Žыdas-kosmopolitas Džordžas Sorošas tarnavo SS?!

„Tai Džordžas Sorošas. Atminkite tai, kada sekantį kartą Sorošo finansuojami liberalai pavadins jus rasistu, fašistu arba nacistu“.

Įdomus faktas apie milijardierių, kuris ne tik finansuoja krūvą teisių gynimo organizacijų, bet ir dauguma vadovėlių rusiškoms mokykloms savo laiku buvo išleista jo fondų. Kaip suprantu, tai pasveikinimas jam nuo Trampo komandos už masines riaušes po rinkimų, angliškai kalbančiųjų demotyvatorius.

Ėmiau po truputį ieškoti.

Džordžo Sorošo tėvas, Tivadaras Soroš: Išėjo savanoriu į austrų-vengrų kariuomenę per 1-ą pasaulinį karą. Pateko į rusų nelaisvę ir buvo nusiųstas į kalinių stovyklą Sibire, pabėgo ir sugrįžo į Budapeštą. 1923 parašė apysaką „Šiulaikinia Robinzonai“ (esper. Modernaj Robinzonoj). Žmona — Erzebet Szucz, du sūnūs — Polas ir Džordžas. 1944—1945 Vengrijos žydų deportacijos laiku aktyviai padėjo daugeliui iš jų slapstytis nuo persekiojimo padirbtų dokumentų pagelba.

O štai Džordžo Sorošo interviu (stenograma), kurį jis davė Stivui Kroftui, CBS programos „60 minučių“ žurnalistui 1998 metais.

http://sweetness-light.com/archive/george-soros-on-helping-the-nazis-during-the-holocaust

reklama

Kroftas: Jūs Vengrijos žydas...
Sorošas: Taip.

К: … kuris išvengė Holokausto...
S: Taip.

К: …apsimetęs krikščionimi...
S: Teisingai.

К: Ir jūs matėte savo akimis, kaip daugelį žmonių siuntė į mirties stovyklas.
S: Teisingai. Man buvo 14 metų. Ir aš galiu pasakyti, kad būtent tuo metu susiformavo mano charakteris.

К: Kokia prasme?
S: Reikia apskaičiuoti į priekį. Būtina suprasti ir numatyti įvykius, kada gresia pavojus. Tai buvo kolosali nelaimės grėsmė. Tai yra labai asmeninis nelaimės pojūtis.

К: Kaip aš suprantu, jums pavyko išsigelbėti dėka saviškio, kuris prisiekė, kad jūs jo krikštasūnis.
S: Taip, taip.

К: Jūs išsigelbėjote, ir faktiškai, po to padėjote atiminėti turtą iš žydų.
S: Taip. Tai teisybė. Taip.

К: Mano nuomone, tokia patirtis galėjo peivesti dugelį žmonių iki psichiatrinės ligoninės ilgiems-ilgiems metams. Tai buvo sunku?
S: Ne. Visai ne. Tikriausiai, aš kaip vaikas nesuvokiau, su kuo tai surišta. Jokių problemų tai nesukurė.

К: Jokio kaltės jausmo?
S: Ne.

К: Na pavyzdžiui, „aš žydas, ir aš matau, kaip žmones išveža. Aš galėjau lengvai atsidurti jų vietoje, galėjau būti ten“. Nieko tokio?
S: Na žinoma, aš galėjau buti kitoje pusėje, arba aš galėjau būti vienas iš tų, kurių daiktus konfiskuoja. Bet nebuvo prasmės svarstyti apie tai, ar turiu aš būti ten (jų vietoje), todėl kad tai buvo, na, grubiai kalbant, kaip turguje – jeigu aš nebūčiau ten, aš, žinoma, to nedaryčiau, bet tada tai darytų kas nors kitas, ir bet kokiu atveju daiktus atimtų. Ir tai buvo – nepriklausomai nuo to, buvau aš ten ar ne, aš tiesiog buvau žiūrovu to, kaip atiminėjo daiktus. Taip kad nuo manęs nieko nepriklausė šioje konfiskacijoje. Ir todėl aš neturiu kaltės jausmo.

Galima išprotėti, tiesiog išprotėti.

Šaltinis:http://pandoraopen.ru/2016-12-09/dzhordzh-soros-sluzhil-v-ss/