Trampo komanda. Goldman Sachs vėl ant žirgo

Attends City Harvest: An Event Of Practical Magic on April 24, 2014 in New York City.

Donaldas Trampas paskelbė būsimo JAV finansų ministro pavardę: juo taps Steven Terner Mnuchin. Kai kam tai buvo netikėtumas. Juk tarp pretendentų į aukštą postą buvo įvardijamas vykdantysis JP Morgan banko direktorius James Dimon, atstovų rūmų narys Jeb Hensarling… Tačiau Steven Terner Mnuchin turėjo svarbų privalumą: priešrinkiminėje Trampo kompanijoje jis dirbo finansų menedžeriu. Be to, kas svarbiausia, Mnuchin išėjo iš banko Goldman Sachs gelmių.

Gimė Terner Mnuchin pasiturinčių žydų šeimoje. Baigė Yale universitetą ir iškarto nuėjo dirbti į Goldmas Sachs, kur didesnę savo gyvenimo dalį praleido jo tėvas Robert Mnuchin, padaręs banke karjerą (tapo partneriu) ir sukrovė didelį turtą. Mnuchin-jaunesnysis praleido Goldmas Sachs banke 17 metų – nuo 1985 iki 2002. Dirbo pagrindinėse banko kryptyse (savivaldybių obligacijų rinkose, hipotekos popierių, kitų rinkų kontrolė ir pan.). Devintą dešimtmetį jis gavo banko partnerio statusą, kas skaitoma dideliu pasiekimu. Po to tapo Goldman Sachs top-menedžeriu informacinio aprūpinimo klausimams.

2002 metais Mnuchin išėjo iš banko. Uždirbtų banke milijonų jam buvo mažai. Norėjo milijardų arba kraštiniu atveju dešimčių ar šimtų milijonų. O tai galima padaryti, dirbant hedž-fonduose – su pačiais kiečiausiais spekuliantais finansų rinkose. Iš pradžių tai buvo ESL fondas, priklausantis Edward Lampert, Mnuchino universiteto bendramoksliui. Po to Mnuchinas užėmė hedž-fondo SFM Capital Management generalinio direktoriaus vietą, į kurį 1 milijardą dolerių įnvestavo Džordžas Sorošas. Taip pirmą kartą susikirto Sorošo ir Mnuchino keliai.

Praėjus kuriam laikui būsimas JAV finansų ministras su savo kolegomis iš Goldmas Sachs Chip Seelig ir Daniel Neidich įsteigė kompaniją Dune Capital Management LP. Tai irgi hedž-fondas, sukurtas, kai kurių šaltinių teigimu, padedant ir dalyvaujant tam pačiam Džordžui Sorošui.

2006 metais kompanija Dune Capital ėmėsi finansuoti kino gamybą. Mnuchino vardas ilgai asocijavosi su Holivudu ir amerikiečių kino industrija. 2007 metais Dune Capital sudarė kontraktą su kino kompanija 20th Century Fox 500 milijonų dolerių sumai, investavę į „Avataro“ ir kai kurių filmų iš serijos „Žmonės Iks“ finansavimą. Vėliau Dune turėjo kontraktą su Warner Brothers. 2013 metais Mnuchin apjungė verslą su Brett Ratner ir James Packer ir to pasekoje buvo sukurta kompanija RatPac-Dune Entertainment, finansavusi filmus „Mmerikiečių snaiperis“ ir „Pamišėlis Maksas“(Mad Max: Fury Road). 2014 metais Mnuchin investavo pinigus į kompaniją Relativity Media, bet jau po metų, kompanijos bankroto išvakarėse, iš jos kapitalo pasitraukė.

reklama

Pačiu didžiausiu Mnuchin sandoriu buvo pirkimas 2009 metais Kalifornijos banko IndyMac Bank, kuris užsiiminėjo hipotekos kreditavimu. Išpirktas jis buvo už gana kuklius pinigus (1,6 milijardus dolerių) iš vyriausybės, tiksliau iš Federalinės depozitų draudimo agentūros (FDIC), į kurios balansą bankas pateko po bankroto finansinės krizės metu. Banką pirko susidėję: be Mnuchin stambiausiais pirkėjais buvo vėl Džordžas Sorošas ir hedž-fondų spekuliantas John Paulson. Greitai bankas buvo pervadintas į OneWest, ir jo vadovu tapo Mnuchin. Nors kažkas juokais vadino Stiveną “nerdy” (botaniku), bankas OneWest vykdė „gydymą“ labai kietai: iškraustė tūkstančių tūkstančius šeimų, kurios tapo nepajėgios išmokėti savo įsipareigojimus pagal hipotekos kreditavimo sutartis. Iš paskos OneWest kompanijos tęsiasi visas šleifas įvairių pažeidimų, kurie gali iškilti į paviršių jau po Mnuchin paskyrimo finansų ministru. Pasirodo, pavyzdžiui publikacijos, kuriose yra tvirtinama, kad dalis lėšų, kurias gavo bankas OneWest, sutekėjo į kompanijos Dune Capital sąskaitas, o dalis – asmeniškai į Mnuchin kišenę (prie jo kaip vykdančiojo direktoriaus atlyginimo).

Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Stiven Mnuchin ir jo partneriai sugebėjo parduoti banką OneWest CIT korporacijai, kuri yra stambiausias JAV smulkaus verslo kreditorius. Pardavimo kaina buvo daugiau negu du kartus didesnė negu pirkimo 2009 metais (o būtent 3,4 milijardai dolerių). To pasekoje Mnuchin ir jo kompanija Dune Capital uždirbo iš šio sandorio šimtus milijonų dolerių. Šiandien kreditinė korporacija CIT Group Inc ėmė aptikinėti įvairios prigimties skolų įsipareigojimus, kurie nebuvo matomi pirkimo-pardavimo sandorio metu. Tai gresia skandalais ir ieškiniais Mnuchinui ir Dune Capital.

Dabar sunku pasakyti, kaip veiks finansų ministro poste buvęs Goldmas Sachs bankininkas. Komentatoriai kalba, kad jis niekada nebuvo praradęs ryšio su alma mater ir kad bendrai „buvusių Goldman Sachs bankininkų nebūna“. Tai reiškia, kad „gimtam“ bankui jis padės. O štai Mnuchin pažiūrose į Amerikos pinigų-kredito politiką žinoma labai mažai. Taip pat mažai žinoma apie jo politines pažiūras. 2008 metais, pagal Bloomberg duomenis,  Mnuchin palaikė prezidentinių lenktynių metu abu kandidatus nuo demokratų partijos — ir Baraką Obamą, ir Hilari Klintos, bet 2012 metais jau finansavo kompaniją respublikonų kandidatą Mitta Romnį. Prie Trampo rinkimų kompanijos Mnuchin prisijungė gana anksti. Dalinai tai gali būti paaiškinta tuo, kad Trampas ir Mnuchin jau buvo pažįstami per verslą. Dune Capital kompanija dalyvavo finansavime stambaus Trampo imperijos objekto Čikagoje. Mnuchino prisijungimą prie Trampo priešrinkiminio štabo galima paaiškinti ir tuo, kad šiame štabe jau buvo jo tėvo draugas iš Goldman Sachs Levas Aizenbergas.

Priešrinkiminės kompanijos metu Trampas ne kartą labai griežtai pasisakė dėl Volstrito bankų. Šiuose jo pasisakymuose konkretumo buvo mažoka, ką kai kurie ekspertai išaiškino sekančiai: Trampas neskubins Amerikos bankų sistemos reformos, kurią žadėjo atlikti dar pirmo savo prezidentavimo metu Barakas Obama. 2010 metais net buvo priimtas Doddo-Franko įstatymas, kuris numato bankų susmulkinimą, bankų priežiūros stiprinimą, valstybės paramos bankams nutraukimą, bankų klientų teisių sustiprinimą ir panašiai. Tačiau visa tai liko popieriuje, įstatymas nebuvo įgyvendintas.

reklama

Teisybė, vienu klausimu Trampas aiškiai pažymėjo savo poziciją. Kalbama apie jo pažadą grąžinti Amerikai Glasso-Stigollo 1933 metų įstatymą, kuris buvo panaikintas tiktai Bilo Klintono prezidentavimo metu 1999 metais. Šis įstatymas numato bankų kreditinių ir investicinių operacijų atskyrimą tam, kad nebūtų galima naudoti klientų pinigus spekuliaciniams žaidimams finansų rinkose ir „burbulų“ pūtimui.

Jeigu nagrinėti klausimo istoriją, tai galima aptikti, kad devintą dešimtmetį vienu iš pagrindiniu Glasso-Stigollo įstatymo panaikinimo lobistų buvo Goldman Sachs bankas. Būtent šis bankas provincijoje atrado Bilą Klintoną (tuometinį Arkanzaso valstijos gubernatorių), atvedė jį į didžiąją politiką ir galiausiai padarė jį JAV prezidentu, kuris savo ruožtu padarė labai daug gero Goldman Sachs.

Todėl kyla klausimas: kaip Trampas ruošiasi išpildyti savo priešrinkiminį pažadą dėl Glasso-Stigollo įstatymo atstatymo, jei jo komandoje vienu iš pagrindinių „žaidėjų“ bus Goldman Sachs žmogus?

Jeigu Stiveno Mnuchin kandidatūrą patvirtins senatas, naujam finansų ministrui teks spręsti grandiozinius uždavinius, suformuotus ambicingoje Trampo priešrinkiminėje programoje. Tai naujos mokesčių programos formavimas, JAV infrastruktūros programos finansavimas (vertinama 1 trilijonu dolerių), naujų muitų tarifų taikymas, naujos TVF politikos nustatymas, tarptautinių ekonominių sankcijų realizavimas, kova su terorizmo finansavimu ir panašiai. Yra įtarimas, kad pas Mnuchin šiuo momentu apie šiuos ir daugelį kitų problemų yra labai menkas supratimas. Neturi jis ir vadovavimo patirties tokiems dideliems kolektyvams, kaip JAV finansų ministerija (115 tūkstančiai darbuotojų). Iki šiol jo pavaldume buvo kolektyvai, kurių skaičius neviršijo kelių šimtų žmonių.

Daugelis ekspertų reiškia susirūpinimą, kad atėjus Mnuchin į Amerikos Finansų ministeriją ši žinyba gali virsti į kontorą, kuri užsiiminės išimtinai Goldman Sachs reikalais. Tai jau buvo JAV istorijoje. Kalba eina apie finansų ministrą Henry Paulson jaunesnį, kuris buvo šiame poste 2006-2009 metais. 1998-2006 metais buvo pirmininku ir vyriausiuoju vykdančiuoju Goldman Sachs direktoriu. Polsono indėlis paruošiant sąlygas 2007-2009 metų finansų krizei sunku pervertinti. Dar sunkiau pervertinti rolę šio finansų ministro gelbėjant Volstrito bankus biudžeto lėšomis, tai yra Amerikos mokesčių mokėtojų pinigais. Bankai tada gavo, skirtingais vertinimais, nuo 1 iki 2 trilijonų dolerių valdiškų pinigų. Paulson ypač pasistengė dėl Goldman Sachs. Nuo to laiko Goldman Sachs suprato, finansinio banko nemirtingumo priežastis – pasodinti savo žmogų į finansų ministro kėdę.

Goldman Sachs – bankas, kurio interesai ir veiklos mastai išeina toli už JAV ribų. Tokiam bankui reikia pastatyti savo žmones po visą pasaulį – į finansų ministrų postus, centrinių bankų ir pagrindinių privačių bankų pirmininkų postus. Goldman Sachs – inkubatorius, perintis „reikalingus“ žmones. Šių žmonių skaičių, pasodintų visame pasaulyje, neįmanoma apskaičiuoti. Europoje labiausiai matoma figūra „paukščiuko“ išskridusio iš Goldman Sachs inkubatoriaus – Europos centrinio banko prezidentas Mario Dragi, kuris nuo 2002 iki 2005 metų tarnavo vicepirmininku ir vykdančiuoju Goldman Sachs International direktoriu.

Pažymėsim, kad Mnuchin – ne vienintelis išeivis iš Goldman Sachs būsimoje Donaldo Trampo komandoje. Prie šios kohortos priklauso Stephen Bannon, kuris dirbo banke nuo 1984 iki 1990 metų ir yra vėliau sukūręs nuosavą investicinį banką Bannon & Co. Bannon – vyriausias patarėjas būsimo prezidento ir Baltųjų rūmų strategas. Reikia čia prisiminti ir Levą Aizenbergą (Lew Eisenberg), dar vieną žmogų iš Trampo štabo, kuris praeityje dirbo Goldman Sachs su Stiven Mnuchin tėvu. Aizenbergas buvo numatomas kaip kandidatas į JAV prekybos ministro postą, bet dabar prekybos ministro portfelis pažadėtas – milijardieriui Wilbur Louis Ross. Reikia manyti, kad ir Aizenbergo Trampas nepaliks nuošalyje. Tokiu būdu, telkiasi komanda žmonių, kurie sudarys būsimoje Donaldo Trampo administracijoje Goldman Sachs veteranų „broliją“.

Šaltinis: http://www.fondsk.ru/news/2016/12/01/komanda-trampa-goldman-saks-snova-na-kone-43144.html

Vertė Algimantas Lebionka