka mokesčius.

Žinoma, aš galiu klysti, visa tai gali vykti siekiant nušauti ir keletą zuikių vienu šūviu – ir pridengti minėta JAV – Lietuvos sandorį, ir apdergti politinius konkurentus – vienas kitam netrukdo, netgi atvirkščiai – pridengia tikrąjį interesą parodant rūpestį valstybe. Todėl siūlau visiems pasiskaityti šią sutartį (įdėmiai), – ją skaitę žmonės surado joje labai įdomių dalykų:

  Lietuvos ir JAV susitarimas dėl Jungtinių Valstijų statuso Lietuvos teritorijoje (154.3 KiB)

P.S.
Užsienio kapitalo spauda skelbia, jog „visuomenė nori žinoti“, visuomenė pasipiktino“, nors neatsimenu, kad kas būtų daręs tos visuomenės apklausas – kol kas matėme tik visuomenės nuomonės formavimo procesą, kuris, reikia pripažinti, juda pirmyn…