Žozef Artur de Gobino rasinės-antropologinės mokyklos sociologijoje pradininkas

Grafą Gobino prisimenant, 2008-07-14

1816 metų liepos 14 dieną Paryžiuje gimė prancūzų diplomatas, sociologas, rašytojas ir publicistas, vienas pirmųjų rasių teorijos ir rasinės-antropologinės mokyklos sociologijoje pradininkų, grafas Žozef Artur de Gobino.

Ž. A. de Gobino buvo vienas pirmųjų, kuris sistemiškai išdėstė idėją apie rasinio faktoriaus vaidmenį žmonijos istorijoje. Būtent jis pagrindiniu žmonijos istorijos proceso faktoriumi laikė rasę.

Pagrindinio draugų ir priešų dėmesio susilaukė 1853-1855 metais parašyta Ž. A. de Gobino knyga ,,Patirtis apie žmonių rasių nelygybę“, kurioje pirmą kartą buvo parodyta šiaurietiškosios rasės reikšmė įvairių pasaulio tautų gyvenime.

Nežiūrint į tai, kad XIX amžiuje Europa jau sirgo liberalizmo liga, kuria užsikrėtę Prancūzijos revoliucionieriai Žan Žak Ruso knygų turinį perkėlė į ,,Žmogaus teisių deklaraciją“, o JAV masonai - į JAV Nepriklausomybės deklaraciją, Ž. A. de Gobino buvo pirmasis, kuris viešai sukritikavo Ž. Ruso iškeltą teoriją apie prigimtinę visų žmonių lygybę ir jai priešpastatė savo teoriją apie žmonių rasių nelygybę.

Ž. A. de Gobino bandė pagrįsti vadovaujančio elito valstybėje būtinybę bei iškėlė teoriją, pagal kurią nelygybė yra siejama su rasiniais skirtumais ir su iš to sekančia rasių kova, kuri yra tautų vystymosi varomoji jėga.

reklama

Ž. A. de Gobino nuomone, kultūriniam vystymuisi labiausiai yra gabi baltoji (arijų, šiauriečių) rasė. Siekdama plėsti savo įtaką, baltoji (arijų, šiauriečių) rasė susimaišė su kitomis rasėmis ir dėl to sumažėjo jos gabumai ir smuko kultūra. Viso to rezultatas - atsiradimas demokratijos, kurioje baltoji rasė praranda vadovaujančią padėtį. Ž.A. de Gobino demokratiją laikė pačia blogiausia valstybės valdymo forma.

Ž. A. de Gobino nuomone, yra tik trys grynos rasės (baltoji, geltonoji ir juodoji) bei daugelis sumaišytų tipų, atsiradusių iš šių rasių tarpusavio istorinių kontaktų. Kiekviena rasė pati savyje yra nekintama ir turi tik jai būdingas savybes. Kiekvienos istorinės civilizacijos likimas yra apsprendžiamas jos rasinės sudėties. Išsaugant rasinį grynumą visų jos atstovų galvosena išlieka vienoda kraujo bendrumo dėka, o nacionalinės institucijos tenkina visų lūkesčius.

Kraujo sumaišymas visuomenėje sukelia disharmoniją ir susipriešinimą, vedantį prie dorovinio ir socialinio chaoso. Kuo labiau rasiškai sumaišytos santuokos, tuo labiau palikuonys praranda gyvybinę jėgą ir kūrybinę dvasią, neišvengiamai eidami degradacijos ir pražūties keliu.

Ž. A. de Gobino teigimu, rasės nelygiavertės. Baltoji (arijų, šiauriečių) rasė turi didesnį kultūrinį talentą ir yra vienintelė, kuri istorijoje suvaidino kultūros kūrėjos vaidmenį. Būtent baltoji rasė sukūrė visas didžiąsias civilizacijas (indų, persų, egiptiečių, kiniečių, semitų, senovės ir šiuolaikinę Europos). Žemesnės rasės negali savarankiškai pakilti iki tikros civilizacijos viršūnių.

Ž. A. de Gobino mano, kad žodis ,,arijas“ reiškė – garbingas. Baltosios rasės tautos užsitarnavo šį pavadinimą dėl savo galios ir atitinkamo elgesio. Žodis arijas reiškė žmogų, turintį tokias savybes kaip išmintingumas, tvirtumas, drąsa, garbingumas.

Primename, kad žinomas prancūzas Žozef Artur de Gobino gyveno tikrą žmogaus vardo vertą gyvenimą ir mirė 1882 metais palikdamas gilias pėdas, kuriomis ėjo kitas žinomas rasių teorijos veikėjas, anglų rašytojas, sociologas, filosofas Hiuston Stiuart Čemberlen.

,,Šiandien, kai Europa vis labiau praranda savo vertybes ir savo veidą, grafo Žozef Artur de Gobino idėjos yra svarbios kaip niekad. Aš tikiu, kad Europos tautų jaunimas jas supras, priims ir jomis vadovausis“, - sakė VLNDS Vadas Mindaugas Gervaldas.

Lietuvių Tautos kalba yra artimiausia senajai sanskrito kalbai. Tikėsime, kad Lietuvių Tautoje dar rasis pakankamai arijų dvasios iš dvasinio ir dorovinio nuopolio pakilti į šventą kovą už savo ir būsimųjų kartų vertą vietą po saule.