Migrantų bendruomenės Vokietijoje gyvena vis labiau nuo šalyje vyraujančios kultūros izoliuotą gyvenimą.
Didžiausias migrantų krizės iššūkis Vokietijai buvo tinkamas migrantų iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir kitų vietų integravimas į šalies visuomenę. Naujas Vokietijos apgyvendinimo ir miesto plėtros asociacijos atliktas tyrimas parodė, jog migrantai ne tik tinkamai nesintegruoja į visuomenę, bet net atvirkščiai – vis labiau nuo jos izoliuojasi ir dažnai visiškai atmeta Vokietijos kultūrą.
reklama
Tyrimas atskleidžia, kad migrantų bendruomenės didžiuosiuose miestuose kur kas dažniau renkasi izoliuotis nuo aplinkos nei užmegzti ryšius su aplinkiniais.
Toks pat tyrimas buvo atliktas ir 2008 metais. Tyrimų palyginimas parodo, kad nuo 2008 iki 2015 metų migrantų atsiribojimas nuo Vokietijos kultūros ir vietinių vokiečių stipriai padidėjo.
Tyrimo metu apklausta 80 migrantų, į Vokietiją atvykusių 2014 metais, 40 migrantų, į šalį atvykusių tarp 2008 ir 2014 metų, bei 40 prieglobsčio prašytojų, Vokietijoje atsidūrusių paskutinės migrantų bangos metu.
Vokietija naujųjų migrantų integracijai per metus išleidžia milijardus eurų, tačiau šis ir daugelis kitų tyrimų rodo, jog atvykėlių integracija nėra sėkminga.
Kai kurie Vokietijos sociologai, tokie kaip Annette Treibel, net siūlo patiems vokiečiams integruotis į migrantų kultūras, kad „jie jaustųsi labiau laukiami“. Pasigirsta siūlymų ir šalies mokyklose įvesti privalomas arabų kalbos pamokas, esą tam, kad atvykėliai nesijaustų „išskiriami“.
Žaliųjų partijos politikas Kurtas Edleris net pareiškė, jog iš prieglobsčio prašytojų nereikėtų reikalauti integracijos, o verčiau reikėtų jiems „atiduoti“ kurį nors miestą ir pavadinti jį „Naujuoju Alepu“.