R. Karbauskis: Kodėl rūpestis žmogaus gyvybės apsauga vadinamas ekstremizmu?

Po vakar Seime įregistruoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų kilo nepasitenkinimo banga. Keista, jog kai kuriose publikacijose apie pateiktas įstatymo pataisas net nepabandyta išklausyti pataisų iniciatorių. Sukurtas toks įspūdis, neva norima atšaukti 2017 metų sausio pirmąją turintį įsigalioti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pirmiausia, niekas nenori stabdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris jau nuo sausio pirmosios užtikrins valstybės kompensacijas šeimoms, pasinaudojusioms pagalbinio apvaisinimo procedūromis. To sprendimo laukė tūkstančiai šeimų ir jo būtinumu neabejoja niekas.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose šnekama apie nemokamą donorystę, kad nebūtų skatinamas socialiai pažeidžiamų Lietuvos moterų noras už pinigus rizikuoti savo sveikata ir tapti donorėmis. Mes pasisakome prieš donorystės anonimiškumą, kad būtų gerbiama prigimtinė vaiko teisė - sulaukus 18 metų ir išreiškus tokį norą, žinoti savo tikruosius tėvus. Norime neleisti embrionų ir lytinių ląstelių eksporto ar importo. Embrionų ir lytinių ląstelių vežimas į kitas valstybes bus įmanomas tik jas vežantis asmeniniam gydymui. Tai svarbu todėl, kad embrionas - pradėta žmogaus gyvybė - nebūtų naudojamas eksperimentams užsienio šalyse.

reklama

Pavyzdžiui, Vokietijoje eksperimentams leidžiama naudoti tik iš užsienio atsivežtus embrionus.

Išvardytos įstatymo pataisos tikrai nesukelia ginčo ir būtinos nuo sausio pirmosios įsigaliosiančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme.

Visas ginčas ir triukšmas kyla dėl ketvirtosios pataisos, kurioje šnekama apie embrionų šaldymą ir nebereikalingų embrionų naikinimą. Mūsų nuomone, Lietuvoje būtų tikslinga taikyti modernesnį ir moralės prasme teisingesnį kiaušialąsčių šaldymo metodą, kuris medicininiu požiūriu duoda ne mažesnį efektyvumą, nei embrionų šaldymas, bet nesukuria situacijos, kai turime spręsti dėl nebereikalingų užšaldytų embrionų - pradėtos gyvybės - likimo.

Prasidėjęs informacinis triukšmas, vengiant visuomenei paaiškinti, jog problema ne medicininė, o moralinė, yra akivaizdus verslo, užsiimančiu pagalbiniu apvaisinimu, interesas.

Šeimos, kurioms reikalinga pagalbinio apvaisinimo paslauga, sulauks pagalbos, ta pagalba bus kompensuojama valstybės, tik po sėkmingo apvaisinimo klinikose liks ne nereikalingi žmogaus embrionai - pradėta gyvybė, o nereikalingos kiaušialąstės, kurių utilizavimas nesukuria jokių moralinių problemų.

Žinome, jog nebūsime pajėgūs atremti informacinį spaudimą, kada esame kaltinami absurdiškais dalykais, neduodant nesuinteresuotiems medikams paaiškinti, jog nėra jokių medicininių pagrindų teigti, jog modernesnis kiaušialąsčių šaldymo metodas savo efektyvumu nusileidžia embrionų šaldymui.

Mes liksime ištikimi savo vertybiniam pasirinkimui, jog gyvybė nuo jos prasidėjimo momento negali būti naikinama ar naudojama eksperimentiniams tikslams. Mokslas įrodė, jog žmogaus embrionas yra gyvybė, tad prisiekę laikytis Lietuvos Konstitucijos, negalime ignoruoti jos 19 straipsnio, kuriame sakoma, jog „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“.

Norime, kad visos šeimos galėtų sulaukti vaikų ir mūsų šalis įveiktų demografinę krizę. Džiaugiamės, jog nuo 2017 metų sausio pirmosios į pagalbą šeimoms, kurioms reikalingas pagalbinis apvaisinimas, ateis valstybė, skirdama kompensacijas už medicinines paslaugas. Siekiame, jog pagalbinio apvaisinimo procedūrose būtų naudojami patys moderniausi metodai, leidžiantys išvengti žmogaus embrionų - pradėtos gyvybės naikinimo.

Susiję:

Kristina Zamarytė-Sakavičienė: Šaldyti embrionai reikalingi ne apvaisinimui, o Vakarų Europos laboratorijoms

Anglija.today: Kiek kainuoja žmogaus kūno dalys