Anūkas bibelforšeris — žuvis fugu Lietuvos politiniuose vandenyse

Atsiliepimas į Gabrieliaus Landsbergio publikaciją portale „Lietuvos diena“.

Nesidomėjau šituo dėdulės pylypuku, už ausyčių, ar kitos vietos, į politiką atitemptu: arogantiškas, pasipūtęs ir bukas. Tokį jis man padarė įspūdį. Priminė žuvį fugu, japonišką delikatesą: tuo, kad ne nenormaliai išsipūtęs (senelio per antrą galą pripumpuotas), kaip koks balionas, ir tuo, kad nuodingas Lietuvai, manau, mirtinai pavojingas. Neklydau, pirmas įspūdis buvo teisingas. Pasirodo tai sektantas bibelforšeris - Jahvės liudytojas. Apie tai sužinojau perskaitęs jo straipsnį "Lietuvos dienoje".

Prisiminiau Balio Sruogos „Dievų mišką“, jo pasakojimą apie žydaujančius biblijos tyrinėtojus – vokiškai bibelforšerius, kurie tame „pajūrio kurorte“ ne savo noru „atostogavo“. Daugiau aš šitais sektantais, prisipažinsiu, nesidomėjau. Nereligingas esu. Manau, kad visata per daug didelė scena, tokiam menkam aktoriui, kaip žydų Dievas. Šią mintį išsakė vienas iš kvantinės elektrodinamikos tėvų, Nobelio premijos laureatas Richard Phillips Feynman, kai rabinai jį ragino eiti į sinagogą. Aš jam pritariu. Molekulinėje biologijoje, šioje srityje keletą dešimtmečių teko dirbti, toje visatoje į vidų, prisipažinsiu, man Dievo sutikti irgi neteko.

reklama

Apie tuos žydaujančius bibelforšerius, o iš esmės krikščionybės griovėjus, sektantus, kurių būstinė yra Brukline, Niujorke, noriu pasakyti tik kelis žodžius, pačią quinta essentia.

Krikščionys apie šią sektą rašo:

Siono sargybos bokšto draugiją įkūrė Charlesas T. Russellas (1852 – 1916) — menko išsilavinimo galanterijos parduotuvių savininkas iš Pensilvanijos. Jis užaugo kongregacionistų šeimoje, bet jaunystėje pateko septintos dienos adventistų įtakon. Švento rašto tyrimai jį įtikino, kad Jėzus Kristus sugrįš į Žemę 1874 metų spalio mėnesį ir pasaulio pabaiga įvyks 1914 metais.

1870 metais jis subūrė taip vadinamą Biblijos studijų grupę, laikiusią jį, 18 – metį jaunuolį, savo „pastoriumi”.

1879 metais buvo įsteigtas iki šių dienų gyvuojantis žurnalas „Siono sargybos bokštas ir Kristaus dalyvavimo šauklys”, taip pat Brukline įsikuria „Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendrija”, kuri buvo pirmtakė dabar visą jehovininkų judėjimą valdančios Bruklino „vadovaujančiosios korporacijos“ .

Šios sektos Šventojo Rašto tekstai interpretuojami kaip Dievo pranešimai, neklaidingi visomis prasmėmis, bet tas prasmes „iššifruoti“ tegali ypatingą paskirtį Viešpaties plane turintys asmenys.

„Pasiruošti“ greitai pasaulio pabaigai Rasellas nutarė gana savotiškai: jis nupirko žemės ir pastatė savo būstinę Niujorke, įsteigė nuosavą tipografiją ir įsigijo kalias fermas, kad patenkinti savo poreikius. Biblijos tyrinėjimo kompanija jam atnešė nemažą pelną – jo pasekėjų skaičius augo artėjant 1914 metams. Tačiau... 1914 metais nieko neįvyko. Rascelas terminą nukėlė į 1916 metus, vėl – nieko, tada šis vertelga pasaulio pabaigą nukėlė į 1918 metus, ir vėl šnipšt. Tada jo pasekėjai, verslo perėmėjai, pasaulio pabaigą nukėlė jau į 1925 metus. Paskutine pasaulio pabaigos data buvo paskirti 1975 metai. Taigi, anūkas į sektą įstojo jau po „pasaulio pabaigos!“ Nors racijos manyti, kad pasaulio pabaiga įvyko yra, nes po jo senelio valdymo periodo lietuvių masinis bėgimas iš Lietuvos pasaulio pabaigą tikrai primena, nors data keliais dešimtmečiais ir nesutapo!

Žydaujanti sekta.

Tai ne etiketė, ar pagrindo neturintis kaltinimas. Jų legenda — tai racionalistinis XIX amžiaus Amerikos komersantų Biblijos aiškinimas. Krikščionių bažnyčios Biblijos aiškinimo sektantai nepajėgė suprasti ir įvertinti. Jie teigia, kad Dievas Jėzus Kristus atėjo į Žemę, „išegzaminavo“ visus krikščionis ir neatrado nieko kito, kas būtų labiau nusipelnęs labiau ištikimas už Siono sargybos bokšto draugiją.

reklama

Todėl jie atsisakė gerbti Šventąją Trejybę, atsisakė Jėzaus Kristaus Dieviškumo. Jie neigia atgailavimo auką ir kūnišką Gelbėtojo prisikėlimą, nemirtingumo ir amžinų kančių. Jie neturi šventikų ir pamaldų. Jie nepripažįsta ikonų ir įvedė eilę Senojo Testamento nuostatų.

Įvairių konfesijų krikščionys vieningi tame, kad jehovistai nieko bendro su krikčionimis neturi, o artimesni judėjams.

Izraelis Šamiras apie žydaujančius krikšionis

Štai ką rašo rašytojas Izraelis Šamiras apie žydaujančius krikščionis, šiais laikais labai paplitusius Amerikoje - „krikščionis sionistus“:

„Aš senai pastebėjau, kad ten, kur atsiranda protestantų bažnyčios, ten beveik tuojau pat atsiranda krikščioniško sionizmo maras”.

„Protestantus labai jaudina, kas įvyks su žydais, kada ateis pasaulio pabaiga, kada Apokalipsė pradės belstis į duris. Pradedant ХIХ amžiaus pradžia Anglijoje atsirado antinomistinė doktrina, kuri postuluoja, kad Kristaus atėjimas taps įmanomu per nuodėmę, per pilną judaizmo priėmimą“.

Kalbant apie „krikščioniško sionizmo“ istoriją, Šamiras priminė, kad ХХ amžiaus pradžioje šio judėjimo atstovas išleido JAV Bibliją su savo komentarais, kurią apmokėjo Amerikos sionistai. „Būtent tada jie ir sugalvojo doktriną, skelbiančią tai, kad sionizmas yra sudedamoji dalis krikščioniško mokslo, o todėl turi pilnai palaikyti žydus šiuo klausimu“,- pareiškė rašytojas.

“Jeigu sąžiningai, tai šitas judėjimas yra gauja atskalūnų, kurie egzistuoja už žydų pinigus. Šis judėjimas yra gėdingas ir pasibjaurėtinas. Nors šaknys „krikščioniško sionizmo“ galima rasti dar senais laikais, tačiau proveržis šiame judėjime įvyko prieš 20 metų. Šio proveržio istorija neįmantri: kai kurie amerikiečių evangelistai 1980 metais priėjo išvados, kad reikia pereiti nuo žydų politikos smerkimo prie jos gyrimo. Jie suprato, kad, smerkdami Izraelį, jie vargu ar pajėgus pritraukti į save dėmesį, o štai gyrimas gali atnešti jiems realią naudą. Ir jie pasirodė esą teisūs: kai tiktai jie pradėjo girti sionizmą, prieš juos iškart atsivėrė visos durys, laikraščiai, radijas, televizija, jie gavo pinigų ir priėjimą prie visų Žemės civilizacijos gėrybių. Žinoma, paprasti tikintieji mažai ką supranta šitoje politikoje, juos tiesiog apsuko aplink pirštą, o štai jų lyderiai - tai labai niekingi žmonės, kurie pardavė Išgelbėtoją už 30 šekelių.“

Pamenate, Ukrainoje pas Piotrą Porošenką buvo toks premjeras-nevykėlis Arsenijus Jaceniukas, tai tas nevykėlis irgi dėjosi prie amerikonų „žydokrikščionių“ sektos.

Dabar turime lietuvišką pretendentą į jaceniukus – anūką, „opozicijos lyderį“!

Iki ko mes, gerbiami tautiečiai, nusiritome?!