G. Landsbergis: Supratau viena - padariau didžiulę klaidą, kad grįžau iš Briuselio į Lietuvą

O kuo aš blogesnis? Aš irgi ne ką blogiau atrodau ir beprotiškai trokštu valdžios!

Širdis pasruvo krauju, kai išvydau Simono Kroydono straipsnį apie mano mylimą senelį. Tik gyvulys gali taip parašyti apie Lietuvos patriarchą, profesorių, iškovojusį Lietuvai nepriklausomybę. Aš tą patį vakarą paskambinau savo seneliui ir paklausiau ar ta istorija su Prunskiene – tiesa?

Taip tiesa, jis atsakė man ir aš nesusivaldžiau ir pravirkau. Austėja davė kažkokių raminamųjų ir netrukus užmigau. Negalėjau suvokti savo senelio išdavystės. Negalėjau suvokti ir to, kad Kazimiera Prunskienė buvo nusileidusi iki tokio lygio. Politiniai oponentai kvatojosi. Supratau viena: padariau didžiulę klaidą, kad grįžau iš Briuselio į Lietuvą. Dirbau Europos Parlamente, neblogai uždirbau, bet tas tikėjimas, kad galiu tapti premjeru...

Kai buvau mažas, mano senelis Vytautas Lanzbergis pasisodino mane ant kelių ir pažadėjo, kad vieną dieną aš tapsiu Lietuvos premjeru. O dabar?

reklama

Dabar mano partijos senbuviai bando išstumti mane iš posto. Kaip hienos laukia mano palūžimo. Na jokia čia paslaptis, kad visą savaitę juodai gėriau po pralaimėjimo. O kodėl aš to turėčiau gėdytis? Tipo jei Lanzbergio anūkas tai jis negali nė išgerti, nė į striptizo klubą nueiti!

Tiesa Lietuviškuose striptizo klubuose buvęs nesu, užtat kai lankiausi su delegacija Lenkijoje buvau užsukęs. Žmona Austėja leido pasiganyti, ir žinokite  tiek striptizo klubai, tiek žolė, ar svaigieji gėrimai man jokio didelio įspūdžio nepadarė. Vis dar rašau eiles, ir baisiuosi visuotiniu varymu ant Salomėjos Neries. Ant mūsų puikios poetės, kuri iš Maskvos parvežė saulę, o vėliau buvo apnuodyta ir neutralizuota sovietinės MGB tarnybos.

Aišku sunku susitaikyti su pralaimėjimu, tai rašau eiles. Pradėjau rūkyti. Daug rūkyti. Ne, ne cigaretes. Cigarus. Winstonas Čerčilis įkvėpė. Čerčilis kaip ir aš, pralaimėjo pačiame rinkimų įkarštyje. Mano pralaimėjimas atnešė didžiulius gaisrus Izraelyje. Alachas pasiuntė ugnį į žydų žemę. Alachas yra didis.

Žinau, kad būsiu perrinktas antrai kadencijai. Konservatorių partija manimi pasitiki. Turiu puikią žmoną, keturis vaikučius, o ir penktasis jau pakeliui. Kiekvienas iš mūsų turime turėti, bent trejetą vaikučių. Lietuva išemigruoja, išsilaksto. Kas gyvens tėvynėje? Kas mokės mokesčius jūsų tėvų, senelių pensijoms. Iš ko bus finansuojami darželiai?

Taip pat prašau visų skirti 2 procentus pasirenkamų mokesčių mūsų Mortos mokyklėlei. Taip mes galėsime priimti daugiau vaikų, ir galbūt jūsų vaikučiui nusišypsos proga ir jis mūsų Mortos mokyklėlėje gaus vietą su 10 proc nuolaida. Ta proga sukūriau jausmingą eilėraštį:

Prie žlugto vargdavo mamytė
Nuo ryto ligi sutemos, —
Dėl to veideliai taip suvytę
Motulės mano mylimos

Tėvelis akmenis čia mušė
Su plieno kūju pakely —
Todėl plaukai brangaus tėtušio
Kaip samanėlės jau žili.

Buvau aš mažas piemenėlis
Ir buožės bandą čia ganiau.
Mane anksčiau saulutė kelė, —
Ir skriaudė, mušdavo seniau.

Dabar galiu kuo noriu būti:
Audėju, premjeru, kariu...
Tad iš visos mažos širdutės
Aš ačiū Partijai tariu!

Jūsų širdžių Premjeras Gabrielius