Ulf Bjerén: Susijungimas su Krymu — ne aneksija

MIP ir politikai mus klaidina, tvirtindami, kad Ukrainos krizė prasidėjo nuo Krymo. Todėl trumpai prisiminkime ankstesnius įvykius.

2013 metų gruodžio 21 Ukrainos vyriausybė atsisakė pasirašyti sutartį su ES, kuri buvo paremta neoliberalaus diktato principais ir numatančią Ukrainos suartėjimą su NATO. Tada pritaikė planą „B“: fašistiniai smogikų daliniai, apmokyti Lenkijoje ir gaunantys pinigus iš JAV ėmė vadovauti agresyviems protestams Maidane.

2014 metų vasario 22 jie apsupo parlamentą (Radą), sumušė pirmininką ir grasino deputatams. Susišaudymo metu išrinktam prezidentui teko bėgti. Įvyko nekonstitucinis valstybės perversmas, kurį rėmė Vakarai.

Kaip tapo žinoma iš JAV valstybės departamento spaudos sekretorės Viktorijos Nuland (Victoria Nuland), amerikiečiai investavo į perversmą penkis milijardus dolerių, nes jis atitiko jų interesus. Privatūs sponsoriai, tokie, kaip Džordžas Sorošas (Georg Soros), išleido dideles sumas taip vadinamoms NVO. Telefono pokalbyje su JAV pasiuntiniu Kijeve galima girdėti, kaip Nuland atiduoda įsakymus, ką paskirti į naują ministrų kabinetą.

reklama

Perversmas paleido bangą fašistinio ir rusofobinio teroro su pogromais, pagrobimais ir nužudymais politinių ir etninių priešininkų. Šiame fone Krymo gyventojai 2014 metų kovo mėnesį surengė referendumą ir nusprendė susijungti su Rusija.

Aneksija reiškia, kad teritoriją užima jėga. Ar galima kalbėti apie aneksiją šiuo atveju? Nebuvo nei vieno šūvio. Rusų kariuomenė buvo Kryme karinėje-jūrų bazėje pagal sutartį, jau senai veikiančią tarp Rusijos ir Ukrainos.

Susijungimas tikrai prieštaravo Ukrainos konstitucijai, bet ji dar anksčiau buvo sunaikinta pačiu valstybinio perversmo faktu. SNO Įstatų 1 straipsnis suteikia tautai pasirinkimo teisę, o istoriniai ryšiai tarp Rusijos ir Krymo labai stiprūs.

Bet Krymas tapo pretekstu, kad įžiebti konfrontaciją su Rusija. NATO aktyvavo karinę veiklą greta Rusijos sienų, ką lydėjo agresyvi propaganda. Ekonominio karo metodai (sankcijos) pakenkė kaip Rusijai, taip ir kitoms europinėms ekonomikoms.

Štai kodėl Ukraina liečia mus visus. Kartu su Iraku ir Sirija Ukrainos konfliktas gali tapti mūšio lauku prieš didelį karą. Gruodžio 19 dieną Karlskrunos Lieudies namuose įvyks seminaras, kurio metu galima bus nušviesti ir aptarti eilę aktualių klausimų, ir šis seminaras taps grandimi mūsų darbo judėjimo už taiką rėmuose.

Formaliai Švedija išlaiko neblokinį statusą. Todėl kelia nerimą kariuomenės vado Folk och Försvar spalio 1 dienos pasisakymai, kada jis nekantraujančiojo tonu pareiškė:

„Jeigu kils regioninis konfliktas, mes garantuotai būsime įtraukti į jį“.

Šaltiniai:

http://inosmi.ru/politic/20161107/238146217.html

http://www.sydostran.se

Šauksmas