Lietuviai pratinami prie narkotikų

Lietuviai pratinami prie narkotikų. Nuotr. ELTA

Nuo sausio griežtėja sankcijos už narkotikų vartojimą - beveik visais atvejais jau lauks nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tačiau atsirado parlamentarų, manančių, kad griežtinti bausmių už kvaišalų, bent jau lengvesnių ir mažu kiekiu, vartojimą nereikia, nors specialistai įspėja, kad nuo lengvesnių ir mažesniu kiekiu kvaišalų dažniausiai pereinama prie stipresnių ir didesniu kiekiu. Be to, baiminamasi, kad, dėl drastiško akcizų padidinimo išaugus alkoholio kainoms, narkotikai taps patrauklesnis būdas svaigintis ir tik griežtesnės bausmės situaciją kiek sušvelnintų.

Internetinė propaganda

Nuo sausio įsigalioja praėjusių metų viduryje Seimo patvirtintas Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris jau nebenumato administracinės atsakomybės už narkotikų vartojimą, išskyrus kai narkotinės medžiagos vartojamos kaip vaistas be gydytojo sutikimo. Visais kitais atvejais jau grės baudžiamoji atsakomybė.

Užsienio kapitalo valdomos internetinės Lietuvos žiniasklaida (15 min. ir kt.) tai puolė pateikti kaip didžiausią blogybę. Akcentuojama, kad Vakarai į lengvuosius narkotikus žiūri vis liberaliau, o Lietuvoje be baudžiamosios atsakomybės jau nebebus galima išsisukti. Tačiau čia pat pasidžiaugiama, kad parlamente jau atsirado iniciatyva „šią neteisybę ištaisyti“ - siūloma švelninti dar nespėjusias įsigalioti naujoves „žolės“ ir kitų esą „nekaltų“ narkotikų mėgėjų atžvilgiu.

Rado sekėjų

reklama

Šios idėjos autorė - Seimo liberalė Aušrinė Armonaitė. Ji „Vakaro žinioms“ tvirtino, esą už mažą narkotikų kiekio įsigijimą ir turėjimą be tikslo juos parduoti užtektų ir administracinės atsakomybės, nes taikyti Baudžiamojo kodekso straipsnius neva būtų neadekvatu.

„Kiekvienas atvejis yra labai skirtingas. Teismų praktika rodo, kad už narkotikų vartojimą būdavo administracinė tvarka, o už laikymą - baudžiamoji. Nors iš principo teismas atsižvelgdavo į aplinkybes, ir jei būdavo laikomas, pavyzdžiui, labai mažas kiekis kanapių, skirdavo administracinę atsakomybę. Nuo sausio tokios galimybės nebelieka. Aišku, Baudžiamasis kodeksas numatys galimybę skirti ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir piniginę baudą, tačiau vis tiek yra didelis skirtumas, ar tu būsi nubaustas administracine ar baudžiamąja tvarka. Todėl ir pasiūliau pataisas. Ir labai džiaugiuosi, kad kai kurie kolegos, tarp jų ir sveikatos apsaugos ministras, čia mato racijos“, - tvirtino A.Armonaitė.

Mažas kiekis - nepavojinga?

Politikė apgailestauja, kad Seimas šiuo metu atostogauja, todėl naujoji, griežtesnė, tvarka vis tiek spės įsigalioti. Paklausta, kodėl yra liberalesnės tvarkos šalininkė, ar norėtų, kad jos vaikai kada nors vartotų marihuaną, Seimo narė tvirtino, kad tai visai nesusiję nei su ja, nei su jos artimaisiais.

„Pasaulyje judama priešingu keliu. Aš nekalbu apie lengvųjų narkotikų legalizavimą, kalbu apie bausmių adekvatumą. Mat mano pataisoje kalbama apie labai mažą kiekį. Reikia susikoncentruoti į kovą su narkomanija kaip priklausomybe ir į kovą su narkotikų platinimu dideliais kiekiais, kitaip tariant, su mafija. Čia yra problemos esmė. O jei kažkoks jaunuolis neatsakingai pasielgė, turi mažą kiekį su savimi, jam iškart taikyti Baudžiamąjį kodeksą neteisinga. Ir tai yra ne problemos matymas iš esmės, o jos užmaskavimas. Nėra taip, kad mano pataisa sako, jog sveika turėti narkotikų. Nieko panašaus. Tiesiog turi būti sveiko proto ribos, o baudžiamoji atsakomybė už mažą kiekį išeina už tų ribų. Aišku, būna, kad nuo mažo lengvų narkotikų kiekio pereinama prie sunkesnių, tačiau ne visada. O kai klausėte apie mane asmeniškai, galiu pasakyti, kad aš pati nerūkau nei tabako, nei „žolės“.

Už griežtinimą

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras „Vakaro žinioms“ paaiškino, kodėl narkotikų vartojimas persikėlė iš administracinės atsakomybės į baudžiamąją. Anot jo, Lietuvos teisė numato, kad už šį nusižengimą galima ir laisvės apribojimo bausmė, o Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi nuostatos, kad Administracinių nusižengimų kodekse tokia bausmė negalima.

„Visos veikos, už kurias buvo numatyta ir galimybė apriboti laisvę, dėl to automatiškai pateko į Baudžiamąjį kodeksą. Tačiau negalima sakyti, kad tai yra bausmių griežtinimas. Jei baudos nepadidėjo, tai negalima sakyti, kad veikos perkėlimas į Baudžiamąjį kodeksą yra bausmės sugriežtinimas. Aišku, nusižengus jau bus įgyjamas teistumas, o ne administracinis baustumas. Pavyzdžiui, kandidatuojant į Seimą jau reikėtų nurodyti, kad buvai teistas. Man atrodo, kad nėra jokio blogumo griežčiau bausti už narkotikų vartojimą. Tačiau susikerta dvi nuomonės. Liberalai - už liberalesnę tvarką, o didesnė visuomenės dalis - už griežtinimą. Aš irgi pasisakau už griežtinimą, tik, aišku, proporcingai, kad nebūtų už narkotikų vartojimą numatytos tokios pat sankcijos, kaip, tarkim, už nužudymą“, - sakė S.Šedbaras.

reklama

Remigijus Žemaitaitis, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas:

- Dar net nespėjo įsigalioti griežtesnės bausmės už narkotikų vartojimą, o Seime jau registruoti siūlymai bausmes švelninti. Tuo pat metu drastiškai didinami akcizai alkoholiui. Ar visa tai neprisidės prie dar labiau išaugsiančio kvaišalų vartojimo?

- Aš jau ne kartą esu sakęs, kad tarp jaunimo alkoholis jau ir taip nebėra populiarus, jaunuoliai jau perėjo prie narkotikų. Tai labai akivaizdu, nes vis dažniau penktadieniais ar šeštadieniais į gydymo įstaigas atvežami paaugliai, apsvaigę nebe nuo alkoholio, o nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Amžius, kai pradedamos vartoti tokios medžiagos, vis jaunėja. Seniau turėjome problemų su 17-18 metų jaunimu, o dabar narkotikus vartoja jau net 14 ar 12 metų paaugliai. Neprotingas alkoholio akcizo didinimas narkotinių medžiagų kiekio suvartojimą padvigubins. Tai yra neabejotina. Jaunimas negeria visokių „babatukų“ ir kito šlamšto, jei jau geria, tai legalų alkoholį. O jį smarkiai pabranginus dar didesnė jaunimo dalis pereis prie narkotikų. Ypač jei baudos už jų vartojimą nebus griežtinamos ar net bus švelninamos. Man tai nepriimtina. Baudos turi būti atgrasančios. Ir dar ką noriu akcentuoti - bent jau 15 proc. lėšų, surenkamų iš baudų, turi būti skiriama jaunimo švietimui, kokią žalą daro narkotikai, kokia priklausomybė nuo jų, koks paplitimas ir t.t.

- Užsienio kapitalo valdoma internetinė žiniasklaida tiesiog trykšta džiaugsmu, kad siūloma švelninti bausmes už narkotikų vartojimą. Gal čia veikia kvaišalų platintojų lobistai? Ar tai nėra bandymas pripratinti prie minties, esą „žolė“ nėra blogis ir ją reikia legalizuoti?

- Liberalai visą laiką bando įteigti tokią mintį. Tik man keista, kad panašias idėjas teikia tokia protinga šalia manęs sėdinti kolegė kaip A.Armonaitė. Tikiuosi, tai ji daro tiesiog iš nesupratimo. Ji, kaip jaunas žmogus, gal kada bendravo su kitais jaunais žmonėmis, kurie pasiūlė pabandyti prastumti panašias idėjas. Aš taip traktuočiau, nes kolegė neturi nei seiminės, nei teisinės patirties. Tikrai nereikia lengvinti atsakomybės už narkotikų vartojimą. Manau, siūlytojai patys nenorėtų, kad jų vaikai vartotų kad ir lengvuosius narkotikus. Tiesiog nori būti „modernūs“. Arba gal jų rate yra „žolės“ vartotojų, todėl būtų natūralu, kad norėtų palengvinti bausmes už tai, kad draugai nebūtų griežtai baudžiami.

- O ko siekia užsienio kapitalo žiniasklaida?

- Manau, kad nori įsiteikti jaunosios kartos atstovams, kurie yra labiau linkę prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir skaito jūsų minimas žiniasklaidos priemones, o gal ir pratinama prie minties, esą „lengvieji“ narkotikai nėra blogis.

Šaltinis: respublika.lt