Rusijos šeimininkai. Kodėl mums reikia bijoti Rusijos?

Lietuvos gyventojai nuolatos yra gąsdinami Rusija. Toks, matomai, valdžios siekis – kad mes bijotume šios kaimyninės valstybės. Bet žmogus – ne avinas (bent jau dauguma) ir jam neužtenka vien valdžios „avinų vedlių“ mekenimo. Reikalingi faktai. Kodėl mes turėtume šios valstybės bijoti? Kas lemia Rusijos politiką? Ko mums konkrečiai bijoti? Eilinio ruso, valgančio MacDonaldo mėsainius ir gyvenančio už kelis šimtus eurų per mėnesį, ar tų, kas yra tikrieji Rusijos šeimininkai, kurie ją valdo, kurių kišenėse po TSRS sugriuvimo atsidūrė jos nesuskaičiuojami turtai. Kas tie „baisūs“ žmonės, kuriems priklauso Rusijos fabrikai, naftos ir dujų verslovės, aukso kasyklos, bankai, biržos ir visa kita, kurių piniginėje sėdi Rusijos valdžia? Pasirodo, kad šiandieninį Rusijos „elitą“ sudaro žydai (70 %), o rusai šiame „elite“ - tėra absoliuti mažuma. Rusai tėra aptarnaujantis personalas, vergai savo tėvynėje. Taip ir nori tada žmogus paklausti: „Tai kame fokusas, Chaimai*?“, kad mes taip mylime žydų valdomą kapitalistinę JAV, o taip bijome ir nekenčiame žydų valdomos kapitalistinės Rusijos?

*Ateina Chaimas pas Cirko direktorių ir sako:

• Paruošiau numerį, noriu dirbti jūsų cirke.

• Pasakok, kas per numeris, - sako direktorius.

• Į areną asistentai atveža didelį maišą šūdo. Pakelia jį prie kupolo. Aš, apsivilkęs baltą fraką, išeinu į areną ir iš revolverio šaunu į tą maišą.

• Tai kame fokusas, Chaimai? - klausia direktorius.

• O fokusas tame, kad visi šūde, o aš su baltu fraku.  

Tikriesiems Rusijos šeimininkams skirtas Aleksandro Sevastjanovo straipsnis „70% Rusijos Federacijos nuosavybės atsidūrė 200 žydų šeimų rankose”. Siūlau šio straipsnio vertimo fragmentą.

reklama

http://новости-россии.ru-an.info/новости/еврейское-владычество-это-неизбежная-гибель-россии

Aleksandro Sevastjanovo apybraiža „Žydų mafija – pavojus žmonijai“, kurios fragmentas pateikiamas žemiau, buvo parašyta 2003 metais, bet šiandien nei kiek neprarado aktualumo. Ir netgi atvirkščiai, joje nužymėta problema tapo dar aštresne. Ir mes matome to patvirtinimą: karą Ukrainoje.  

* * *

Pakanka peržiūrėti perestrojkės rezultatus ekonomikoje, politikoje, įstatymuose ir MIP, kas suprasti, kiek ji atitinka žydų tikslams ir uždaviniams. Bet žydai suprato tai žymiai anksčiau prieš radikalias permainas TSRS gyvenime. <...>

Privatizacija (paprasčiau kalbant, išgrobstymas visos tautos turto) atvedė prie nuostabaus rezultato: maždaug 70% buvusios Rusijos Federacijos nuosavybės atsidūrė 200 žydų šeimų rankose. Ypač stambūs privatininkai šiandieninėje Rusijoje – žydai. Rusijos aliuminis atsidūrė pas žydus – Černych, po to pas Abramovič ir Deripaska, rusiška nafta – pas Abramovič, Deripaska, Mamut, Berezovskij, Chodorkovskij ir t.t. Stambiausi finansiniai srautus valdo žydai Smolenkij, Aven, Fridman, Rappoport, Malkin, Chodorkovskij, Gusunskij, Berezovskij … ir t.t.

Žydai – Mamut, Berezovskij, Abramovič – tapo Jelcino bankininkais (kasininkais), užtikrinančiais jo finansinius poreikius.

Ypač reikia pažymėti žydų rolę ekonomikos valdyme, kur rezultatai akivaizdūs: Rusijos ekonomika sugriauta, šalis pagal išsivystymo lygį nublokšta trisdešimt metų atgal, išorės skola pasiekė 150 milijardų dolerių ir atsiskaityti už jį Rusijai tenka strateginės reikšmės įmonių akcijomis, ketvirtis biudžeto (!!!) išleidžiama kredito aptarnavimui.

Tuo tarpu, visus šiuos metus prie ekonomikos vairo buvo žydai: Livšic, Urinson, Čiubais, Nemcov, Jasin, Gaidar, Primakov, Kirienko (Izraitel), visa tai – jų „nuopelnai“...

Užsienio politiką pradžioje lėmė žydai Kozirev ir Primakov. Pačiu liūdniausiu užsienio politikos rezultatu tapo Rusijos kritimas iki JAV satelito padėties. O pačia pavojingiausia prognoze – antimusulmoniška ir antikiniška trijų šalių sąjunga: Amerikos, Izraelio ir Rusijos. Po 2001 metų rugsėjo 11 ši prognozė ėmė pildytis siaubingais tempais.

Šios politikos pasekoje Rusija jau tapo įvelta į daugybę konfliktų su musulmonų pasauliu (nors iš principo mes neturime ko dalintis su musulmonais), ir dabar net mūsų tradiciškai geri santykiai su arabų šalimis, kurti dešimtmečius, pastebimai komplikavosi.

Vidaus politikoje didžiulį vaidmenį vaidino Elcino patarėjai. Buvo momentas, kada iš 9 oficialių patarėjų 7 buvo žydai. Ypatingai baisią rolę suvaidino Livšic, Gaidar, Baturin, Satarov, Pain, Arbatov, Starovoitova, kurių nuomonę Elcinas gana brangino, literatūrinis Elcino sekretorius Jumašev...

reklama

Politinio gyvenimo paviršiuje nuolatos šmėžavo ir šmėžuoja ne tiktai grynakraujai žydai, bet ir maišyto kraujo: generolai Ruckojus, Nikolajev ir Rochlin, profesionalūs politikai Žirinovskij, Javlinskij, Chakamada (pusiau japonė-pusiau žydė), Nemcov, Kirienko (Izraitel) ir t.t. Su didžiausia išimtimi (Rochlin) kurie yra tokie patys Rusijos liaudies priešai, kaip ir aukščiau išvardinti.

Maskvai – didelei didžiulės valstybės sostinei – vadovauja Lužkovas (ketvirčiu žydas, ketvirčiu baškiras), kuris remiasi žydais ir pusiau žydais (Resin, Muzikantskij ir daugeliu kitų.)

Pagrindinės MIP žydų rankose: НТВ, ОРТ, ТВ-6, REN-TV, radijus «Эхо Москвы», stambiausi laikraščiai «Сегодня», «Коммерсантъ», «Независимая», «Новые Известия», «Московский комсомолец», «Новая газета» ir daugelis kitų. Visa armija tele-, radijo- ir tiesiog žurnalistų žydiškos kilmės arba susigiminiavusi su žydais (kaip televizijos vedantysis Kiseliovas – vyras žydės Marijos Geljevnos Šachovos, vadovavusios НТВ reklaminiu verslu) patikimai kontroliuoja rusų šalies dvasinį gyvenimą.

Žydiška tema nenueina nuo televizorių ekranų, iš laikraščių puslapių, tarytum tai ne Rusija, o Izraelis. Atjauta žydams, pagarba jų problemoms primetama ir skaitytojams. Prieita iki to, kad Rusijoje, kuri patyrė gigantiškas netektis Antrame pasauliniame kare išgelbėjusioje, tarp kitko, savo krauju pasaulinę žydiją nuo sunaikinimo, Rusijos žydų kongresas numato organizuoti dėstymą mokyklose Holokausto! Įžūlumas neįtikėtinas!

Žydai prasiskverbė net ten, kur jų kurį tai laiką neįleisdavo į Federalinę saugumo tarnybą, VRM, Prokuratūrą, Justicijos ministeriją. Dar nesenai tuo pačiu metu du justicijos ministro pavaduotojai – Juduškin ir Renov – buvo žydai (antrasis nūnai perėjo į Arbitražą); Saugumo taryboje dirbo žydai; Maskvos Centrinės apskrities prokuroras šiandien – Busman, žydas; buves VRM ministras Orlov, šiandien Izraelio pilietis, – žydas; kalba apie žydišką kilmę buvusio VRM ministro Rušailo, kuris šiandien vadovauja Saugumo tarybai... ir t.t.

Praeitą dešimtmetį žydai nustatinėjo ir Rusijos nacionalinę politiką. Tai Užsienio reikalų ministras Kozyrev, įtraukęs Rusiją į tarptautinius susitarimus dėl migracijos ir žmogaus teisių, o taip pat Elcino patarėjas nacionaliniams santykiams – Emil Pain ir jo mokslinis konsultantas Mukomel, Federalinės migracijos tarnybos vadovas Regent, Tautybių reikalų ministras Sapiro...

Žadžiu, galima drąsiai pasakyti, kad valdant Elcinui Rusija vėl, kaip 1917-1937 metai pateko į žydų jungą. Ir rusai vėl jiems moka duoklę savo krauju ir nacionaliniu turtu.

Ir vėl, kaip revoliucijos epochoje, žydai naikina rusišką elitą. Tik anksčiau jie tai darė fiziškai susidorodami su jais, o šiandien – prekiaudami labiausiai protiškai gabiais, talentingais rusais jaunuoliais ir gražiausiomis rusėmis merginomis, siųsdami juos gerai suderintu konvejeriu darbams į užsienį. Išpompuoja iš Rusijos rytdienos elitą, nukirsdindami mūsų tautą, atima iš šalies geriausią genofondą. Ypač pasižymėjo Sorošo Fondas (Sorošas - buvęs esesininkas, A.L.), bet toli gražu ne tik jis.

Tuo pačiu metu žydai nukreipia į Rusiją srautus trečio pasaulio šalių gyventojų, tame skaičiuje iš buvusios TSRS Azijos valstybių, siekdami susilpninti, praskiesti valstybę formuojantį rusišką etnosą (autoriai tiesiog pražūtingos mums Koncepcijos Rusijos valstybės migracijos politikos – minėti žydai Pain ir Mukomel). Jie supranta, kad tokia politika, jau aprobuota JAV, padės jiems įteisinti savo viešpatavimą amžiams. <...>

                                                                            ***

Naujas Nikitos Michalkovo video pasakoja, kaip falsifikuojama Rusijos istorija ir rusų jaunimui skiepijama neapykantą savo šalies praeičiai, savo valstybei.