Šiuolaikinės Kinijos išmintis

Kiniečių požiūriu Kinija yra Dangiškoji imperija, t.y. „viskas, kas yra po dangumi“. Ir savo pretenzijas viešpatauti pasaulyje kinai turi kuo pateisinti. Iki XIX amžiaus pabaigos tai buvo didžiausia pasaulio ekonomika, o pagal gyventojų skaičių Kinija nuo senovės laikų iki šiol yra tankiausiai gyvenama šalimi. Apie šį kinietišką pasaulio suvokimą Vakaruose dažnai pamirštama.

1949 metais buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika. Bandymai sutvarkyti ekonomiką 6-8 dešimtmečiais buvo nelabai sėkmingi, kadangi nepavyko užtikrinti pilno gyventojų aprūpinimo maistu. 1978 metais Kinija paskelbė kursą į rinkos ekonomiką, tačiau užsienio politika išliko pasyvi.

Kinija ėmė vystytis, palaipsniui didindama savo ekonomikos apimtis, o tūkstantmečių sandūroje galutinai išryškėjo įdomi schema: Kinija aktyviai vystėsi ekonomiškai, užėmė vis naujas ir naujas rinkas, ir tuo pat metu faktiškai nedalyvavo pasaulio politiniame gyvenime. Tokia politika, vykdoma nuo 1978 metų, leido šaliai sutaupyti milžiniškus resursus užsienio politikos sąskaita ir investuoti juos šalies viduje.

reklama

Kas tais laikais baiminosi Kinijos? Niekas. Visi laikė ją dideliu viską pasaulyje gaminančiu fabriku.

Tokia situacija leido Kinijai užsiauginti savo ekonomikos galią iki kolosalaus dydžio. Šiuo metu Kinija dalinasi su Amerika 1 ir 2 vietomis pagal BNP. Be to, Kinijos užsienio politika lieka tokia pat pasyvi, kaip visiems atrodo. O gal jau ne?

Laikoma, kad Trampui tapus prezidentu, Kinija bus priversta vykdyti aktyvesnę gynybinę užsienio politiką, atsimušinėdama nuo JAV išpuolių. Tačiau Kinija jau seniai įkūrė karinę bazę Džibutyje, statosi nuosavą lėktuvnešių laivyną, o taip pat susirado galingą karinę sąjungininkę – Rusiją. Kaip matome, Kinija ruošiasi grįžti prie aktyvios užsienio politikos, tačiau kol kas sąmoningai jos nevykdo.

Net jeigu prasidės prekybinė konfrontacija tarp JAV ir Kinijos, Amerika įklimps į ją su 20 trilijonų dolerių skola, o Kinija – su 3 trilijonų rezervu, be to, juanį kontroliuoja valstybinis Liaudies Bankas, o ne TVF ar FRS.

Politikos išmintingumas slypi tame, kad Kinija iš pradžių tapo didi savo viduje, o dabar palaipsniui darosi didi ir išoriniam pasauliui. Kinija nuo šiol – tai jau ne pigių niekalų fabrikas, o šalis, kuri užgrobia lyderio pozicijas moksle ir pramonėje. Pavyzdys: jeigu anksčiau Kinija tiktai surinkinėjo telefonus stambiausiems pasaulio prekių ženklams, tai dabar esama puikių, pigesnių, grynai kinietiškų analogų.

Ekspertų skaičiavimais, 2030-2040 metais Kinija apskritai taps numeriu vienas pasaulyje faktiškai visose sferose, susijusiose su mokslu ir gamyba.

Kas šiandien baiminasi Kinijos? Amerika jau pradeda baimintis.

Bėgime būna tokia situacija, kai pirmaujantis bėgikas lekia į priekį, nematydamas nieko sau už nugaros, o iš užpakalio palaipsniui artėja tasai, kuris aplenks pretendentą į čempionus, netikėtai išbėgęs jam iš už nugaros. Kol kas taip veikia Kinija, ir dabar mes stebime kovą finišo tiesiojoje. Bėgikas, buvęs XX amžiaus lyderiu – Amerika – užleis savo vietą naujam čempionui – Kinijai. Ir pasaulis sugrįš į įprastą būseną: Kinija – tai numeris vienas pasaulyje, be to, Kinijai, kaip ir senovėje, bus įdomūs tik kinai, o ne visas likęs pasaulis.

Taigi, mūsų laukia gražaus ir kvapą gniaužiančio žaidimo už teisę būti numeris vienas pasaulyje finalas.