Ž. Razminas kviečiamas į naują policijos apklausą

Lietuviška Temidė

Šiandien, sausio 7 d. nacionaldarbininkų judėjimo vadovas Žilvinas Razminas sulaukė skambučio iš Šiaulių policijos pareigūnų, kurie kvietė jį ateiti į vietinį policijos komisariatą dėl dabar vykstančio ikiteisminio tyrimo.

Nematydamas jokio teisinio pagrindo prisistatyti į šitokią neoficialią apklausą (jokio formalaus raštiško kvietimo į privalomą apklausą tuomet dar nebuvo), Ž. Razminas pareiškė atsisakantis atvykti, o jeigu tam yra realus pagrindas, tai tegul pareigūnai patys atvyksta į jo namus, jį suima ir išsiveža į norimą apklausą.

Jam buvo atsakyta, kad pareigūnai galbūt ir atvažiuos, o šią popietę jis sulaukė pareigūnų į jo namus atvežto raštinio šaukimo spec. liudininku atvykti į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą rytoj, sausio 8 d. 9 valandą ryte.

Manome, kad šis skambutis ir kvietimas į apklausą yra tiesiogiai susijęs su Jurbarko policijos pareigūnų vykdomu ikiteisminiu tyrimu, tikriausiai pradėtu dėl liberalo Remigijaus Šimašiaus bei kitų sisteminių politinių veikėjų policijai daryto spaudimo, siekiant susidoroti su garsiai savo mintis reiškiančiais kitaminčiais.

reklama

Verta dėmesio, jog dar šį rudenį Vilniaus policijos komisariate buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo antikonstitucinių grupių kūrimo, kuris buvo nutraukas pareigūnams priėjus prie išvados, kad jokių įstatymo pažeidimų nacionaldarbininkų veikloje nebuvo rasta.

Taip pat atmintini ir Panevėžio policijos pareigūnų skambučiai Ž. Razminui, kurių paskutiniame jis buvo kviečiamas atvykti į Panevėžio policijos komisariatą, tačiau tą padaryti Ž. Razminas atsisakė, o raštiškas kvietimas į Panevėžį iki šiol nepasirodė (primename, jog Panevėžyje vykdomas Rasos Juknevičienės bei kitų konservatorių inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo terorizmo kurstymo).

Apskritai šie mėginimai apkaltinti prieš NATO politiką bei Lietuvos valdžios keliaklupsčiavimą Vakarams ir už Lietuvos nepriklausomybę agituojančius aktyvistus terorizmo ar neapykantos kurstymu, antikonstitucinių grupių kūrimu ir pan., yra ne kas kita, kaip simptomiškas pavyzdys valdančiosios klasės politinių statytinių desperacijos ir įniršio, kad mūsų šalyje vis dėlto atsiranda nebijančių pasakyti ką galvoja, bet pasakyti nedrįsta daugelis.

Remdamiesi bet kokių kaltinimų dėl terorizmo ar nesantaikos kurstymo nepagrįstumu ir, tiesą sakant, absurdiškumu ir tuo faktu, kad Vilniuje vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo antikonstitucinių grupių kūrimo buvo nutrauktas, nustačius, jog jokių įstatymo pažeidimų nėra, galime tikėtis, jog ir šį bus pripažinta, jog nei Ž. Razminas, nei nacionaldarbininkai jokios nusikalstamos veiklos nepadarė.

Tačiau net ir tuo atveju, jeigu tektų susidurti su realiomis represijomis, galėtume būti tikri, jog tik dar didesni visuomenės sluoksniai sužinotų ne tik tai, kad dabartinių valdančiųjų pretenzijos į demokratiją tėra tiktai patraukli kaukė, bet taip pat ir sisteminėje žiniasklaidoje nepristatomą arba sąmoningai iškraipomą tikrai opozicinę alternatyvią nuomonę.

Apie tolimesnius įvykius po Ž. Razmino apklausos skaitytojus informuosime rytoj.