Rusija ir Turkija išstumia Vakarus iš Sirijos

Nei JAV, nei Europos valstybės, matomai, nežinojo, jog Rusija ir Turkija vykdė derybas dėl ugnies nutraukimo ir smogikų evakuacijos iš Aleppo antradienį. Bašaro Asado kariuomenei užėmus sugriautą, bet kaip ir anksčiau vaidinantį svarbų vaidmenį miestą, pilnai gali tapti įprasta situacija Sirijoje, kai Vakarai greičiau jau vaidins žiūrovo, nei aktyvaus dalyvio vaidmenį, rašo Leonidas Beršidskis (Leonid Bershidsky) portale aawsat.com.

Nors evakuacija buvo sulaikyta dėl netikėto karo veiksmų suaktyvėjimo, kai šalys, kaip įprasta, kaltino viena kitą, derybos tęsėsi ir Vakarų šalys jose nedalyvavo.

Tuomet, kai Vakarų MIP aptarinėjo siaubingus pranešimus „Twitteryje“ anglų kalba iš paskutinio pasipriešinimo židinio Aleppe, rusai ir turkai vedė derybas su smogikais ir vyriausybės pajėgomis, galutinai užtvirtindami Asado pergalę. Pasiektuose susitarimuose buvo smogikų išvedimo planas, kurio realizacija padėjo išgelbėti civilius gyventojus nuo tolesnio kraujo praliejimo – kas sudarys galimybes Maskvai ir Ankarai gauti taikdarių laurus, nuslepiančius atsakomybę už- tai, kas vyko.

reklama

JAV neturėjo nė menkiausio supratimo apie tai. „Aš nežinojau, jog buvo bent kažkokie požymiai to, kad dvipusės derybos prives prie tokio pobūdžio susitarimų“, – pasakė oficialus JAV valstybės departamento atstovas Džonas Kirbis (John Kirby), kai buvo paklaustas, ar žino, kad Turkija, JAV sąjungininkė, dalyvavo derybose. JAV pasiuntinys Jungtinėse Tautose Samanta Pauer (Samantha Power), atrodė, taip pat nieko neįtarė apie šį susitarimą, kai pasisakė saugumo Taryboje su kaltinimais Asadui.

Antradienio spaudos konferencijoje Berlyne, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Fransua Holandas kalbėjo apie „katastrofišką“ ir „gniuždančią dvasią“ situaciją Aleppe, kritikuodami Rusiją už derybų blokavimą, tuo pačiu parodydami, jog nieko nežinojo apie derybų keliu be jų pasiektą susitarimą.

Negalima būtų sakyti, jog Rusijos ir Turkijos interesai sutampa. Kiekviena pusė turi savo situacijos matymą Sirijoje. Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas yra didžiausias Asado, Putino sąjungininko priešas. Erdoganui didžiule problema yra kurdų anklavas Sirijoje, kuris, kaip jis mano, destabilizuoja situaciją visame Turkijos pasienyje. Putinas gi, visada palaikė kurdus, ir Rusija palaiko tai, jog jie dalyvautų bet kuriose derybose dėl Sirijos ateities.

Neegzistuoja paprastų, Rusijos-Turkijos prieštaravimų Sirijos klausimu sprendimų, kalbant apie šalies padalijimą į „rusišką“ ir „turkišką“ zonas, išilgai Rusijos ir Didžiosios Britanijos įtakos zonų atskyrimo linijos prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apie ką neseniai rašė ekspertas Turkijos klausimais Deividas Barchardas (David Barchard) savo straipsnyje leidiniui Middle East Eye.

Tačiau, įmanoma, jog reikalas juda link kitokio pobūdžio sprendimų, ištekančių iš Didžiojo žaidimo epochos: Putinas ir Erdoganas susitarė aptarti telefonu kiekvieną svarbų žingsnį Sirijoje, Nė vienas iš jų iš jų nepalaikė reikalingu įtraukti į tai ir vakarų šalis.

Dabar aišku, jog Rusija vedė derybas su JAV dėl ugnies nutraukimo Aleppe tik pridengdama operacijas, turėjusias vienintelį tikslą – garantuoti karinę Asado pergalę. Turkijos santūrumas yra nerimą keliantis signalas Jungtinėms Valstijoms – tačiau, tuo nereikėtų stebėtis. Turkija yra vienintelė NATO narė, įvedusi savo kariuomenę į Siriją operacijos „Eufrato skydas“ vykdymui. Ir, ji turi pakankamą karinį potencialą, kad apsieitų be JAV pagalbos. Rusijos nuolaidumas tam yra kur kas svarbesnis, nei sąjungininkų iš NATO pritarimas.

infa.lt