Auksiniai spąstai Vakarams

“Bet kokie kaltinimai Putinui tik pabrėžia jo sugebėjimus greitai analitiškai mąstyti bei akies mirksniu priimti tikslius ir pamatuotus politinius bei ekonominius sprendimus“, – čia ir toliau rašoma “Investkafe.RU“, analitine agentūra save vadinančiame tinklapyje.

Neretai vakarų MIP sulygina šias Putino savybes su šachmatų didmeistrio, demonstruojančio jas viešame grupiniame simultante. Naujausi įvykiai, vykstantys JAV ir Vakarų ekonomikose visumoje, leidžia daryti išvadą, jog šioje Putino asmenybės vertinimo dalyje Vakarų MIP yra teisios.

Nežiūrint į daugkartines pergalingas reliacijas “Fox News” ir CNN stiliumi, šiai dienai Vakarų ekonomika vadovaujant JAV, atsidūrė, švelniai tariant, Putino spąstuose. Iš kurių ištrūkti, kol kas, niekas Vakaruose nemato galimybių.

Kame gi čia kabliukas? Ir kodėl visos Vakarų MIP ir garsūs vakariečiai ekonomistai apie tai tyli, lyg saugodami didžiausią karinę paslaptį? Pabandykime pasiaiškinti tiesiog dabar vykstančius ekonominius procesus ir įvykius, būtent iš ekonominės pusės, atmesdami visa kita, tai yra bet kokius moralės, geopolitikos ar dorovės niuansus.

Ir taip, suvokę savo nesėkmę Ukrainoje, Vakarai vadovaujami JAV nusistatė sau tikslą sunaikinti Rusijos ekonomiką, sumažinant naftos, ir atitinkamai, dujų kainas. Kaip pagrindinius biudžeto surinkimo ir pagrindinius aukso-valiutos rezervo papildymo šaltinius. Čia reikėtų pažymėti, jog pagrindinė Vakarų nesėkmė Ukrainoje slypi ne kariniame ar politiniame aspekte, o faktiškame Putino atsisakyme finansuoti šį vakariečių projektą RF biudžeto sąskaita. Kas paverčia šį Vakarų projektą, apriori, negyvybingu artimiausiu metu.

Pereitą kartą, vadovaujant Reiganui, panašūs vakariečių veiksmai sumažinant naftos kainas atvedė į sėkmę ir padėjo sugriauti TSRS. Tačiau šįkart Vakarams viskas sekasi truputį kitaip. Reali Putino politika visada nukreipta ne tiek į efektingumą, kiek į efektyvumą.

Kaip tas keistai beatrodytų, tačiau tiesiog dabar Putinas parduoda rusišką naftą ir dujas tik už fizinį auksą.

Žinoma, Rusija kaip ir anksčiau priima JAV dolerius kaip tarpinę atsiskaitymo priemonę. Tačiau čia pat keičia šiuos, gautus už dujas ir naftą JAV dolerius į fizinį auksą.

Kad tą suprasti, pakanka pažiūrėti į aukso apimčių didėjimą Rusijos AVR (aukso valiutos rezervai) struktūroje ir sulyginti šiuos duomenis su RF valiutinėmis įplaukomis, gaunamomis parduodant naftą ir dujas už tą patį periodą.

Dar daugiau, trečiame kvartale Rusijos nupirkto fizinio aukso kiekis viršijo visus ankstesnius rekordus. Rusija nupirko 55 tonas aukso, kas (oficialiais duomenimis) yra daugiau, nei nupirko visų pasaulio šalių Centriniai bankai kartu paėmus.

Bendroje sumoje visų pasaulio šalių centriniai bankai 2014-ujų trečiajame kvartale nupirko 93 tonas tauriojo metalo. Tai buvo 15-as kvartalas iš eilės centriniams bankams grynai perkant auksą. Iš 93-jų tonų viso pasaulio Centrinių bankų nupirkto aukso šiuo periodu, stulbinančios apimtys lygios 55 tonoms tenka Rusijai.

Ne taip seniai britų mokslininkai sėkmingai priėjo tokios pat išvados, kuri prieš keletą metų buvo publikuota JAV Geologijos tarnybos išvadoje. O būtent: Europa nesugebės išgyventi be Rusijos energetinių resursų tiekimo, jei nesiims žingsnių leidžiančių išvengti kritinių situacijų.. Mokslininkai išanalizavo dvi tokias hipotetines situacijas, kur vienoje jų Rusija atsisakė eksportuoti dujas į Europą, o antru atveju problemos kilo su dujų žaliavos eksportu Ukrainos teritorijoje. Tyrėjų nuomone, abiem atvejais sunkiausia padėtis būtų Rytų Europos šalyse.

reklama

Tokiu būdu, visas vakarų pasaulis pastatytas naftos dolerio hegemonijos pagrindu, atsidūrė gana sudėtingoje situacijoje. Kurioje išgyventi be Rusijos naftos ir dujų Vakarai negali, o savo naftą ir dujas Rusija nuo šiol pasiruošusi parduoti Vakarams tik mainais į fizinį auksą.

Susiklosčiusios situacijos pikantiškumas dabar slypi dar ir tame, jog rusiškų energijos resursų pardavimo Vakarams už auksą mechanizmas, dabar veikia nepriklausomai nuo to, ar sutinka Vakarai apmokėti rusišką naftą ir dujas savo dirbtinai nupigintu auksu, ar ne.

Todėl, kad Rusija, turėdama savo dispozicijoje reguliarias dolerių įplaukas už parduotą naftą, bet kuriuo atveju galės pirkti už juos auksą. Už esamas aukso kainas, visomis teisybėmis ir neteisybėmis sumažintas tų pačių Vakarų.

Tai yra pagal tas aukso kainas, kurios buvo dirbtinai sumažintos FRS ir ESF(Exchange Stabilization Fund – valiutos stabilizavimo fondas) kartais, prieš dirbtinai išpūstą su rinkų manipuliacijų pagalba JAV dolerio perkamąją galią. Įdomus faktas: Specialaus JAV vyriausybės poskyrio – ESF(Exchange Stabilization Fund) spaudimas aukso kainoms, siekiant stabilizuoti JAV dolerio kursą, Jungtinėse Valstijoje pakeltas iki Įstatymo lygmens.

Finansiniame pasaulyje už aksiomą priimtas postulatas, jog auksas – tai antidoleris.

- 1971 metais JAV prezidentas Ričardas Niksonas uždarė „aukso langą“, sustabdęs laisvą dolerių keitimą į auksą, garantuotą JAV, Bretton-Voods’o sutartimi 1944-aisiais.

- 2014 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvėrė šį „aukso langą“, nekreipdamas dėmesio į tai, ką kalba ar galvoja šio klausimo atžvilgiu Vašingtone.

Būtent dabar Vakarai eikvoja masę savo resursų ir lėšų siekdami paveikti aukso ir naftos kainas. Iš vienos pusės tam, kad iškreipti esamą ekonominę realybę JAV dolerio naudai, o iš kitos – kad sunaikinti Rusijos ekonomiką, už jos atsisakymą atlikti nuolankaus Vakarų vasalo vaidmenį.

Būtent dabar, tokie aktyvai kaip auksas ir nafta išrodo proporcingai susilpnėję ir labai neįvertinti lyginant su JAV doleriu. Kas iš tiesų yra kolosalių ekonominių pastangų iš Vakarų pusės pasekmė.

Ir būtent dabar Putinas parduoda rusiškus energetikos resursus mainais į šiuos dirbtinai sustiprintus Vakarų pastangomis JAV dolerius. Už kuriuos čia pat perka auksą – dirbtinai sumažinta,  pačių Vakarų pastangomis JAV dolerio atžvilgiu, kaina.

Yra dar vienas įdomus momentas Putino partijoje. Tai rusiškas uranas. Kurio tiekimo dėka šiandien JAV veikia kas šešta lemputė. Ir kurį Rusija parduoda Jungtinėms Valstijoms irgi už dolerius.

Ir Putinas naudoja šiuos dolerius tam, kad imti iš Vakarų už juos jų fizinio aukso atsargas – dirbtinai sumažintomis kainomis išreikštomis JAV doleriais.

Šių auksinių ekonominių spąstų Vakarams idėja greičiausiai nėra sugalvota paties Putino. Panašu jog jos autorius Putino patarėjas ekonominiais klausimais akademikas Glazjevas. Ekonomisto akademiko Glazjevo idėją sėkmingai realizavo Putinas prieš tai užsitikrinęs savo kolegos iš Kinijos Xi Jinping palaikymą.

Ypač įdomus šiame kontekste atrodo lapkričio mėnesio pareiškimas pateiktas RF Centrinio banko pirmininko pirmosios pavaduotojos Ksenijos Judajevos. Kuri pabrėžė, kad RF CB gali pasinaudoti auksu iš savo rezervų, apmokant importą, jei tai bus būtina. Akivaizdu, jog sankcijų sąlygomis iš vakarų pasaulio pusės, šis pareiškimas adresuotas BRIKS šalims ir pirmoje eilėje Kinijai, kuriai Rusijos pasirengimas mokėti už prekes Vakarų auksu pasirodo labai tinkamas. Ir štai kodėl: kaip buvo pateiktai prieš tai buvusioje medžiagoje,

Kinija neseniai pareiškė, jog perstoja kaupti savo AVR nominuotus JAV doleriais. Jei turėsime omenyje pastoviai augantį prekybos balanso deficitą tarp JAV ir Kinijos (esamas skirtumas penkis kartus didesnis Kinijos naudai), tai šis pareiškimas išvertus iš finansų kalbos skamba maždaug taip: „Kinija nustoja pardavinėti savo prekes už dolerius“. Pasaulines MIP šio grandiozinio naujausioje monetarinėje istorijoje įvykio bevelijo nepastebėti. Ir klausimas visai ne tame, kad Kinija atsisako tiesiogiai pardavinėti savo prekes už JAV dolerius. Žinoma ji ir toliau priims JAV dolerius, kaip tarpinę atsiskaitymo priemonę už savo prekes. Tačiau priimdama dolerius Kinija čia pat imsis jų atsikratymo priemonių ir keis dolerius savo AVR struktūroje kažkuo kitu.

Kitu atveju šis KLR vadovybės pareiškimas praranda prasmę: „Mes nustojame kaupti savo AVR nominuotą JAV doleriais“. Tai yra, Kinija daugiau nebepirks, už gautas iš prekybos su visomis pasaulio šalimis lėšas, JAV dolerių, -„treasury“ – JAV valstybės iždo obligacijų, kaip ji tai pastoviai darė anksčiau.

Ir štai čia kyla įdomiausias klausimas: į ką būtent Kinija keis savo visas, gaunamas prekybos keliu pajamas doleriais? Į kokią būtent valiutą ar aktyvą? Esamos KLR monetarinės politikos analizė parodo, jog greičiausiai, gaunamus iš prekybos dolerius arba didžiąją jų dalį, Kinija tyliai keis ir de-facto jau keičia į auksą.

Šiuo aspektu rusų-kiniečių pasjansas susidėlioja labai sėkmingai – kaip Maskvai, taip ir Pekinui. Rusija perka prekes pas Kiniją už auksą, pagal jo esamas kainas. O Kinija perka už auksą, pagal jo esamas kainas, rusiškus energijos resursus.

Šioje gyvenimo šventėje vietos yra viskam: ir Kinijos prekėms, ir Rusijos energijos resursams, ir auksui – kaip atsiskaitymo priemonei. Nėra šioje šventėje vietos tik dar vienam norinčiam – JAV doleriui. Ir čia nėra nieko nuostabaus, nes JAV doleris nėra nei kinietiška prekė, nei rusišku energijos resursu. Jis tėra tik tarpinis, finansinis atsiskaitymo instrumentas – nereikalingas tarpininkas.

Šioje vietoje reikėtų atskirai pabrėžti, jog pasaulinė fizinio aukso rinka niekingai maža lyginant su pasauline fizinio naftos tiekimo rinka. Ir tuo labiau, pasaulinė fizinio aukso rinka tiesiog mikroskopinė, pasaulinių fizinės naftos, dujų, urano ir prekių tiekimo rinkų atžvilgiu.

reklama

Kirtis frazėje „fizinis auksas“ padarytas tam, kad mainais į savo fizinius, o ne popierinius resursus, Rusija dabar „eksproprijuoja“ pas Vakarus auksą, bet tik jo fizine, o ne popierine forma. Tą patį daro ir Kinija, gaudama iš Vakarų už savo realias prekes, jų realų fiziškai egzistuojantį auksą.

Vakarų viltys į tai, jog Rusija ir Kinija kaip apmokėjimą už savo energijos resursus ir prekes priims įvairių rūšių „shitcoin“ ar kažką tokio, kaip „Popierinis auksas“, taip pat nepasitvirtino. Rusiją ir Kiniją, kaip galutinė apmokėjimo forma domina tik auksas ir tik, kaip fiziškai egzistuojantis metalas.

Pasitikrinimui: apyvarta popierinio aukso rinkoje, tik fjučersų auksui pavidalu, vertinama maždaug 360 mlrd JAV dolerių į mėnesį. Bet tik 280 milijonų dolerių sumai į mėnesį įvykdomas fizinio aukso tiekimas. Kas sudaro popierinio aukso prekyboje, prieš fizinį auksą, santykį 1000 prieš 1.

Pritaikęs aktyvaus išėmimo iš rinkos vieno finansinio, dirbtinai Vakarų nužeminto finansinio aktyvo (aukso) mainais į kitą dirbtinai paaukštintą Vakarų finansinį aktyvą (JAV dolerius) mechanizmą, Putinas tuo pačiu įjungė atgalinę laiko seką pasaulinei naftos dolerio hegemonijai.

Tokiu būdu Putinas pastatė Vakarus į aklavietę nesant kažkokių pozityvių ekonominių perspektyvų. Vakarai gali kiek nori eikvoti savo jėgas ir lėšas dirbtinai keldami dolerio perkamąją galią, mažindami kainas naftai ir dirbtinai mažindami aukso kainą.

Vakarų problema tik tame, kad fizinio aukso atsargos Vakarų dispozicijoje nėra beribės. Todėl, kuo labiau Vakarai nukainoja naftą ir auksą JAV dolerio atžvilgiu, tuo greitesniais tempais jie praranda pingantį auksą iš savo toli gražu ne beribių rezervų. Šioje ekonominėje kombinacijoje žaidžiamoje Putino, fizinis auksas iš Vakarų rezervų dideliais tempais perteka į Rusiją, Kiniją, Braziliją, Kazachstaną ir Indiją – BRIKS šalis.

Esant tokiam fizinio aukso rezervų mažėjimo greičiui kaip dabar, Vakarai tiesiog nespėja nieko padaryti prieš Rusiją iki momento, kai grius visa vakarietiška naftos dolerio pasaulio konstrukcija. Šachmatuose, situacija į kurią Putinas pastatė Vakarus su JAV priešakyje vadinamam „Ceitnotu“.

Vakarų pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokiais ekonominiais reiškiniais, kurie vyksta dabar. TSRTS, naftos kainų kritimo sąlygomis puldavo pardavinėti auksą. Rusija gi, analogiškomis sąlygomis, auksą superka. Tuo pačiu sukurdama realią grėsmę pasauliniam naftos dolerio modelio viešpatavimui pasaulyje.,

Pagrindinis naftos dolerio pasaulio principas, suteikiantis vakarų šalims su JAV priešakyje gyventi kitų šalių ir tautų darbo bei resursų sąskaita, pagrįstas dominuojančiu PVS (pasaulio valiutinėje sistemoje) nacionalinės JAV valiutos vaidmeniu. Dolerio vaidmuo PVS apibrėžiamas tuo, jog jis yra galutinė apmokėjimo priemonė. Tai reiškia, jog nacionalinė JAV valiuta PVS-je yra galutinis kaupimo aktyvas, kurį keisti į kažkokį kitą aktyvą nėra jokios prasmės.

***

Tai ką dabar daro BRIKS šalys su Rusija ir Kinija priešakyje, faktiškai keičia dolerio statusą ir vaidmenį pasaulinėje valiutinėje sistemoje (PVS).

Iš galutinės mokėjimo ir kaupimo aktyvo priemonės, nacionalinė JAV valiuta, bendromis Pekino ir Maskvos pastangomis, virsta tik į kažkokią tarpinio mokėjimo priemonę. Skirtą tik tam, kad pakeisti šią tarpinę priemonę į kitą, ir iš tiesų galutinį finansinį aktyvą – auksą. Tuo pačiu JAV doleris faktiškai praranda savo buvusį galutinio atsiskaitymo priemonės ir kaupimo aktyvo statusą, perleisdamas jį – auksui.

Tradiciškai Vakarai naudojo du būdus šalinti naftos dolerio pasaulio modelio hegemonijai ir iš jos kylančių didžiulių privilegijų Vakarams kylančias grėsmes.

Vienas iš šių būdų – spalvotosios revoliucijos. Antrasis būdas, įprastai naudojamas Vakarų, jei nesuveikia pirmasis – tai karinė agresija ir bombardavimai.

Tačiau Rusijos atveju abu šie būdai pasirodo Vakarams arba neįmanomais, arba nepriimtinais.

Todėl, kad, pirma, Rusijos gyventojai, skirtingai nuo daugelio kitų šalių gyventojų, užsispyrusiai nenori iškeisti savo laisvės ir savo vaikų ateities į Vakarų dešrą, kurią galima gauti iškart dabar. Tai tampa akivaizdžiu dalyku, stebint rekordiškai aukštus Putino reitingus, reguliariai skelbiamus pagrindinių Vakarų reitingo agentūrų.

Asmeninė Vašingtono statytinio Navalno draugystė su senatoriumi Makkeinu, pakišo jam pačiam ir Vašingtonui nemalonų siurprizą. Sužinoję apie šį faktą iš MIP, 98% Rusijos gyventojų dabar laiko Navalną išimtinai Vašingtono vasalu ir nacionalinių interesų išdaviku. Todėl apie jokią spalvotąją revoliuciją Rusijoje, Vakarų profesionalams mastantiems realiai, kol kas neverta net svajoti.

Kas liečia antrąjį būdą, tradicinį Vakarams, tiesioginės karinės agresijos būdą, tai Rusija – akivaizdu – ne Jugoslavija, ne Irakas ir ne Libija.

Esant bet kuriai nebranduolinei operacijai prieš Rusiją, pačios Rusijos teritorijoje, Vakarai su JAV priešakyje, pasmerkti neišvengiamam pralaimėjimui. Ir generolai Pentagone, vykdantys realų NATO pajėgų valdymą, puikiai tą supranta.

Lygiai taip pat neperspektyvus ir „preventyvus nuginkluojantis branduolinis smūgis“. NATO tiesiog neturi tokios techninės galimybės suduoti tokį smūgį, kuris išvestų iš rikiuotės absoliučiai visą Rusijos branduolinį potencialą visomis jo formomis. Branduolinis atsakas priešininkui bus tiesiog neišvengiamas.

Tai yra, apsikeitimas branduoliniais smūgiais su tokia šalimi kaip Rusija, – tai iš principo nėra bręstančio naftos-dolerio pasaulio kracho problemos sprendimas iš principo. Tai geriausiu atveju finalinis akordas ir paskutinis jo egzistavimo taškas. Blogiausiu atveju – tai branduolinė žiema ir visko, kas gyva Žemėje pabaiga, išskyrus mutavusias dėl radiacijos poveikio bakterijas.

Ekonominis vakarų isteblišmentas mato ir gerai supranta vykstančių procesų esmę.

Garsūs Vakarų ekonomistai neabejotinai suvokia visą situacijos, kurioje atsidūrė Vakarų pasaulis, beviltiškumą, papuolus į auksinius Putino spąstus. Juk nuo Bretton-Voods’o susitarimo laikų, visiems gerai žinoma auksinė taisyklė: „Pas ką daugiau aukso – tas ir nustato taisykles“. Tačiau apie tai Vakaruose kol kas tylima. Tylima todėl, kad niekas nežino kaip iš šios situacijos išsikapstyti.

Ir dar todėl, kad jei tektų vakarietiškai visuomenei paaiškinti visas artėjančios ekonominės katastrofos detales, tai ta visuomenė imtų užduoti pačius baisiausius naftos dolerio pasaulio šalininkams klausimus.

Kurie skambėtų maždaug taip:

“Kaip ilgai Vakarai galės pirkti naftą ir dujas iš Rusijos mainais į fizinį auksą?”

„Kas atsitiks su JAV naftos doleriu po to, kai Vakaruose pasibaigs fizinio aukso atsargos apmokant rusų naftą, dujas ir uraną, o taip pat apmokant kinietiškas prekes?“

Atsakyti į šiuos atrodytų paprastus klausimus, šiandien Vakaruose kol kas negali niekas.

investcafe.ru

Sarmatas.lt redakcijos komentaras:
Aukso supirkimas vyksta realiai – tą BRIKS šalys vykdo tikrai. Tačiau visas kitas scenarijus tėra tik galima įvykių interpretacija, kuri gali apsisukti visai kitu kampu, kai Vakarai pajus pavojų (jei pajus) savo aukso atsargoms. Primename, jog auksas pats savaime nėra ta priemonė, kuri būtina žmonijos išgyvenimui. Tai tik vertės ekvivalentas, kurio kainą, vėlgi, nustato Rotšildai savo bankuose, tad net turint savo rankose visą pasaulio auksą (teoriškai), praktiškai Rotšildų sprendimu galima likti be nieko, jei jie numuš aukso kainą iki nulio.