Jeigu reikės, kiekvieno rajono laikraštyje spausdinsime duomenis, kuris Seimo narys, kaip ir kodėl balsavo

Ramūnas Karbauskis: "Jeigu reikės, kiekvieno rajono laikraštyje spausdinsime duomenis, kuris Seimo narys, kaip ir kodėl balsavo šiuo klausimu." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimo valdančiąją daugumą burti baigiančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina esąs tikras – už jo partijos pasiūlymus parlamente gali būti balsuojama įvairiai, tačiau iniciatyva dėl alkoholio pardavimo ribojimo sulauks absoliutaus palaikymo. Kitaip kiekvienas rinkėjas gaus konkrečią informaciją, kuris politikas ir dėl kokių priežasčių pasisakė „prieš“.

„Tai ne grasinimas. Tai reikia padaryti, jog kiekvienas rinkėjas pagaliau suprastų, kad jis renka Seimo narius tarnauti. Jeigu šie nutartų, kad nori nebe tarnauti, bet ginti kažkieno interesus, jie nebeturėtų būti antrą kartą išrenkami. Rinkėjai turi žinoti, kodėl ir kaip jie buvo išduoti“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.

Valdančiosios koalicijos sutartį su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šiandien ketinančių pasirašyti „valstiečių“ lyderis, žadantis grąžinti galios centrą iš Vyriausybės į parlamentą, aiškino, kad Seimo pirmininku taps žmogus, kuris „nepadarys gėdos Lietuvai“, o jo vadovaujama LVŽS frakcija ne tik neišsilakstys, kaip kartais prognozuojama, bet ir atvers duris kitų partijų atstovams.

Argumentas – žmonės pageidauja

– Šiandien LVŽS ketina pasirašyti valdančiosios koalicijos sutartį su socialdemokratais. Ar partneriai per derybas pateikė kokių nors principinių reikalavimų?

– Ne, derybos vyko mūsų programos pagrindu. Nesiūlėme susitarti dėl kai kurių vertybinių dalykų – šeimos apibrėžimo, partnerystės klausimų, asmenvardžių rašymo, Stambulo konvencijos (susitarimo dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo – aut.) ratifikavimo, žmogaus gyvybės nuo prasidėjimo momento apsaugos. Manome, kad šiuos klausimus spręs visas Seimas – ramiai tam užsitikrinsime 100 ar daugiau parlamentarų paramą. Kam mums atsisakyti savo vertybių, kai socialdemokratų požiūris į juos Seime bus mažumos požiūris?

– LVŽS bei LSDP per derybas sutarė ne tik atidėti Darbo kodekso įsigaliojimą, bet ir mažinti Seimo narių skaičių. Ar tai nėra populistinis sumanymas?

– Per rinkimų kampaniją visi be išimties sakė, kad parlamentarų turėtų mažėti, nes pasikeitė gyventojų skaičius, be to, žmonės to pageidauja. Iki šiol buvusios valdžios – tiek socialdemokratų, tiek konservatorių – didžiausia problema buvo ta, kad jie tautos nuomonę laikė populizmu. Dabar, pirmąkart po tiek metų, yra didžiulis politinis pokytis, nulemtas žmonių sprendimo. Tai įvyko dėl to, kad žmonės pasigenda jų „girdėjimo“. Sutinku, negalime svarbių klausimų spręsti aikštėse, mitinguose. Bet jei kalbame apie Seimo narių skaičiaus mažinimo logiką – ji yra. Kitaip būtų galima svarstyti tik tada, jei nematytume tų 800 tūkst. ar milijono emigravusių žmonių.

reklama

Ar Seimo narių bus 141, ar 121, principinės įtakos parlamento darbo kokybei neturės. Todėl šį siūlymą galima būtų teikti kartu su visos rinkimų sistemos pakeitimais ir spręsti kompleksiškai. Mano nuomone, pakeitimus galėtų įtvirtinti referendumas, rengiamas kartu su savivaldos ar prezidento rinkimais, vyksiančiais po dvejų metų – tada tauta pasakytų, kokio varianto nori.

– LVŽS įvardijamas kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas praėjusią savaitę prabilo apie tai, kad vargu ar naujieji parlamentarai turės galimybę iš esmės koreguoti ateinančių metų biudžeto projektą. Tai reiškia, kad kitąmet valstybę tvarkysite pagal socialdemokratų parengtą planą?

– Yra sutarta, kad mūsų atstovai gaus visą informaciją, leisiančią įvertinti, kokių biudžeto projekto pakeitimų reikia – pirmiausia kalbant apie Darbo kodeksą ir socialinį modelį. Į tai gal dar spėsime įsigilinti. Kalbant apie kardinalius pokyčius, jie gali atsirasti tik einant metams. Labai blogai, kad pagal dabartinę sistemą Seimo rinkimus rengiant rudenį naujiems parlamentarams tenka labai mažai laiko peržiūrėti biudžetą: jau lapkričio 23 dieną Seimo Biudžeto ir finansų komitetas turėtų aptarti galutinius pasiūlymus, o svarstymas Seime numatytas lapkričio 25-ąją. Galbūt gera žinia ta, kad mūsų potencialūs partneriai su šiuo biudžetu dirbo ir visa informacija noriai dalijasi.

Įžvelgia galimas klastas

– Stebint iš šalies susidaro įspūdis, kad dėl kiekvieno svarbaus klausimo, ypač tokio, kurio nepalaikys koalicijos partneriai, jums teks po vieną medžioti rėmėjų balsus. Juk niekada nebus garantijos, jog LVŽS frakcija, kurios didžiąją dalį sudaro nepartiniai, taigi bendrai drausmei neprivalantys paklusti politikai, tam tikrais klausimais kalbės vieningai?

– Nors mums tai bandė primesti kaip gresiančią problemą, toks likimas ištiko būtent apie mus kalbėjusias partijas. Konservatoriai turi daugybę vidinių problemų, socialdemokratai – taip pat. Mes neturime jokių vidinių problemų. Nesakau, kad visa LVŽS frakcija turės dirbti taip, kaip lieps kažkoks nuomonės formuotojas – veiksime demokratiškai. Tačiau Lietuvos politinės sistemos demokratinė branda dar yra tokia menka, jog šiandien galime teigti, kad mūsų frakcijos nariai, palaikantys tas pačias vertybes, dirbs kur kas vieningiau nei bet kurios partijos, suburtos partinių bilietų pagrindu, atstovai. Esame tarpusavyje daug ką aptarę, taip pat tai, kad nuomonės įvairiais klausimais gali būti skirtingos. Bet kaip frakcija priimsime sprendimus, ir, nesant kažkokių ypatingų aplinkybių, net ir tie žmonės, kurie galvos kitaip, balsuos „už“, palaikydami bendrą sprendimą.

– Tačiau klupčiojimai matomi jau dabar: anksčiau kalbėjote, kad į Seimo pirmininko postą siūlysite ilgametę parlamentarę Rimą Baškienę, bet, regis, ji tokios garbės nenori?

– Rasime žmogų, kuris gėdos Seimui ir Lietuvai tikrai nepadarys. Jį žmonės su laiku pamils.

– Jūsų partneriai socialdemokratai – patyrę politikos žaidėjai, gebantys pasinaudoti politikos naujokais. Ar nejaučiate tokios grėsmės?

– Manęs nuolat klausia, kodėl neinu į Vyriausybę ar kitus postus. Būsiu Seime ir darysiu tai, kad niekas jokiu būdu negalėtų pradėti griauti bendro darbo. Nes jeigu niekas nebandytų vienyti frakcijos, per tam tikrą laiką kažkas, kad ir socialdemokratai, galėtų pabandyti sukurti, pavadinkime, skirtingas interesų grupes. Aš užtikrinsiu, kad to neatsitiktų.

– Vadinasi, įžvelgiate grėsmes ir sąmoningai renkatės prižiūrėtojo vaidmenį?

– Didžiausia grėsmė kyla ne mums. Žinote, kad tarp socialdemokratų vyksta didelė vidinė kova – jiems reikia pirma išspręsti savo problemas. Kita vertus, jie dar niekada nebuvo valdžioje kaip mažasis partneris. Šiuo atveju noras didėti yra normalus ir suprantamas, bet labiausiai jie turėtų galvoti, kaip nesumažėti. Mes nusiteikę dirbti taip atsakingai ir skaidriai, kad žmonėms, kurie pamatys, jog kažkas pasikeitė iš esmės, gali tapti labai įdomu dėtis būtent prie mūsų, o ne likti partijose, kuriose tokių tradicijų nebuvo. Labai linkime, kad socialdemokratams atsirastų tradicija siekti ne naudos, bet pokyčių. Kol kas jiems bus nelengva, kaip ir konservatoriams, kitoms partijoms.

Tikisi paramos

– Atskirais klausimais Seime ketinate siekti kitų partijų, pirmiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramos. Ar pastarosiomis savaitėmis iš abiejų stovyklų sklindantys apsižodžiavimai nesutrukdys bendradarbiavimui?

– Tie TS-LKD žmonės, kurie yra išrinkti, ypač tie, kurie jau yra buvę Seimo nariais, manau, supranta savo atsakomybę rinkėjams. Jiems dabar labai nelengva. Pakartosiu, ką esu sakęs: iš karto po rinkimų konservatoriai apskaičiavo, kad jiems jokiu būdu neapsimoka eiti į valdančiąją koaliciją. Atitinkamai visa tai, kas vyksta iki šiol ir ką vadinate apsižodžiavimu, yra bandymas savo rinkėjams paaiškinti, kodėl jie negali būti koalicijoje.

– Kai kurie konservatoriai sako taip: jei R. Karbauskis nuoširdžiai būtų norėjęs sudaryti su mumis koaliciją, būtų pasielgęs taip, kaip dera solidžiam politikui – oficialiai pakvietęs derėtis iškart po rinkimų?

reklama

– Laikas patvirtins, kad sakau tiesą: jie šito nenorėjo. Kvietėme juos visais būdais. Bet jau pirmą dieną po rinkimų išgirdome konservatorių keliamas sąlygas. Turbūt jau naktį po rinkimų jie apskaičiavo, kad jiems apsimoka likti opozicijoje. Juk tapdami mažuoju partneriu jie būtų rizikavę: jei bendras darbas sektųsi, LVŽS dar labiau stiprėtų nei konservatoriai, kitu atveju jie nukentėtų kaip ir mes. Vadinasi, geriausias variantas – nebūti tokioje koalicijoje. Socialdemokratai šiuo atveju pasirinko kitaip, nes toje partijoje atsirado daugiau žmonių, manančių, kad atsisakymo eiti į koaliciją nebus kaip paaiškinti rinkėjams. Arba reikėtų tam sukurti kokią nors keistą versiją – konservatoriai ją ir kuria iki šios dienos.

Tačiau TS-LKD yra visokių žmonių. Suprantu, kad net tais klausimais, kuriais mūsų pozicijos yra vertybiškai artimos, dalis jų nesugebės peržengti per save, darys viską, kad mūsų koalicijai būtų kuo blogiau. Yra kiti, kurie labai aiškiai supranta, kad vertybės turi būti ginamos, ir kai reikės jų balsų tokiais klausimais, jie mus palaikys. Todėl sakau: nesitikiu, kad kada nors sulauksime visos konservatorių frakcijos palaikymo, bet didelė jų dalis atliks pareigą savo rinkėjams.

– Iki antrojo rinkimų turo viešojoje erdvėje vyravo įsitikinimas, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė yra TS-LKD rėmėja. Tačiau po rinkimų ji išreiškė paramą LVŽS. Kada užsimezgė kontaktai su šalies vadove?

– Manau, prezidentūroje yra žmonių, ir pati prezidentė puikiai supranta, kad konservatoriai nuo pat pradžių nenorėjo į koaliciją. Kita vertus, rinkimų rezultatas toks akivaizdus, kad jo ignoruoti neįmanoma.

Iki rinkimų santykių su prezidente nebuvo. Kaip galėjo būti, jei mes iki šiol turėjome vieną Seimo narę? Nors per rinkimų kampaniją dažnai pasakydavome manantys, jog visos trys pagrindinės valstybės institucijos – Seimas, prezidentūra, Vyriausybė – turi dirbti išvien, kad nesuprantame, kaip gali susiklostyti situacija, kai prezidentė ir premjeras pusę metų nesikalba, ir panašiai. Be abejonės, tai buvo mūsų žinia prezidentūrai, kad situaciją matome kitaip. Bet kalbos, jog buvome susitarę, kad mūsų koalicija palaiminta iš anksto, – netiesa.

– Tačiau LVŽS rinkimų kampanija iš esmės buvo grįsta prezidentės tezėmis dėl darnios šeimos, alkoholizmo stabdymo ir panašiai?

– To nedarėme sąmoningai, tai 100 proc. aišku. Programą rengėme patys: tie, kurie žino, kiek žmonių dalyvavo, kaip tai darėme, iškart pasakytų, kad jokių kitų siūlymų, kaip pagrindo, neturėjome. Kita vertus, jeigu yra sutapimų tarp to, ką sakėme mes, ir to, ką kalbėjo prezidentė, tai tik dėl to, kad mes akcentavome tai, kas skaudžiausia visuomenei, kaip ir ji.

Sužinos visi

– Vienas pagrindinių jūsų programos akcentų – prekybos alkoholiu ribojimai. Ir toliau galvojate apie šios srities monopolizavimą?

– Kai skaitau kritiką dėl valstybinio alkoholio monopolio, nematau jokios logikos. Parengsime nacionalinę Alkoholio kontrolės programą, ją pateiksime visuomenei, prašysime aktyviai reikšti nuomonę. Tada beliks vienas klausimas, apibrėžiamas ne įstatymais ar programomis, bet reikalaujantis Konstitucijos pataisų – dėl prekybos monopolio.

Neretai klaidingai įsivaizduojama, kad kalbama, kas toliau valdys prekybos alkoholiu taškus. Noriu akcentuoti: bus tik konkretus specializuotų alkoholio parduotuvių skaičius, nesvarbu, prekiaus valstybė ar privatininkai. Daugelis, matyt, nesupranta, kad tų parduotuvių bus šimtai, bet ne dešimtys tūkstančių, ir jos bus išdėstytos pagal gyventojų tankumą, kaip Skandinavijos šalyse. Man tik kyla klausimas, kam turėtų atitekti jų pelnas – valstybei ar privatininkams, nes visas problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, išlaidas dengia mokesčių mokėtojai. Jeigu klausimas bus keliamas taip, turbūt ir Seimo nariai balsuodami pasakys: žinoma, teisinga būtų, kad pajamas gautų valstybė.

– Esate kalbėjęs, kad prie visų iki šiol dirbusių politinių partijų būriuojasi interesų grupės, stabdančios pakeitimus alkoholio prekybos srityje. Ar nekyla rizikos, kad tos grupės sieks paveikti ir LVŽS sprendimus – nebūtinai veikdamos finansiškai, galbūt pakirsdamos pasitikėjimą?

– Tai jau vyksta. Nereikia būti labai įsigilinusiam į Lietuvos specifiką norint suprasti, kas ir kodėl tai daro. Tačiau galiu užtikrinti, kad jokiais grasinimais, spaudimais ar įtaka mūsų siūlymo sustabdyti neįmanoma.

Suprantu, jog ir koalicijos partneriai gali iki galo neremti mūsų siūlymų, bet tai ir nebūtina. Net neabejoju, kad dauguma Seimo narių pasisakys „už“. Kitu atveju, stovėdamas Seimo salėje, paklausiu parlamentarų, ar dar kažkur jie turi gabaliuką sąžinės, nes beveik visos partijos ir visi Seimo nariai rinkimų kampanijos metu aiškiai pasisakė už alkoholizmo stabdymą. Jeigu reikės, kiekvieno rajono laikraštyje spausdinsime duomenis, kuris Seimo narys, kaip ir kodėl balsavo šiuo klausimu, labai aiškiai paklausime visuomenės, ar ji tą poziciją žinojo, kai patikėjo mandatą tiems žmonėms.

– Grasinate Seimui?

– Tai ne grasinimas. Tai reikia padaryti, kad kiekvienas rinkėjas pagaliau suprastų, jog jis renka Seimo narius tarnauti. Jeigu šie nutartų, kad nori nebe tarnauti, bet ginti kažkieno interesus, jie nebeturėtų būti antrą kartą išrenkami. Rinkėjai turi žinoti, kodėl ir kaip jie buvo išduoti.

Pavyzdžių yra. Tie Seimo nariai, kurie balsavo už Darbo kodeksą, dabar, nepatekę į Seimą, gali įvertinti, jog tai buvo viena priežasčių, dėl kurių žmonės nuo jų nusisuko. Kai kuriose apygardose tikrai buvo sunku patikėti, kad konkretus politikas, dirbęs ten nuosekliai ir ilgą laiką, nebus išrinktas. Bet užteko Darbo kodekso. Užteko žmonėms suprasti, kad jie buvo apgauti dėl kažkokių interesų. Alkoholio kontrolės įstatymas yra vienas iš daugelio klausimų, kai žmonės turi gerai žinoti, kaip jų išrinktieji balsuoja. Dėl to man nekyla abejonių, kad šis klausimas bus priimtas, nepriklausomai nuo pastangų iš šalies.