Numesti balastą: prezidentas Trampas atsisakys Pabaltijo

Respublikonų partijos kandidatas Donaldas Trampas išrinktas JAV prezidentu. Savo priešrinkiminėje programoje Trampas pavadino NATO pasenusia organizacija, pasisakė prieš Amerikos pareigas ginti visus savo sąjungininkus ir už tiesiogines Vašingtono derybas su Kremliumi, žavėjosi Vladimiru Putinu bei žadėjo normalizuoti santykius su Rusija. Trampo išrinkimas JAV prezidentu — viena iš didžiausių Pabaltijo katastrofų potarybinėje istorijoje: į valdžią Amerikoje ateina politinis realizmas, kuris svarbiausiu uždaviniu mato JAV nacionalinius interesus, o ne jų „pasaulio žandaro“ funkcijas, globalų dominavimą ir NATO sąjungininkų ginimą. Pabaltijis, tarptautinėje plotmėje specializavęsis „Rusijos sulaikyme“, Donaldo Trampo Amerikai gali tapti nereikalingas.

„Aš skeptiškai žvelgiu į tarptautines sąjungas, kurios kausto mus ilgalaikiais įsipareigojimais,“ — taip apie NATO šių metų pavasarį pirminiuose rinkimuose kalbėjo tada dar kandidatas į Respublikonų partijos kandidatus Donaldas Trampas.

Trampas NATO vadino pasenusia organizacija, kuri naujomis tarptautinėmis sąlygomis nereikalinga ir neefektyvi. „Šiuo metu didžiausia grėsmė mums — „Islamo valstybė“. Ar ne taip? O NATO nepritaikyta kovoti su terorizmu, organizacija buvo suformuota kaip priešprieša Tarybų Sąjungai. O dabar Tarybų Sąjungos nėra,“ — kalbėjo būsimasis JAV prezidentas.

Donaldas Trampas suabejojo neliečiamos Amerikos užsienio politikos aksiomos teisingumu, kad JAV turi ginti savo NATO sąjungininkus: „Paminėdamas NATO, aš kalbėjau apie tai, jog mes išleidžiam daug pinigų, tačiau nematom, kad visos 28 valstybės, su kuriomis turime reikalą, deramai mus gerbtų“.

Kai Trampui buvo užduotas patikslinamasis klausimas konkrečiai apie Pabaltijį, jis nedavė tikslaus atsakymo, ar jo Amerika padės šioms šalims Rusijos agresijos atveju — jis pasakė, jog pirmiausia pažiūrės, kaip šio regiono partneriai vykdė Amerikai duotus įsipareigojimus. Respublikono bendražygiai žengė dar toliau. „Estija — Peterburgo pakraštys, — Respublikonų partijos kandidato nominacijos ceremonijos metu pareiškė buvęs JAV Kongreso Atstovų palatos vadovas Njutas Gringričius, — aš nesu tikras, kad branduolinio karo atveju rizikuočiau Peterburgo priemiestyje esančia vieta“.

JAV prezidentas Donaldas Trampas nemato vertybės „Rusiją sulaikančioje“ rytų europietiškoje „buferinėje zonoje“: vertybę jis mato pačioje Rusijoje ir dialoge su jos lyderiu Vladimiru Putinu.

reklama

„Jei JAV susitaikytų su Rusija, būtų visai neblogai,“ — kalbėjo rinkėjams naujas amerikiečių lyderis.

Trampas daugelį metų žavėjosi Putinu ir tuo, kaip Rusija išbrido iš katastrofos, į kurią ji buvo patekusi XX amžiaus paskutinio dešimtmečio metu. „Jei kalbėti apie Putiną, tai jis, neabejotinai, labai stiprus Rusijos lyderis. Jis daug stipresnis lyderis, nei mūsiškis,“ — kalbėjo Trampas pavasarį debatų su kitais respublikonais metu.

„Aš tikiuosi labai, labai gerų santykių su Putinu ir manau, kad labai geri santykiai susiklostys su Rusija,“ — pareiškė būsimasis JAV prezidentas susitikimo su karo Irake ir Afganistane amerikiečių veteranais metu. „Aš elgčiausi su Vladimiru Putinu tvirtai, tačiau aš negaliu net įsivaizduoti, ko norėčiau pasiekti daugiau, nei draugiškos, o ne tokios, kaip dabar, Rusijos,“ — kalbėjo rinkėjams respublikonų kandidatas. —

Jei mes sugebėsime mūsų šaliai padaryti tokį nuostabų dalyką, kaip susitaikyti su Rusija, tai bus šaunu, aš labai norėčiau pabandyti“.

Trampas ne kartą kalbėjo apie tai, kuo reikėtų užsiimti. Pradedant pasisakymu 70-osios jubiliejinės JT Generalinės asamblėjos metu, jis daug kartų ragino Putiną: sukurti globalią koaliciją kovai prieš tarptautinį terorizmą ir Amerikai su Rusija kartu dalyvauti karinėje kampanijoje Sirijoje. „Jeigu Vladimiras Putinas nori eiti į Siriją ir išvyti iš ten „Islamo valstybę“, aš remiu tai 100 proc. Nesuprantu, kaip kažkas gali elgtis kitaip,“ — pareiškė Trampas vieno iš pirmųjų priešrinkiminių pasisakymų metu 2015 metų lapkričio mėnesį.

Taip pat netikėtai amerikiečių užsienio politikai nuskambėjo būsimojo prezidento pareiškimai Ukrainos klausimu. 2015 metų rugpjūtį savo interviu NBC Donaldas Trampas pareiškė, jog jam vis tiek, ar įstos Ukraina į NATO. „Man vis tiek. Jeigu Ukraina įstos — gerai, jei ne — taip pat puiku,“ — pasakė jis. Tapęs kandidatu į JAV prezidentus, Trampas ne kartą piktinosi, kad Europa nesugeba savarankiškai sureguliuoti ukrainietiškos krizės ir todėl Ukrainą kiša Amerikai. „Jūs žinote, jūs matote, Vokietija ir kitos šalys neatrodė įsivėlusios. Jos tik kartojo „Mes turime sustabdyti“ ir nieko neveikė. Viskas vyko tarp mūsų su Rusija. Kodėl? Faktiškai — dėl dujų, naftos ir kitų dalykų, kurių kitos šalys norėjo iš Rusijos,“ — pasakė Trampas šių metų kovą.

Vasarą Trampas dar labiau nugąsdino Rytų Europą, nei Pabaltijo šalių atveju, nepateikęs tikslaus atsakymo Krymo klausimu. „Kiek žinau, Krymo žmonės norėjo būti su Rusija, o ne su tais, su kuriais buvo. Ir į tai būtina atsižvelgti,“ — pareiškė būsimasis JAV prezidentas. Be to, Trampas ne kartą sakė, kad peržiūrės klausimą dėl sankcijų prieš Rusiją panaikinimo. Rudenį jis ignoravo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos prašymą susitikti.

Palyginkim tai su tuo, ką šių rinkimų metu kalbėjo apie Rusiją pralaimėjusios kandidatės Hilari Klinton komanda. Rusija, Demokratinės partijos štabo ir Baltuosiuose rūmuose veikiančios demokratiškos administracijos dėka, šių rinkimų —metu pateko į amerikiečių politinio gyvenimo dėmesio centrą. Trampas — tai Putino kandidatas, Kremlius kišasi į amerikiečių rinkimus, rusų hakeriai pralaužė demokratų kandidatės elektroninį paštą, rusų stebėtojai nori diskredituoti šiuos rinkimus, rusų propagandistai nori įtakoti amerikiečių valios išreiškimą.

Rusija Sirijoje kelia grėsmę mūsų kariškiams, prieš Rusiją reikia pratęsti senąsias ir įvesti naujas sankcijas. Kijevui — tiekti ginklus, Maskvą — izoliuoti, o Donaldas Trampas — Putino žmogus.

Pagal tokią logiką, amerikiečiai prabalsavo už „Putino žmogų“: jie savo lyderiu išrinko Trampą, žadėjusį atkurti gerus santykius su rusais, ir pavijo Klinton, kuri klykė apie „Rusijos sulaikymą“.

Amerikiečiai — vis dėlto didi tauta. Įtikinėti rinkėjus, kad jų istorinį pasirinkimą įtakoja Vladimiras Putinas, būtų taip pat netoliaregiška, kaip, sakykim, įtikinėti rusų rinkėjus, kad jų istorinį pasirinkimą įtakoja Jaroslavas Kačinskis arba Dalia Grybauskaitė.

Sąmokslo teorija — paskutinis nevykėlio prieglobstis: nėra nieko labiau apgailėtino, nei teisinti savo klaidas ir nesėkmes „penktosios kolonos“ veikla arba klastinga „Maskvos ranka“. Tai gali atsitikti apgailėtiname Pabaltijyje, bet ne Amerikoje, kurios piliečiai nedvejodami pasirinko kandidatą, kurį lydi sėkmė, o ne tą, kuris prieš jį FST pradėtus tyrimus aiškino Kremliaus užmačiomis.

Dabar Vašingtono politinė sistema privalės vykdyti Trampo priešrinkiminius pažadus, tame tarpe ir liečiančius gerų santykių su rusais ir Rusija atkūrimą. Už tai balsavo amerikiečiai.

Ir tas faktas, kad amerikiečių elitas, tame tarpe ir jo respublikonų sparnas, daugumoje prisilaiko visai kitų santykiuose su Rusija pozicijų, šiuo atveju nieko nekeičia. Dauguma britų politinės klasės atstovų taip pat nenorėjo, kad Didžioji Britanija išstotų iš ES. Tačiau gyventojai prabalsavo už Brexit, ir nieko nepadarysi: dabar Terezos Mej vyriausybė (pasisakiusi už narystę ES) užtikrina Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES. Taip nutarė dauguma, ir daugumos valiai elitas turi paklusti, nes priešingu atveju susilauks socialinio sprogimo.

reklama

Ir todėl respublikonų neokonservatoriams, propaguojantiems globalinį dominavimą ir amerikiečių geopolitinę viršenybę, geriausiu atveju pavyks pakoreguoti ir sušvelninti revoliucinę Donaldo Trampo užsienio politikos programą. Visiškai ją ignoruoti ir tęsti Rusijos „sulaikymą“ tiekiant ginklus Ukrainai ir militarizuojant Pabaltijį jie nepajėgs. Nes amerikiečių tauta nutarė kitaip.

Dauguma amerikiečių rinkėjų prabalsavo už tiesioginį dialogą su Kremliumi ir Rusija, už gerus santykius su rusais, prieš tai, kad Amerika pasaulyje būtų visur ir visur lietų savo kareivių kraują už „demokratines vertybes“, prieš globalizaciją, prieš transatlantinės ir Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos zonas, prieš NATO ir „neįgalias tautas“ — savo vargingas sąjungininkes Europoje, — dėl kurių blogų santykių su Rusija Amerika gali būti įtraukta į Trečiojo pasaulinio karo girnas.

JAV rinkimuose laimėjo realizmo ir protingo izoliacionizmo užsienio politika. Jokios ideologijos, jokių „demokratijos eksportų“ ir „demokratiškų intervencijų“, globalaus mesionizmo ir „šventos Amerikos pareigos“ ginti griebiančius už jos skverno skaitlingus ir šimtą metų jai nereikalingus sąjungininkus. Tik nacionaliniai interesai, tik pragmatika ir tiesioginės stipriųjų su stipriaisiais derybos, kuriose vyrauja sveikas abiejų pusių protas, abipusė pagarba ir įsiklausymas į kitos pusės interesus. Amerika per ilgai užsiiminėjo svetimoms sienomis, nekreipdama dėmesio į savo sieną su Meksika. „Aš ne izoliacionistas, bet aš manau, jog pirmiausia — Amerika,“ — šia proga pasakė Donaldas Trampas.

Pabaltijui Trampo pergalė prezidento rinkimuose ir politinio realizmo bei izoliacionizmo kryptis amerikiečių užsienio politikoje — viena iš didžiausių katastrofų potarybinėje istorijoje.

Pabaltijis atidavė JAV viską, ką tik turėjo, kad tik taptų jų geopolitiniu paklotu. Visa Lietuvos, Latvijos ir Estijos egzistavimo politiniame pasaulio žemėlapyje esmė buvo — amerikiečių globalaus dominavimo mechanizmų aptarnavimas. Pabaltijis — už Ukrainos ir Gruzijos įstojimą į NATO, Pabaltijis — „Rytų partnerystės“ draiveris, Pabaltijis — placdarmas prieš „rusų grėsmę“, Pabaltijis pasirengęs būti NATO sudėtyje bet kokiomis sąlygomis, Pabaltijis siunčia savo kareivius į Afganistaną ir Iraką, Pabaltijis džiūgauja dėl Kadafio nužudymo, Pabaltijis palaiko JAV kėslus bombarduoti Siriją be JT mandato, Pabaltijis priima amerikiečių jūsų pėstininkus ir slaptuosius CŽV kalėjimus, Pabaltijis ragina tiekti ginklus Ukrainai, Pabaltijis inicijuoja prieš Rusiją 5-ojo NATO Įstatų straipsnio dėl kolektyvinio agresoriaus atrėmimo panaudojimą, Pabaltijis visada už sankcijų prieš Rusiją įvedimą, pratęsimą, išplėtimą.

O dabar viskas baigėsi. Vietoj „sulaikymo“ politikos — geri santykiai su Rusija. Vietoj diplomatinio izoliavimo ir išstūmimo iš visur, kur tik įmanoma, — tiesioginis Rusijos ir JAV prezidentų dialogas. Vietoj sankcijų — bendra kova su islamo terorizmu. Viskas. „Buferinės zonos“ paslaugos daugiau nereikalingos. Pabaltijis gali būti laisvas.

Tokie esminiai globalios politikos poslinkiai ir Vakarų pasaulyje reiškia mirties nuosprendį Lietuvai, Latvijai ir Estijai: šių poslinkių esmė — „nusimesti balastą“, o tas balastas ir yra Pabaltijis.

Pirmuoju tokiu esminiu poslinkiu tapo Brexit‘as: už išstojimą iš ES balsavę britai būtent nusimetė balastą, nes pagrindine balsavimo prieš narystę ES priežastimi tapo britų visuomenės nuovargis nuo pastoviai į jų šalį plaukiančių lenkų ir pabaltijiečių bedarbių. Akivaizdu, jog referendumo metu britai balsavo ir prieš Pabaltijį: prieš tai, kad jų gyvenimą įtakotų skurstanti Rytų Europa ir neveikli kažkokios ten Lietuvos vyriausybės, sugriovusi savo ekonomiką ir privertusi lietuvius emigruoti į Londoną.

Antruoju, ir kol kas pačiu stambiausiu poslinkiu, tapo Trampas. Akivaizdu, kad amerikiečiai lapkričio 8 dieną taip pat balsavo ir prieš Pabaltijį: prieš tai, kad Amerikai gresia Trečiasis pasaulinis karas dėl to, kad kažkokios Lietuvos prezidentė provokuoja Rusiją, vadina ją teroristine valstybe, o jos vadovą — paranojiku, o Amerikai paskui reikės tą Lietuvą ginti ir dėl jos kariauti su rusais.

Tokių poslinkių artimiausiais mėnesiais bus dar daug. Dar neįveikta europietiškos integracijos krizė, link pergalės rinkimuose Vakarų Europoje ryžtingai žengia euroskeptikai. Tikrosios, „senosios“ Europos gyventojai pergyvena aštrų nusivylimą šių dienų Vakarų pasauliu ir, žinoma, — ES. Tame tarpe, kad Europos Sąjungoje atsidūrė Pabaltijis ir kiti rytų europietiški parazitai.

Visa Rytų Europa — avarinis balastas, kurį, iškilus reikalui, amerikiečiai ir europiečiai išmes už borto, kad nuo žūties išgelbėtų Vakarų civilizaciją.

Ir pirmiausia už borto išmes Pabaltijį. Trampo ir jo idėjų pergalė JAV rinkimuose leidžia tikėtis, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašalinimas iš NATO ir Europos Sąjungos — ne perdėtos, o realios, jau rezultatą matančios prognozės.