Kaip netapti informacinio karo auka

Pokalbis su Maskvos universiteto žurnalistikos fakulteto docente Diana Platonova, kuri užsiima tyrimais žurnalistikos sociologijos srityje.

KLAUSIMAS. Šiandien visi kalba apie informacinį karą, dėl to iškart noriu paklausti, ar manote, kad šiandieninę situaciją žiniasklaidoje galima pavadinti tikru informaciniu karu?

ATSAKYMAS. Žinoma, kad šiandien vyksta informacinis karas. Mes regime visus jo požymius: poveikį, daroma masinei sąmonei, informacinio triukšmo kūrimą, svetimų tikslų piršimą žmonėms, faktų iškraipymą ir emocijomis pagrįsto suvokimo primetimą. Visa tai daroma panaudojant žiniasklaidą ir masinių komunikacijų kanalus (socialiniai tinklai, tinklaraščiai, filmai, literatūra, menas ir t.t.). Pasiskirstymas į "savus-svetimus" vyksta visuose visuomeninio gyvenimo lygmenyse, iki pat asmeninio lygmens šeimų viduje.

KLAUSIMAS. Kaip paprastam žmogui išsiaiškinti, kas kalba tiesą? Ar tai apskritai įmanoma?

ATSAKYMAS. Apie kokią tiesą eina kalba? Kiekviena pusė turi savo tiesą. Jeigu paimsime arabų-žydų konfliktą kaip pavyzdį, tai kiekviena pusė situaciją mato savaip. Žydai mano, kad jie gyvena taikiai ir prie nieko nesikabinėja, o arabai juos puldinėja - ir tai tiesa. Arabai mano, kad juos prieš 60 metų išvijo iš žemių, kuriose jie gyveno tūkstantį metų - ir tai vėlgi yra tiesa. Iš viso bendro vaizdo kiekviena pusė ištraukia tuos faktus, kurie jai naudingi ir kurie remia jos poziciją.

reklama

Tą patį galime stebėti bet kurioje kitoje informacinėje priešpriešoje. Jei nekalbėsime apie išsigalvojimus, kurie pateikiami kaip faktai (tai pasitaiko nedažnai, egzistuojant šiuolaikinėms informacijos technologijoms, tiesioginis melas labai greitai demaskuojamas), tai galima kalbėti apie mėginimą suvokti bendrą priešpriešos vaizdą ir atskirti pačius faktus nuo jų interpretacijų. Čia gali ateiti į pagalbą alternatyvios informacijos šaltinių paieška, mokėjimas kritiškai analizuoti ir gretinti perskaitytą/išgirstą informaciją. Informacinio karo situacijos sudėtingumas tame ir slypi, kad mums pateikiama tiktai dalis informacijos, o faktai pakeičiami jų traktuotėmis. Naudojami ir kiti manipuliacijų metodai.

KLAUSIMAS. Kokie žmonės labiau už kitus linkę užkibti ant dezinformacijos kabliuko?

ATSAKYMAS. Dezinformacijos įtakon papuola praktiškai visi žmonės, kurie naudojasi žiniasklaida. Tą įrodė dar Gebelso propaganda. Manipuliacijoms labiau atsparūs žmonės, turintys platesnį akiratį, kritiško mąstymo įgūdžių, mokantys analizuoti informaciją ir pasirengę eikvoti savo laiką alternatyvios informacijos paieškoms. Dėl to kariaujant informacinį karą intelektualai ir tiesiog labiau išsilavinę žmonės pirmieji patiria "saviškių" smūgį. Jeigu mėginimai susigaudyti situacijoje susiveda į Facebook naujienų srauto peržiūrą, ar vienos minutės trukmės radijo naujienų laidos išklausymu, tai šansų išvengti manipuliacinio žiniasklaidos poveikio toks žmogus praktiškai neturi. Jeigu žmogui paprasčiau dalinti pasaulį į juodą ir baltą puses, į savus ir svetimus, negu susigaudyti subtilybėse ir niuansuose ir mėginti paanalizuoti socialinius procesus, tai jis, be abejo, pateks manipuliacinių technologijų įtakon.

KLAUSIMAS. Neretai žurnalistai patys būna įtraukiami į informacinį karą, dėl to jiems būna sudėtinga išsaugoti objektyvumą. Jei žvelgsime profesionaliu požiūriu - į ką tokiose situacijose būtina atsižvelgti ir kaip abstrahuotis?

reklama

ATSAKYMAS. Šis klausimas labiau skirtas psichologams. Žurnalistams veikia tos pačios taisyklės, kaip ir auditorijai: nepamiršti apie alternatyvius požiūrius, tikrinti informaciją, ištirti šaltinius, kurie transliuoja oponento požiūrį (ir ne tik oponento, juk požiūrių į konfliktą gali būti daug). Tai leis neužsiciklinti ties vieninteliu požiūriu į problemą. Juk žurnalistas, kaip ir auditorija, ra veikiamas žiniasklaidos, tegu ir ne tokiu dideliu mastu.

Bet jeigu žurnalistas nušviečia karinius veiksmus vienoje iš kariaujančių pusių, tai galimybė emociškai reaguoti yra beveik šimtaprocentinė - žurnalistas drauge su karinių veiksmų dalyviais slepiasi nuo apšaudymų, bijo aviacijos smūgių. Net jeigu jis iš pat pradžių užjaučia ne tą pusę, kurios veiklą jis aprašo, tai bendra pergyventa kovinė patirtis verčia jį geriau suprasti poziciją tų, su kuriais jis kariauja petys į petį.

KLAUSIMAS. Ar galima teigti, kad įsitraukimas į informacinius karus ir manipuliacijas pražūtingai atsiliepia įvairių bendrijų socializacijai ir apskritai vidiniams socialiniams ryšiams?

ATSAKYMAS. Aš nevartočiau žodžio "pražūtingai". Visuomenė, gyvenanti sistemoje "savas-svetimas" yra griežčiau struktūruota. Keičiasi socialinių ryšių struktūra. Į pirmą planą ieškant artimų savo dvasia ar interesais bendrijų, gali išeiti ne tie požymiai, kurie svarbūs "taikos" metu, o santykis su įvykiu. Takoskyra gali pereiti netgi per šeimas. Be to, į antrą planą pasitraukia visi kiti socialinio gyvenimo aspektai. Ir sąjungininkų/bendraminčių/draugų imama ieškoti, remiantis, visų pirma jų požiūriu į įvykius, o ne kitais, galbūt svarbesniais žmogui jo kasdieniniame gyvenime socialinio aktyvumo aspektais. Žinoma, horizontalūs ryšiai transformuojasi: tie, kurie egzistavo anksčiau - nutraukiami, tačiau užsimezga nauji (nors kai tik baigiasi informacinis poveikis ir manipuliacijos, jie greičiausiai nutrūks).

KLAUSIMAS. Ar esama būdų kaip apsiginti nuo traumuojančio informacinio karo poveikio?

ATSAKYMAS. Būdas apsiginti tik vienas - atsijungti nuo komunikacijų proceso. Tačiau tai padaryti praktiškai neįmanoma (nebent tapti atsiskyrėliu). Minimizuoti įtaką galima tiktai suprantant, kas vyksta: informacinis karas, tiktai vieno, angažuoto požiūrio į situaciją transliacija, svarbių žmonių įsitraukimas į informacinio poveikio darymą ir t.t.

Jei analizuodami gautą informaciją užduosite sau klausimą "kokiu tikslu man tai sakoma?", o ne "ar tai tiesa?", tada galima geriau suprasti, kas vyksta. Vadinasi, ir minimizuoti traumuojantį informacijos poveikį.

www