Rostislavas Iščenko: Saakašvilio atsistatydinimas – paskutinis skambutis Porošenkai

Odesos srities gubernatorius „ukrainietis“ (jo žodžiais) Michailas Saakašvilis pranešė, kad nusprendė atsistatydinti. Jo pareiškimo formuluotė nuostabi. Reikalas tame, kad Saakašvilis gali paduoti atsistatydinimo prašymą, o nutarimą dėl jo atsistatydinimo priima (arba nepriima) prezidentas Porošenko. Tokiu būdu, Saakašvilis, iš vienos pusės, prisiima sau prezidento įgaliojimus (priima sprendimą), o iš kitos pusės, paties atsistatydinimo prašymo kol kas niekas nematė.

Michailas Saakašvilis — žinomas piaro menedžeris. Tokiu jis buvo, kuomet dirbo Gruzijos prezidentu, kurios prokuratūra iki šiol reikalauja jį išduoti dėl visos puokštės nusikaltimų, jų skaičiuje dėl korupcijos. Tokiu jis išliko ir Odesos srities administracijos vadovo poste.

„Žvaigždės“ ofisas palapinėje. „Nauja“ policija, ne tiktai dirbanti blogiau už senąją, o bendrai nedirbanti. Bekompromisinė ir nepavykusi kova su Odesos kontrabandistų elitu ir Kijevo centru kontroliuojančiu muitinės finansų srautus. „Vaiduokliški“ verslo inkubatoriai, kurie aptarnavo tiktai Piotrą Porošenko ir buvo sėkmingai pamiršti ir uždaryti. Visa tai — eksgruzino didžiojo kelio etapai, kuris prieš kameras ginčijosi su armėnu Arsenu Avakovu, Ukrainos VRM vadovu, apie tai, kuris iš jų didesnis ukrainietis, o kuris „be-be-be moka kalbėti“.

reklama

Nepraėjo mažiau nei du metai, kai buvęs „gruzinų nacionalistas“ ir buvęs Gruzijos prezidentas buvo paskirtas „ukrainiečių nacionalistu“ ir Odesos apskrities gubernatoriumi, kai jis suspėjo įžvelgti siaubingą korupciją ukrainietiškoje posmaidaninėje viršūnėje ir nusprendė kovoti su ja savo atsistatydinimo pagalba. Ką gi, geriau vėliau, negu niekada.

Bet ar iš tikrųjų Saakašvilis švarus ir naivus, kaip Turgenevo poniutė? Nejaugi jis iš tiesų lig šiol nežinojo, kad ministrai ir deputatai, prezidentas ir gubernatoriai, „savanoriai“, aprūpinantys karinius nusikaltėlius taip vadinamoje ATO zonoje triusikais, muilu ir troškiniais, o taip pat patys generolai, karininkai ir kareiviai „galingiausios Europos armijos“ vagia, tarytum paskutinį kartą? Jo draugai ir globėjai iš oficialių ir neoficialių JAV ir ES struktūrų padėjo visas jėgas į bevaisę kovą su Ukrainos korupcija, o užgrūdintas politikas Michailas Saakašvilis tiktai šiandien praregėjo?

Gyvas padavimas…

Net ne manau — įsitikinęs, kad Sakašviliui pagaliau daėjo tai, kas akivaizdu. Piotru Porošenkai — paskirtam Ukrainos prezidentui, — nupynė vyžas. Nacistinė Avakovo-Beliackio partija „Nacionalinis korpusas“ paruošta. Smogikai, besigrupuojantys aplink „Azovo“ pulką, vietoj mankštos šturmavo ir užėmė Čerkasų Vidaus reikalų valdybą, kurią pastarosiomis dienomis krentančio Janukovičiaus generolas Lipandinas su kliomis dešimtimis pareigūnų sugebėjo apginti nuo šėliojančios maidaninės minios (tiesiog pagrasinęs, kad leis šaudyti). Kriščatike pasimankštino „taiki“ masuotė Ukrainos bankininkų „apgautų indėlininkų“ pavidalu.

Kas betaptų JAV prezidentu, jam (jai) tikrai nerūpės Ukraina, Parošenko ir Saakašvili.

Paveikslą papildė groteskas su Ukrainos politikos „elito“ turto deklaracijomis, kuriose deklaruota viskas, kas pavogta, vagiama, ir planuojama pavogti ateityje.

Liaudis tik sutiks su aplodismentais, kada dabartinius vadovus kabins ant stulpų. Jų niekas negins. O tai, kad kabins nacistai, kurie po to užsiims kabinimu komunistų, demokratų, liberalų, įtariamų ir tiesiog pro šalį einančių (nes daugiau nieko daryti nemoka) — tai plojanti liaudis supras po to, kada jau bus vėlu.

reklama

Saakašvilis, kaip žinoma, įnirtingai kovojo su Avakovu— iki pat atvirų kovinių veiksmų, mėtymu vienas į kitą butelių su mineraliniu vandeniu. Tada jis, kaip ir dauguma Ukrainos (ir Rusijos taip pat) ekspertų buvo įsitikinęs, kad JAV niekada neišduos Porošenkos ir Ukrainos. Taip pat, tokią „dovaną“ ant sienos su Rusija. Kad „dovana“ supuvusi, jie nepastebėdavo, nes puvo kartu su jais.

Dabar „neįtikėtina“ tapo tiek akivaizdžiu, kad suprato net neįvykęs Gruzijos generalisimus, žadėjęs priimti gruzinų karinį paradą Raudonojoje aikštėje. Net porošenkiniai generolai buvo kuklesni ir rengėsi tiktai per Sevostopolį su pergalės maršu pasivaikščioti.

Jeigu pažvelgti į Saakašvilio isteriją su atsistatydinimu iš šio požiūrio taško, tai ji absoliučiai logiškai ir pilnai įsitenka į ukrainietiškos (o, kai Saakašvilis buvo Gruzijos prezidentu – ir Gruziniška) piaro-politikos rėmus.

Tarkim Porošenko, priima atsistatydinimą. Pas Saakašvilį du variantai.

Pirmiausiai, galima greitai išvykti iš Ukrainos su viskuo, ką pavyko „sąžiningai“ užgyventi „nepakeliamu darbu“.

Jeigu net į JAV neįsileis — ar mažai vietų planetoje, kur myli pasiturinčius užsieniečius ir neužduoda jiems nereikalingų klausimų.

Amerikonams tiksliai paprasčiau įtaisyti nevykėlį gruzino-ukrainietišką „nacionalistą“ kokiame nereikliame bantustane, negu leisti jam duoti parodymus procese Tbilisyje, ar Kijeve, ar kur nors dar (pavyzdžiui Maskvoje). Galima, žinoma, „prarasti“ nevykėlį (ar mažai jų skęsta ar kariasi), bet vis tik pasiruošęs ir gali tikti nesudėtingam darbui trečiajame pasaulyje.

Antra, galima likti Ukrainoje ir pamėginti pereiti į nacistinę opoziciją Porošenkai. Saakašvilis, žinoma, ukrainietiškiems naciams nereikalingas, su jo ambicijomis, godumu svetimam turtui ir polinkiu į viešas isterijas. Bet ir užmušti jį kažkaip nepatogu: vis tiktai ideologiškai artimas — tarptautinės klasės rusofobas. Žiūrėk, jei poreikius sumažins, kur nors ir įtaisys.

Tarkim, Porošenko nepriima Saakašvilo atistatydinimo. Tuomet galima atvirai viešai pereiti į opoziciją ir megzti kontaktus su tuo pačiu Avakovu, su Kolomojskiu ir kitais Porošenko oponentais (o tai — visas Ukrainos oligarchatas). Pozicija nors silpnojo, bet Odesos gubernatoriui suteikianti neblogas galimybes derėtis. Tuo labiau, kad Odesos kontrabandiniam elitui irgi bus reikalingas savo viešas atstovas ryšiams su pasauliu.

O jeigu nesuderės — jūros uostas mieste, ir oro uostas irgi. Svarbiausia — suspėti.

Bendrai, Saakašvilis bando išnaudoti savo paskutinį šansą, o Porošenkai tai — paskutinis skambutis. Saakašvilis pabėga paskutinis ne todėl, kad labai drąsus ar labai ištikimas. Tiesiog, panašu, jam daeina pavėluotai.

Šaltinis

Šauksmas