Vakarų triumfas užsibaigė vos po 25 metų

Prieš 25 metus, 1991 metų gruodį, mirė komunizmas, pasibaigė šaltasis karas ir išnyko Tarybų Sąjunga, rašo The Washington Post apžvalgininkas Čarlzas Krauthammeris (Charles Krauthammer). Pasak jo, stambiausia imperijos griūtis naujųjų laikų istorijoje įvyko be vienintelio šūvio. Tai buvo „biblijinio masto“ įvykis, kurio tos kartos amerikiečiai nesitikėjo išvysti per savo gyvenimą.

TSRS griūtis apvainikavo absoliutų liberalios-demokratinės idėjos triumfą. Išaušo nauja Vakarų viešpatavimo epocha, vedama paskutinės išlikusios super-valstybės „išskirtinės Amerikos“, pasakoja straipsnio autorius.

reklama

Per sekantį dešimtmetį besiplečianti demokratinė bendrija įtraukė į savo eiles Rytų Europą ir „buvusias tarybines kolonijas“. JAV pasiekė tokį galios piką, jog 1999 metų gruodį atsisakė paties vertingiausio geostrateginio aktyvo pasaulyje – Panamos kanalo, bet niekas net neatkreipė į tai jokio dėmesio.

Po to ši epocha atėjo į pabaigą ir dabar, „autokratijos sugrįžta augindamos galią, demokratija traukiasi į aklą gynybą ir JAV atiduoda pozicijas“. Pavyzdžiui, Aleppe provakarietiškos pasipriešinimo pajėgos, kovojančios su „vietos tironu“, balansuoja ant sunaikinimo slenksčio. „Kol Rusija mėto bombas, Amerika skelbia pareiškimus“, – pastebi Krauthammeris.

Vakarai užsidaro patys savyje, palikdami erdvę „autoritarinių režimų“ augimui – Rusijos, Kinijos ir Irano. Prancūzijoje nominantu į prezidentus nuo konservatorių tapo „palankus Putinui populistas“. Kai kuriose Rytų Europos šalyse – Vengrijoje, Bulgarijoje ir net Lenkijoje – pasireiškia polinkis į autoritarizmą.

Europa pavargsta nuo sankcijų, pritaikytų Maskvai už Ukrainos „išprievartavimą“. Ir izoliacijos politika, kurią primygtinai gyrė Obama, „gėdingai žlugo“, po to, kai JAV valstybės sekretorius ėmė lankytis Rusijoje ir „nuolankiai prašyti nuolaidų“ Sirijoje.

Stambiausias demokratinis klubas Žemėje, Europos Sąjunga, gali greitai suskilti į dalis, dėl kontinente plintančių judėjimų, tokių kaip „brexit“. Tuo pat metu bloko dalyviai išreiškia „nereikalingą skubotumą“, bandydami atkurti ekonominius ryšius su „despotišku ir agresyviu“ Iranu.

Kinija tapo dar viena didžia pretendente į po šaltojo karo susiformavusios pasaulinės tvarkos griovėjas. Posūkis į Rytus, kurį vykdė Obamos administracija, pasibaigė visišku žlugimu. Filipinai atvirai perėjo į Pekino pusę, jų pavyzdžiu pasekė Malaizija. Kiti keturi JAV sąjungininkai regione irgi ėmė mąstyti apie atsarginį aerouostą. Savo neseniai vykusiame pasisakyme, KLR vadovas pareiškė, jog jo šalis pasiruošusi susirinkti Ramiojo vandenyno partnerystės (TTP) likučius, kuriuos abi amerikiečių partijos metė likimo valiai.

reklama

Krauthammerio nuomone, Vakarų „atsitraukimas“ prasidėjo nuo to, kai Obama išvedė kariuomenę iš Irako, pasiūlė santykių su Rusija atnaujinimą ir atšildė santykius su Iranu. 2009 metais jis atsisakė net žodžiu palaikyti liaudies sukilimą prieš ajatolos režimą.

Donaldas Trampas nusiteikęs tęsti šį „atsitraukimą“, nors dėl visai kitų priežasčių. Obama davė įsakymą trauktis, todėl, kad visada laikė Jungtines Valstijas nepakankamai nepriekaištingomis pasaulinio hegemono vaidmeniui. Respublikonas gi mano, jog pasaulis ir „parazitai-užsieniečiai“ nenusipelnė apsaugos ir aukų iš Amerikos pusės, kuriai būtina pasirūpinti savais interesais.

Trampo argumentuose nėra nieko naujo. Po šaltojo karo pabaigos neokonservatorė Džin Kirkpatrik (Jeane Kirkpatrick) pareiškė, jog JAV turi tapti „normalia šalimi, gyvenančia normaliais laikais“. Atėjo metas nusimesti XX amžiaus naštą , nutraukti pasaulinės tvarkos palaikymą ir daugiau nedėti „nežmogiškų pastangų“ ginant visuotinių vertybių. Atrodė, jog praėjus 50 metų po kovos su fašizmu ir komunizmu Amerika užsitarnavo teisę pasitraukti į poilsį.

Tuo metu, prisipažįsta Krauthammeris, jis ir pats manė taip pat. Bet „žiauri istorija“ neleido amerikiečiams pasimėgauti poilsiu. „Atokvėpiui buvo reikalinga, kad pasaulis taptų pasakų vieta, kurioje stabilumas egzistuotų pats savaime, be Jungtinių Valstijų pastangų. Bet tokiu jis nebuvo. Todėl vietoje poilsio mums teko chaosas“, – sielvartauja apžvalgininkas. .

Praėjus ketvirčiui amžiaus Amerika vėl pasiduoda tai pagundai, bet šį kartą padėtis pasaulyje kur kas sudėtingesnė. Nauju faktoriumi šioje kovoje tapo islamo terorizmas, ir šalis daugiau nebeturi to pranašumo prieš savo priešininkus, kurį turėjo „atostogų metu 90-aisiais“.

„Mes galime pasirinkti atokvėpį, tačiau jo gauti mums nepavyks“, – reziumuoja Čarlzas Krauthammeris.

infa.lt