Rusofobija – kas tai, ir kuo kvepia?

Štai situacija. Aš ateinu į ilgai ir puikiai šeimoje sutariančio buvusio draugo namus, ir jo žmonai sakau: "Kokia tu nuostabi ir puiki, bet kaip tu gali iki šiol gyventi su tokiu idiotu nevykėliu ir pan. vyru? Mesk jį, skirkis su juo, turiu tau geresnį pasiūlymą!" Kaip galvojate, kokia bus buvusio draugo ir jo žmonos reakcija?.. Skrisčiau laiptais žemyn, arba geriausiu atveju bučiau išprašytas lauk ir paprašytas visam laikui pamiršti tas duris, pro kurias įėjęs. Paskelbiau karą, ir čia atsiprašymas sunkiai beįmanomas.

Visi sutiksime, jog tai metaforinė dabartinės mūsų  valdžios santykių būsena su didžiąją kaimyne – Rusija. Suprask, liaudis puiki, bet tautos vadai – agresoriai, diktatoriai, engėjai  ir t.t. ir pan..  Panašią metodiką naudojo hitleriniai vadeivos okupuotuose kraštuose, siekdami  vietinių gyventojų palaikymo. Čia būtent ir yra tas atvejis, kai aš kišuosi į svetimą šeimą, o realiu atveju, mūsų valdžia duoda žinią kaimyninės valstybės liaudžiai, kokią blogą valdžią ji turi, ragindama maištauti prieš ją. Aiškus mažos nykštukės kyšimasis į didelės kaimynės vidaus reikalus, su tikslu destabilizuoti, griauti ją iš vidaus. Argi čia nėra paskelbtas karas? Man bus atsakyta: "ne griauti, ne nestabilizuoti, o demokratizuoti, kurti pilietinę Rusiją ir t.t.". Atsakymas būtų: o ar atsiklausėme Rusijos, ar ji nori mūsiškės demokratijos su perversmais, rinkimuose stringančiais kompiuteriais, ar Rusija nori vyti lauk trečdalį savo piliečių ir pan..  Ar neatrodo, kad čia kažkas ne taip? Kodėl mūsų, Vakarų pasaulio valdžios nori "susikurti" sau patogią Rusiją – kita plati tema. Kitą vertus, kaip gali išsilavinusi, raštinga , besinaudojanti internetu, kompiuterizuota, protinga tauta be prievartos, nuobaudų, be stringančių kompiuterių eiti ir balsuoti už tas bjaurybes, už režimą, už diktatoriaus partiją ir pan.. Pastebėsime , jog ta pati santykių analogija ir su kaimynine "diktatorine" Baltarusija, nieko nesugriovusia, neišvytais žmonėmis,  iš lėto, bet kuriančia, gaminančia ir statančia.

reklama

Tokiu būdu, mesdami bjaurastis, ant vienos pusės tą patį reiškiame ir kitai pusei, duotu atveju rusų liaudžiai. Jos vadovams skirtus "epitetus‘‘, skiriame ir jai – visai Rusijai. Kitaip neišeina; koks medis – tokie vaisiai, kokia tauta – tokia ir valdžia. Apie savo valdžią, jeigu ji bloga galime ir privalome kalbėti, bet į  kaimyno, juo laibiau didelio ir galingo kiemą pilstyti savo srutas ne tik kad neetiška, bet bjauru ir labai pavojinga.

Pasaulinėje tautų santykių istorinėje patirtyje mūsų valdžios santykiai ir retorika Rusijos atžvilgiu,  reiškia  aiškiai paskelbtą karą kaimynams! Kuo tai kvepia? Mūsų vedlių , klaidinančių visą tautą, idiotiškumas neturi ribų. Baisiausiai piktinamės vadinamo Rusijos radikalo – tiesiakalbio Žirinovskio adekvačia reakcija. Ko norime iš stipraus, didelio, turtingo kaimyno, paskelbę jam karą? Bučinių, atsiprašymų, kompensacijų ?!…

Į mano argumentus mandagus atsakymas būtų: stengiamės, vykdome bendrą Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu, ir tai būtų tik iš dalies tikslu, o ar teisinga?.. Bet ar Lietuvos užsienio politikos vykdytojai yra gavę ES (juolab lietuvių tautos) mandatą Rusijos liaudies, valdžios charakteristikoms ir kalbėjimui to, ko negirdėti  iš pasaulio galingųjų,  net iš Briuselio? Ar Lietuva yra pagrindinė ES retorikos, santykių su Rusija formuotoja ir  vykdytoja? Visoms pasaulio "šaltoms makaulėms" senei aišku, jog be santykių su Putino ar dar kieno Rusija atšilimo, normalizavimo, neįmanomi tiek pasaulinių, tiek Europinių problemų sprendimai. To nesupranta galimai tik mūsų užsienio santykių vykdytojai ir formuotojai, norėdami kuo daugiau kvailinti tautą, tariamai įtikti JAV, ES, užsitikrinti palankumą, būti ištikimu "ciuciuku" , naiviai demonstruojant ištikimybę,  klaidingai manant, jog būtent tai ir daro.

Drįsčiau tvirtinti, kad labai persistengiama. Būdami galingiausioje pasaulio karinėje organizacijoje, bei skleisdami Rusijos baubą ir baimę, rodome nepasitikėjimą, nepagarbą galingosios Amerikos, NATO atžvilgiu, tampame tiesioginiais karo kurstytojais.  Nei Amerika, nei ES tikrai nebijo Rusijos. Ir tai iš mūsų pusės yra kvaila. Ar tokie, kaip mes nepasitikintys partneriai, provokatoriai reikalingi kariniam blokui, garantavusiam mums visišką saugumą? Ko nerimstame? Gal mūsų dabartiniai sąjungininkai kvailesni, ir ar jiems reikalingi tokie "satelitai"? Kai pirštu baksnojame kaimyną, trys pirštai visada būna atsukti į save. Savo kieme turėdami aibes bėdų ir problemų, lendame į svetimą su įžeidinėjimais, pretenzijomis, priekaištais, pamokymais.  Diplomatijoje, kaip ir bet kokiuose santykiuose, nepamatuotas įžūlus tiesmukiškumas ne tik pavojingas, bet ir nusikalstamas bei pražūtingas. Jokių išvadų iš istorinės patirties!… Ar būtina pastoviai taukšti tai, kas ant liežuvio galo?

Kaip tuo kenkiame ES? Perdėtas jai pataikavimas , laiduoja dar didesnę ES ištikusią visapusę stagnaciją, vertybinę krizę. Vietoj racionalių pasiūlymų valstybiniame lygmenyje, teisėtų reikalavimų, iš Lietuvos pusės –  vien katutės; viskas gerai, viskas tvarkoj, va tik ta Rusija… Trukdome ir kenkiame ES santykiams su ekonomiškai  bei gynybiniu požiūriu stiprėjančia Rusija. Ji ateityje visai pagristai gali nenorėti turėti visapusių gerų santykių su sąjunga, kurios  narė – Lietuva  yra jai paskelbusi karą, arba derybose dėl mūsų elgesio kelti tam tikras sąlygas.

Pirma išvada: mūsiškiai nei kvailiai nei idiotai, galimai žaidžia purviną   kgbistinį žaidimą, nenorėdami nei laisvos, suverenios, nepriklausomos Lietuvos, nei gerų, orių, lygiateisių santykių su JAV, ES, Rytų kaimynais, o naujos karinės agresijos ir galimai jau amžinos okupacijos ir lietuvių tautos žūties. Antra: O , gal netašyti,  nemokyti kvailiai?. Matome, jog protelio,  nuovokos ne kažkiek.  Visgi tautos vedlių moralę, vertybinį pakrikimą,  laikyčiau pagrindine esamo blogio priežastimi. Mąstymo ir elgesio credo – Po mūsų nors ir tvanas .

reklama

Kita.  Mažytei, silpnai, prasiskolinusiai, degraduojančiai tautelei nepamatuotai plėšytis dėl didžiulės Ukrainos tikrai nėra tikslinga, o daugiau pavojinga ir donkichotiška , nes mes nei taikos derybų dalyviai, nei turime kažkokį geopolitinį svorį. Tai būtų racionalus, pragmatinis požiūris. Ukrainos antidemokratinis žiaurus Maidanas, kurį inspiravo tikrai ne Rusija, buvo pražūtingas ne tik jos demokratijai, bet ir pačiai  valstybei.  Dabartinė, kad ir be Krymo, Ukraina yra slavų pasaulio dalis, dviejų tautų, tarybiniais metais dirbtinai sukurptas  darinys, kito mentaliteto , kitos religinės krypties ir dėl kitų žinomų priežasčių, iš vidaus pati save  draskanti, stipriai korumpuota valstybė, niekada nebus priimta į ES, nes jinai nėra mažytė kaip Lietuva, kurią galima ir baigiama vakarietiškai sudoroti. Tai  Vakarams per didelis kąsnis  . Čia dar reikėtų pastebėti tam tikrą mūsų valdžios santykių su Ukrainos valdžia logiškumą .  Lietuvos perversmininkai, savo laiku nuvertę demokratiniu būdu išrinktą savo prezidentą, remia dabartinę Ukrainos valdžią, tokiu pat, tik dar žiauresniu būdu nuvertusią demokratiškai išrinktą savo vadovą . Toks tokį palaiko – logiška. Ukraina serga kaip ir mes, savęs naikinimo liga.  To proceso savyje patys nevaldome, kaip padėsime kitam?!

Išeina, jog vietoj taikaus bendradarbiavimo, tilto tarp Rytų – Vakarų, kas būtų tikroji mūsų priedermė, tapome destrukcijos, karo, nesantaikos kurstytojais. Naikindami arba niekindami rusų –  lietuvių tautų draugystės, bendrų darbų, kovų simbolius, ieškodami  ne to, kas jungia, o kas griauna, save supriešiname ne tiktai su Kremliumi, bet ir su rusų liaudimi, o tai daug pavojingiau nei Putinui skirti epitetai. Kam mes tokie reikalingi, kokia ES nauda iš mūsų – korumpuotos  išlaikytinės? Ar ilgai mus kentės, ar neatsibosime kvailokiems Briuselio biurokratams, mūsų turčių išlaikytojams ?

Nuogąstavimus reiškiu  ne tik kaip eilinis, susirūpinęs pilietis, bet ir  remdamasis Gyvenimo Knygos mokymu. "Būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai". Ar tai nebūtų mažai benykstančiai tautelei universali elgesio, bei visokių santykių formulė tarptautiniuose reikaluose? Biblijoje pasaulis atspindėtas ir išpranašautas kaip nepastovi besikeičiančių materialių, egoistinių  interesų ir kovos arena. Europai išpranašautas dar prieš keletą tūkstantmečių amžinas nepastovumas, karai, sumaištys. Sena ir nesena istorija tai patvirtina. Visi (išskyrus mūsų valdžią) puikiai žinome, jog tarp pasaulio galingųjų vyksta įvairūs geopolitiniai žaidimai,  įtakos zonų persiskirstymai, persidalinimai. Visų geopolitinių įvykių raida ir dinamika, juolab turint galvoje į sveiko proto rėmus netelpančią mūsų užsienio politikos vykdytojų elgseną, tikrai nieko gero mums nežada. Aštrėjant situacijoms,  keičiamomis kortomis dažniausiai tampa ištižėlių, tiesmukų kvailių vadovaujamos tautos su korumpuotais egoistais , politiniais parsidavėliais ir neišmanėliais. Galimai tik dėka JAV karinio buvimo  Europoje (ar jis amžinas?) dar galime džiaugtis sąlygine laisve, bei taikiu dangumi.  Darosi apmaudu, jog naujoji Lietuvos valdžia užsienio reikalus vėl patiki  aršiam rusofobui, rietenų su Rusija meistrui L. Linkevičiui.

Drįsčiau tvirtinti, jog šiuo metu Lietuvai santykių su aplinkiniu pasauliu peržiūra, reformavimas, atmetant viską, yra aukščiau visų kitų problemų. Tam reikia kito mastymo, naujų žmonių, nes tie patys santykių formuotojai  yra inertiški, neįgalūs, nesugebantys  orientuotis laike, analizuoti, numatyti objektyviai įvykių eigos į priekį, daryti atitinkamas išvadas ir imtis reikalingų veiksmų, atmetant emocijas ir angažuotumą. Lietuvai būtini orūs, pragmatiniai, patvarūs ilgalaikiai santykiai su rytų kaimynais, visų pirma žiūrint "savo kiemo" naudos, bet ir nekenkiant kaimynams.  Deja senas "giesmes" girdime iš TV, radijo laidų, sisteminės spaudos. Tokie,  nesuvokdami  savo pragaištingo veikimo, daro paslaugą ne tik kaimynų radikalams, bet griauna ir daugybę kitų santykių.  Nuo tokios "veiklos" kenčia visi ryšiai su Rusija, Baltarusija, atnešantys didžiulę ekonominę ir  dar didesnę politinę žalą. Jeigu Rusija į mūsų linkevičių urzgimą nereaguoja, tai dar nereiškia, kad to nefiksuoja ir nedaro išvadų. Gal dar laikas? Naujoji valdžia, atsikvošėk, šiuo metu tai pati svarbiausia ministerija, pats atsakingiausias valdžioje postas!!!