Kariauti? O su kuo?

Aplink visi tik ir šaukia, kad reikės ginti Lietuvą. Reikės – ginsiu, bet, kad ginti, mažų mažiausiai reikia turėti priešą, pasiaiškinti, kokias grėsmes tas priešas kelia man, mano šeimai, mano miestui, mano Tėvynei. Man nepakanka to, kad kažkoks išprotėjęs amerikonas labai nori karo.

Aš dar neišprotėjęs.

Aš neprivalau lieti savo kraują už nusikaltėlių ir karo kurstytojų interesus.

Aš pabandžiau pats sau pasiaiškinti, kas man ir Lietuvai labiausiai grasina, su kuo iš tikrųjų reikėtų kariauti:

Gal reikės kariauti su vagimis, kurie kaip blakės nugulę Lietuvą ir ją baigia sunaikinti?

O gal reikės kovoti su neoliberalų globalistų finansuojamais ir gerai organizuotais lytiniais iškrypėliais, kurie naikina mūsų moralę, dorovę, šeimas?

Tai gal reikės kovoti su „skandinaviškais“ bankais, kurie nemoka mokesčių ir išveža iš Lietuvos pinigus?

O gal mums reikės kovoti su anglų kalba, kuri baigia išstumti Lietuvių kalbą?

Matyt, kovosime su socialiniais parazitais, kurie apsimeta pabėgėliais ir prieš mūsų tautos valią grūdami į Lietuvą?

reklama

Tai gal kovosime su buržuazija, kuri dirbantį žmogų Lietuvoje pavertė ubagu?

Žinoma, aš kovočiau už pensiją, kuri turėtų būti proporcinga kiekvienam gyventojui tenkančiai BVP daliai.

Aš, pavyzdžiui, kovočiau su valdžia, kuri tarnauja ne visuomenei, o vagia. Suruoščiau biudžeto vagims karo-lauko teismus…

Labai daug blogybių Lietuvoje, bet negirdėjau, kad kas rengtų prieš tas blogybes karą. Negirdėjau, kad kas rimtai skelbtų karą prieš alkoholį, narkotikus, prieš mokslo, švietimo, kultūros naikinimą, sveikatos apsaugos sistemos griovimą.

Vyksta lietuvių tautos genocidas, bet niekas prieš šio genocido vykdytojus karo neskelbia!

Sakote ne genocidas? O kaip kitaip vadinasi toks procesas, kai per 26 metus sunaikinama 1/3 lietuvių populiacijos, kai į užsienį išvejamas jaunimas, o Lietuvoje lieka tik seneliai, vagys ir ligoniai?

Kažką nuolatos „puola rusas.“

Įdomiausia yra tai, kad rusas labiausiai „puola“ tuos, kurie patys, ar jų tėvai, ištikimai tam rusui tarnavo, geruose postuose sėdėjo ir skalsią duoną iš ruso rankų valgė.

O kuo tas rusas pavyzdžiui man nusikalto?

Ogi niekuo. Kariuomenę iš Lietuvos jis išvedė, o ką buvo čia pastatęs, gi neišvežė: nei kelių, nei fabrikų, net atominę elektrinę paliko, Klaipėdos uostą, sostinę Vilnių.

Juk be ruso pagalbos mes tikrai matytume Vilnių, kaip savo ausis.

Valdant tam „baisiam“ rusui, lietuvių skaičius nuolatos augo, o valdant Briuseliui – mažėja. Iš pensijos ir atlyginimo žmonės galėjo išgyventi. Mokslas ir medicina buvo nemokami.

O kuo mums dabar grasina tas piktas rusas? Kapitalizmu? Liberalizmu? Absoliučiai niekuo. Visos grėsmės laužtos iš amerikoniško piršto.

Džiaugėmės iškovota nepriklausomybe, labai džiaugėmės, bet, kad į tokį sovietizmą viskas išvirs, į liberastinę diktatūrą, kad lietuviui nebeliks Lietuvoje vietos, niekas net baisiausiuose sapnuose nebuvo susapnavęs.

Žinote, jei kils karas tarp amerikonų ir rusų, aš padėsiu amerikonams.

Pažadu.

Padėsiu lygiai taip pat, kaip jie padėjo lietuviams į miškus sulindusiems po karo.

Aš jiems padėsiu gražiomis kalbomis apie laisvę, demokratiją, ir pažadais paremti.

Tegul jie sau kariauja. Jie gal turi už ką kariauti?

Bet geriau, kad jie kariautų Kalifornijoje, Aliaskoje, Floridoje, kur nors toliau nuo Lietuvos.

Algimantas Lebionka

Šauksmas