Holivudas, Oskaras ir kiti informaciniai ginklai

Žmonės su vienodais elgesio standartais tose pačiose situacijose priims tokius pačius sprendimus. Vadinasi, tie, kurie formuoja standartus, tie formuoja ir elgesį. Faktiškai tai ir yra neribota valdžia.

Pasaulis užvaldomas dviem etapais. Pirmas žingsnis: sugriaunamas tradicinis mąstymas, sulaužoma ryšių tarp žmonių kartų vertikalė, sauganti tradicinį pasaulio matymą.

Antras žingsnis: ištuštintoje vietoje įdiegiamas vieningas racionalus vartotojiškas mąstymo būdas. Visuomenė paverčiama banda, kaimene, kuri turi tik vieną tikslą – daugiau vartoti.

Sunaikinti vidinius ryšius gali informaciniai šaudmenys, užpildyti atitinkamais „sprogmenimis“: agresija, egoizmu, cinizmu ir t.t. Kas būtų išsprogdintas mąstymas, reikia pradėti masinę tokių šaudmenų gamybą.

Problema išsprendžiama netradiciniu metodu. Kovojantys dėl valdžios nesiruošia gaminti mums „bombų“. Jie paskatina tai daryti savo aukas.

Pavyzdžiui, Amerikos kino meno akademija – būtent toks įrankis. Ji dalina Oskarus, kuriais kūrybingi čiabuviai džiaugiasi lygiai taip pat, kaip anksčiau laukiniai aborigenai džiaugdavosi stiklo karoliukais. Niekas iš čiabuvių neužduoda klausimo: už ką jį apdovanojo? Iš visų pusių jam visi tvirtina: už talentą. Ko daugiau žmogui reikia iki pilnos laimės?

Amerikos kino akademija tapo savotiška kino vertinimo komisija. Ji nustato generalinę liniją ir toną informacijos srautams, nustatydama, kuo reikia sekti, o kuo sekti negalima. Kūrėjai, vaikydamiesi pripažinimo, yra priversti laikytis nurodytos krypties. Sistema čia tokia, kad nuo Oskaro priklauso viskas – jų šlovė, jų pripažinimas, jų pinigai.

reklama

Kūrėjams tarytum pasakoma: kurkite, ką norite, tačiau apdovanojimą gaus tas, kas eina nurodyta kryptimi. Nuklydusį nuo standarto išstums į šalikelę, marginalizuos, jis nustos daryti įtaką masėms, taps nepopuliarus, neparduodamas ir t.t. Kūrėjai jaučia tuos nurodymus šeštuoju jausmu ir keliauja teisinga kryptimi.

Oskaro apdovanojimas yra tiesiogine šio žodžio prasme stabas. Jeigu juo pažymimas filmas, propaguojantis pakantumą narkomanijai, ištvirkimui ar agresijai, kūrybingi čiabuviai pradeda mėgdžioti Oskaro laureatus. Jie pradeda dalyvauti vartotojiško mąstymo formavime, neretai net patys to nesuprasdami. Destrukcinė produkcija užtvindo visą planetą.

Joks kino ar muzikos kritikas, vertindamas filmą ar muzikos produktą, neužduoda klausimo: kokias nuostatas formuoja šis kūrinys. Vienintelis kriterijus – emocinio poveikio lygis. Jeigu kūrybinis produktas smarkiai veikia jausmus, reiškia, jis geras. Jeigu jausmus veikia silpnai – prastas.

Kad suprastume absurdą, įsivaizduokime: maisto produktų vertingumą nustato ne naudingumu sveikatai, o sugebėjimu suteikti malonius pojūčius. Ar verta sakyti, kad pats paklausiausias bus ne tas maistas, kuris suteiks žmogui sveikatos ir jėgų, o tas, kuris sukelia narkotines haliucinacijas.

Kad į informacinio ginklo gamybą būtų pritrauktos pačios geriausios jėgos, kino industrijai ir holivudinio formato šou bizniui buvo sukurta elitiškumo aureolė. Ji tarsi magnetas pritraukia talentus. Kai buvo kuriama atominė bomba, tokia pati aureolė buvo sukurta fizikos mokslui, ji sutraukė į šią sritį milžiniškus kūrybinius ir organizatoriškus resursus. Tokia talentų koncentracija sukuria galingą, darniai veikiantį gamybinį mechanizmą.

Vartotojiško formato produkcijos kūrėjai neturi pasaulėžiūros. Pasaulėžiūra jiems – tai demagogija ir tamsus miškas. Ir tuo pat metu kiekvienas jų transliuoja savo pasąmonėje slypinčias nuostatas, reikalingas užsakovui. Visuose jų kūriniuose, įpakuotuose į tūkstančius skirtingų formatų, netgi patriotiškuose ir religiniuose, įpinta viena mintis: „imk iš gyvenimo viską“. Kuriančiam žmogui atrodo, kad laimė ir džiaugsmas – tai auksas, gražuolės, pasisekimas versle… Gyvenimas pavyko tam, kas susikrovė turtą.

Šimtai tūkstančių kūrėjų, kurie užpildo informacinį lauką – tai tarsi darbininkai slaptoje gamykloje, štampuojantys detales, tačiau nežinantys, kad galiausiai iš viso to bus sumontuotos bombos. Ir tos bombos gaminamos pašėlusiu tempu. Afišų kino teatruose keitimasis, top dešimtukų muzikoje spartus judėjimas leidžia tvirtinti: dirba ištisa industrija. Pasitelktas mokslas, pasitelktos technologijos, pritraukti didžiuliai finansai.

Čia verta atkreipti dėmesį į vieną paradoksą. Informacinių bombų gamybos technologija yra maksimaliai vieša, visiems atvira, kai tuo tarpu atominių bombų technologija – maksimaliai užslaptinta. Ir priešingai – strateginiai atominės bombos tikslai yra suprantami kiekvienam, o strateginiai informacinio ginklo uždaviniai nesuprantami beveik niekam.

Tėvai maitina savo vaikus dvasiniu penu, kuris apnuodija jų sielas ir protus. Paauglys, nejaučiantis pagarbos tėvams, ištvirkęs ir t.t. – tokiu tapo ne dėl prastos dešros, o dėl prastos informacijos. Jeigu pasižiūrėsite, kuo jis „maitinosi“, atrasite tame „racione“ kompiuterinius ir kino produktus, kupinus smurto, pornografiją, psichiką iškraipančius Disnėjaus animacinius filmukus ir t.t. Būtent tai juos dvasiškai sužalojo.

reklama

Tačiau kas iš suaugusių sugebės įžvelgti ryšį tarp vaiko dvasinės būsenos ir dvasinio peno, kurį jis vartoja? Niekas. Tėvai patys perka visus tuos nuodus, o paskui nuoširdžiai stebisi: kodėl vaikas apsinuodijo? Kodėl butą iš jų nori per teismą atimti? Kodėl nužudo močiutę, kad gautų palikimą? Tokių „kodėl“ – tūkstančiai. Ir visi jie neturi atsakymo, kadangi žmonės yra vaikai, net jeigu jiems jau 20 ar 70 metų. Didėjant amžiui, suaugusiais jie netampa. Kūnas auga ir sensta, o mąstymo mastas ir suvokimo gilumas stovi vietoje.

Kaip pasekmė – visuomenė yra bejėgė informacijos atakų akivaizdoje. Dauguma nesusieja negatyvo didėjimo su informacinės produkcijos kokybe. Temos slaptumą užtikrina pati žiniasklaidos ir masinės informacijos sistema, kuri, siekdama pelno, kuria ne tą produkcija, kuri būtų naudinga visuomenės sveikatai, o tą, kuri neša pelną. Kadangi žemyn stumti yra lengviau, negu tempti aukštyn, prasideda žemiausių instinktų eksploatacija.

Aptariamos problemos mastas toli pranoksta paprasto statistinio piliečio mąstymo mastą. Troškimas prisikasti prie situacijos šaknų atrodo kompromituojančiai. Galima aptarinėti aktorių vaidybą, siužetą, specialiuosius efektus ir visa kita. O apie tai, kokį poveikį protui padaro produktas, kalbėti nepriimta, tai diskredituoja tokio pokalbio iniciatorių. Žmonės ima į jį šnairuoti, nuoširdžiai nesuprasdami, ką jis nori pasakyti.

Prigalvota begalė terminų, kurių pagalba vertinamas vienas ar kitas kūrinys. Ir nėra nė vieno, kurio pagalba galima įvertinti produkto naudos ar žalos laipsnį. Tema išlieka didžia paslaptimi. Kas apie ją ims kalbėti, bus išjuoktas, ignoruojamas, marginalizuojamas, apšauktas sąmokslo teoretiku ir išstumiamas iš dialogo. Geriausiu atveju jį išvadins keistuoliu.

Naudodamiesi totaliu situacijos nesuvokimu, pasaulio pinigų šeimininkai gavo galimybę organizuoti informacinio ginklo gamybą, naudodamiesi resursais sistemos, kurią siekia sunaikinti. Holivudas ir tokios studijos kaip Disney įsikūrę JAV teritorijoje. Kiti panašūs informaciniai strateginiai dariniai, gaminantys dvasinę mirtį, be jokių kliūčių darbuojasi Europoje, Kinijoje, Rusijoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Formaliai jie yra nepriklausomi ir autonomiški, o faktiškai darbuojasi griežtų numatytų standartų rėmuose.

„Nepriklausomi kūrėjai“ gamina video produkciją, muziką, kompiuterinius žaidimus ir visa kita. Griežtai pagal Holivudo standartus. Būna nukrypimų, susijusių su kultūros ir nacionaliniais ypatumais, tačiau apskritai niekas iš „aptvaro“ neišeina.

Pasaulio elitas sukūrė neįtikėtinai efektyvų planetos užkariavimo būdą. Materialusis, kūrybinis, intelektualinis tautos potencialas nukreipiamas į „kūrybinio ginklo“ gamybą, žmonės patys tą ginklą pasigamina ir patys jį sprogdina nuosavoje teritorijoje, visas negatyvas, kurį mes šiandien stebime aplinkui – šios technologijos darbo rezultatas.

Teisingai organizavus procesą, žmonės patys padengia išlaidas, susijusias su jų protų griovimu. Jie perka bilietus į kiną, koncertus, įsigyja diskus, žaidimus, žiūri reklamą. Susiformuoja atsigaminantis ciklas. Bombų kūrėjas ir mėtytojas gauna pelną ir gamina dar galingesnes bombas. Jos dar efektyviau sprogsta protuose. Žmonės gauna dar stipresnius pojūčius ir pasirengę dar daugiau mokėti.

Informacinė erdvė užpildyta nežmoniškais garsais ir vaizdiniais, kurie aktyvuoja tamsiąją asmenybės pusę. Ne žmonės, monstrai diktuoja elgesio modelius, laužydami tradicinius elgesio scenarijus. Produkcija pateikiama įvairiais formatais ir žanrais, paskatinta tūkstančiais įvairiausių „prieskonių“ ir turi tik vieną vienintelę idėją – „paimk iš gyvenimo viską“.