Alaus gamintojas driokstelėjo: tai naudinga Rusijai

Valdžios sprendimas iki 2020 m. suvienodinti akcizus skirtingo stiprumo alkoholiniams gėrimams į neviltį veda aludarius.

Diskutuojant apie naujos akcizų skaičiavimo tvarkos pasekmes jie vieną po kito traukia argumentus, kodėl akcizai alui ir stipriesiems alkoholiniams gėrimams neturėtų būti suvienodinti. Alų gaminančios bendrovės „Rinkuškiai“ bendrasavininkis Sigitas Kalkys traukia naują kozirį – įžvelgia, kad valdžios pritarimo sulaukęs pasiūlymas naudingas Rusijai.

„Ir šiandien perskaičiau, kad Rusijoje alkoholiui mažinamas akcizas, ar čia negali būti normalaus, pamąstančio žmogaus įžvalgos. Peršasi mintis, kad kaimyninės šalys Rytuose mažindamos alkoholio akcizus tarsi sudaro sąlygas ateityje pirkti alkoholį būtent iš jų rinkų, – kalbėjo verslininkas. – Juk Rytuose dirba žmonės, tai gali ir šitoje vietoje būti veiksmas, kad žmonėms duoti pigaus stipraus alkoholio, kad su žmonėmis būtų paprasčiausiai lengviau dirbti.

reklama

Galbūt kažkas specialiai stengiasi branginti silpnąjį alkoholį Baltijos šalyse, nes tokiu atveju galima labiau daryti įtaką pačiai visuomenei.

Matome, koks aplink mus yra kontekstas, kokios hibridinės kovos priemonės taikomis valstybėse, todėl neatmesčiau, kad tautos nugirdimas pigesniu stipriuoju alkoholiu gali būti viena priemonių“.

S. Kalkys teigė, kad jam tokios išvados peršasi žiūrint į Rusijos ir Lietuvos skirtingus veiksmus kalbant apie akcizą alkoholiniams gėrimams.

Gruodžio 15 d. portalas bfm.ru praneša, kad Rusijos ekonomikos ministerija siūlo mažinti akcizus alkoholiui, tikintis, kad tai padės kovoti su nelegaliu alkoholiu.

Akcizą siūloma mažinti beveik 30 proc. Skaičiuojama, kad pusės litro degtinės butelis sumažinus akcizą vidutiniškai atpigtų nuo 190 rublių (2,9 eur) iki 136 rublių (2,1 eur). Portale taip pat cituojamas Federalinio ir regioninio alkoholio rinkos tyrimų centro direktorius Vadimas Drobizas, kuris visgi tiki, kad toks pasiūlymas nebus įgyvendintas.

Tiesa, šių metų gruodžio pradžioje Rusijoje buvo nuspręsta didinti akcizus tiek alkoholiui, tiek tabako gaminiams. Sausį spaudoje buvo skelbta, kad priimtas sprendimas 2017-2019 m. didinti akcizus alkoholiui.

Akcizas šampanui didinamas iki 36 rublių (0,55 eur) litrui, jei šis pagamintas iš užsienyje augintų vynuogių, iki – 14 rublių (0.22 eur), jei iš Rusijoje. Vynui akcizas paliekamas tas pats – 5 rubliai (0,08 eur) už litrą. Akcizas užsienio vynui pakeliamas nuo 9 (0,14 eur) iki 18 rublių (0,28 eur) už litrą. Akcizas sidrui didinamas iki 21 rublio (0,33 eur) už litrą.

Skelbiama, kad palyginus su šiais metais akcizas stipriesiems gėrimams (daugiau nei 9 laipsnių stiprumo) akcizas didėja nuo 23 rubliais (0,36 eur).

„Skaitome straipsnius ir matome, kaip ne tik Lietuva, bet ir visa Europa yra veikiama visokiais būdais. Nieko negalime paneigti, kad tikrai daug kas daroma“, – toliau savo įtarimais dalijosi aludaris.

reklama

Pasak S. Kalkio, jį taip pat stebima ir Lietuvoje galiojantys muitai alkoholiniams gėrimams iš Rytų šalių.

„Jie jau eilę metų yra nuliniai. Šitas jau seniai yra daroma čia ir kažkokie susitarimai. Kodėl alkoholiui iš Rytų šalių yra nuliniai muitai?“, – klausė pašnekovas.

S. Kalkys teigė, kad akcizų didinimą „Rinkuškiai“ įmonė jau pajautė: „Jau dabar verslas yra paveiktas. Dėl pigaus alkoholio važiavimo iš Rytų. Jau dabar, kai akcizas yra pakeltas mūsų apyvarta sumažėjo apie 30 proc. Jei ir tai ir toliau vyks, tai, aišku, mes mažinsim pardavimus Lietuvoje, didinsime eksportą, mažinsime žmonių skaičių įmonėje, nes neįmanoma pakonkuruoti su be muitų iš Rytų įvežamu alumi, kuris kainuoja 10-30 proc. pigiau, nes sąnaudos ten yra daug mažesnės“.

Kaip portalui DELFI patvirtino Muitinės departamentas, muito mokesčio iš Rusijos alui iš tiesų nėra.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius konkrečių išsakytų alaus gamintojo įtarimų vertinti nesiryžo, tačiau apgailestavo, kad Rusijos grėsmės korta traukiama net tokiais klausimais.

„Esu liūdnai nustebęs, kad ir šioje temoje yra traukiamas Rusijos kortos argumentas ir absoliučiai nesigilindamas į ekonominius ginčus, manau, kad taip neatsakingai manipuliuojant Rusijos grėsmėmis yra diskredituojami realūs iššūkiai, kas susiję su Rusija“, – komentavo politologas.

N. Maliukevičius teigė, kad Rusijos grėsmių klausimas, eskaluojamas bet kokiu klausimu, gali atsitikti kaip pasakoje apie Mikę melagėlį, kai iš tiesų atsiradus realioms ir tikroms grėsmėms, niekas nebetikės ir nekreips dėmesio.

Primename, kad tai ne pirmas kartais, kai verslininkai dėl vykstančių šalyje įvykių bando ieškoti paaiškinimo Rytų šalyje.

Šių metų gegužės mėnesį pradėjus tarp gyventojų plisti raginimams boikotuoti prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves dėl kainų pokyčių šalyje, bendrovė paskelbė, kad ruošiasi kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl neva galimos Rusijai palankios jėgos dalyvavimo organizuojant boikoto akciją.

Tiesa, vėliau prekybos tinklas teigė atsisakęs idėjos kreiptis į VSD, kad būtų ištirta situacija.