Slaptas planetos gyventojų skaičiaus reguliavimas

Kažkur paslaptingose galingo Vakarų elito gelmėse slypi be galo įtakinga „planetos gyventojų skaičiaus reguliavimo“ doktrina. Štai jos esmė.

Žmonių skaičius planetoje viršija 7,5 milijardus žmonių. Ir tai labai daug, kadangi Žemės biosfera neprisitaikiusi prie tokio žmonių kiekio. Kritiško biosferos užterštumo procesas per pastaruosius dešimtmečius ypač paspartėjo ir negrįžtamumo riba buvo peržengta maždaug 2010-11 metais. Nuo to momento visos planetos degradacija tapo nebesustabdoma ir tai matematiškai įrodyta. Prie to prisideda dar ir vis didesnę baimę keliantys klimato pokyčiai.

Plius didėjantis neatsinaujinančių gamtinių resursų deficitas. Plius…

Vakarų strategai įsitikinę, kad optimalus planetos gyventojų skaičius XXI amžiaus pabaigoje neturėtų viršyti 2 milijardų.

Esama dviejų būdų išspręsti šią globalinę problemą.

Pirmasis – didelis globalinio masto karas. Megakaras – tai ne tik ir ne tiek tiesioginiai kariniai nuostoliai kaipo tokie, kiek pokario epidemijos, ligos, badas, smarkus gyvenimo lygio smukimas, didėjantis mirtingumas ir t.t.

Tačiau didžiausia problema yra ta, kad šiuolaikiniai super sudėtingi karai labai sunkiai kontroliuojami. Dėl to šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame viešpatauja itin aštrios globalinės problemos, didelis karas labai lengvai gali baigtis termobranduoline apokalipse. Tikriesiems „gyvenimo šeimininkams“ toks variantas, savaime aišku, nėra pageidautinas.

Antras būdas sumažinti gyventojų skaičių – tikslingi, plataus masto ir ilgalaikiai projektai, kurių tikslas – maksimaliai sumažinti gimstamumą, ypač besotės vidurinės klasės atstovų tarpe. O natūralus mirtingumas leis iki šimtmečio pabaigos „humaniškai“ sumažinti žmonijos skaičių iki reikalingų dviejų milijardų.

Megakarui, suprantama, ruošiamasi, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas antram variantui. Štai tik keli labiausiai į akį krintantys projektai.

MIRTIS TRADICINEI ŠEIMAI

Šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje tradicinė šeima su per tūkstančius metų susiklosčiusia tarpusavio ekonominių, socialinių ir kultūrinių įsipareigojimų sistema bei abipuse vyrų ir moterų atsakomybe tampa didele kliūtimi technologinio gyvenimo būdo ekspansijai. Šeimos saitai – rimti stabdžiai atomizuoto individo kūrimui, vadinasi, ir iš principo naujos civilizacijos formavimui.

Iš čia – beprecedentinė „pasenusio šeimos modelio atmirimo“ ideologija ir propaganda, būtinybė atsisakyti „dusinančios santuokos“ kaip individualios laisvės ribotojos, aktyvus alternatyvių seksualinio elgesio modelių platinimas. „Laisvų atomizuotų asmenybių laisvo sugyvenimo“ koncepcija skirta galutinai sugriauti šeimos, kaip bazinio socialinio instituto vertingumą, panaikinti atsakomybę už santykius šeimoje, o svarbiausia – išlaisvinti „kūrybišką ateities asmenybę“ nuo bet kokios atsakomybės vaikų atžvilgiu.

Realizuojamas šis projektas pagreitintu būdu ir pakankamai efektyviai. Prisiminkime, kaip netikėtai greitai, tartum epidemija, 10-ame dešimtmetyje ėmė masiškai plisti praktika gyventi susimetus.

Projektas „Mirtis tradicinei šeimai“ – tai ir mėginimas smogti pagrindiniam moterų statusui. Motinos vaidmuo faktiškai jau seniai diskredituotas masinėje kultūroje Vakaruose. Rinkos emancipacija moterims siūlo visų pirma „išsilaisvinimą“ nuo savo biologinio unikalumo. Moteris kaip kūrybiška asmenybė neturi jausti poreikio tokiam apribojimui kaip santuoka: ji turi kultivuoti individualią savirealizaciją ir susilaikyti nuo vaikų gimdymo kaip nuo vienos iš svarbiausių kliūčių, neleidžiančių jai tobulėti.

reklama

KARAS SU MOTERIMIS

Kova su moterimi Vakaruose įgavo itin galingą pobūdį dar ir dėl tos priežasties, kad daugelis šio laikmečio ideologų yra homoseksualistai, kurie tradiciškai priešiškai žvelgia į moteris.

Laipsniška tradicinės šeimos agonija pasireiškia ne tik gausėjančiais gyvenimo susimetus atvejais, didėjančiu amžiumi, kai žmonės tuokiasi (Dėl ko moters organizmo galimybės pagimdyti sveiką vaiką smarkiai mažėja), ne tik skyrybų gausėjimu. Apie tai liudija ir moterų suvartojimo alkoholio kiekio didėjimas, gausėjančios narkomanių gretos, su amžiumi susiję psichiniai susirgimai, savižudybės ir t.t.

Kai kuriais vertinimais galutinis klasikinės šeimos išnykimas turėtų įvykti maždaug XXI amžiaus viduryje.

PROJEKTAS „TEGYVUOJA VIENALYTĖ ŠEIMA“

Drauge su atkakliu tradicinės šeimos diskreditavimu vyksta plataus masto „žydro“ ir „rožinio“ elgesio modelio propaganda visuomenėje.

Per pastaruosius 10-15 metų Vakaruose smarkiai aktyvizavosi oficialios, teisiškai institucionalizuotos vienalytės santuokos praktika. Po to kai įvairiose šalyse pavyko suformuoti žmonių protuose pozityvų požiūrį į „vienalytę meilę“, prasidėjo laipsniškas ir nuoseklus tradicinių ir netradicinių santuokų statuso įstatymiškas įteisinimas. Pradžioje buvo aktyviai propaguojami tokių santuokų pavyzdžiai iš žymių žmonių gyvenimo. Žmonės buvo tarsi raginami imti pavyzdį iš savo stabų.

Baigiamoji projekto „Tegyvuoja vienalytė meilė“ realizacijos stadija prasidės greičiausiai trečiame XXI amžiaus dešimtmetyje, kai vienalyčių santuokų statusas ir vertingumas smarkiai pranoks tradicinių santykių reikšmę. Palaipsniui bus plėtojama totalinė propagandinė kampanija, kuri iš pradžių išjuoks, o paskui ir ims persekioti tradicines santuokas kaip „pasenusias“, „vergiškas“, „juokingas“, „išsigimusias“ ir t.t.

INTERNETAS IR TV KAIP BELYČIO ŽMOGAUS KŪRĖJAI

Vis svarbesnį vaidmenį grandioziniame gyventojų skaičiaus mažinimo eksperimente vaidina internetas ir televizija.

Pirmiausiai čia kalba eina apie atitinkamų globalių informacinių programų realizavimą, aktyvų juodosios, pilkosios ir baltosios propagandos technologijų panaudojimą tradicinių vyro ir moters santykių diskreditavimui ir vienalyčių santykių propagavimui.

Antra – tai technologijos ir metodai, leidžiantys masiškai informaciškai išdresiruoti žmones, paverčiant juos ne vyrais ir ne moterimis, o niekatrosios lyties atstovais.

Tiesioginių ir netiesioginių sąmonės programavimo procedūrų naudojimas (tarkime, kad ir tas pats NLP metodas) faktiškai vyksta masiškai ir be jokios kontrolės, ypač internete. Psichologinių nukrypimų internautų tarpe plitimas – tai jau užfiksuota ir stabili tendencija. Tam tikroje stadijoje sisteminis interneto ir TV poveikis paverčia realius vyrus ir moteris standartizuotais hermafroditais.

Ypatingas virtualios erdvės patrauklumas yra tas, kad nėra regimų apribojimų. Realiame pasaulyje sudėtinga socialinių-ekonominių ir socialinių-kultūrinių apribojimų sistema formuoja atsakomybės jausmą. Internete gi tokios vertybės kaip vyro ir moters meilė, šeima, vaikai ir t.t., reikalaujančios rimtos socialinės atsakomybės, tampa našta. Numatoma, kad artimiausiu laiku asmeninė sėkmė taps nepalyginamai didesne vertybe už visas kitas socialines ir moralines vertybes.

Vienas iš ryškesnių šimtų milijonų interneto vartotojų tikslingo dresiravimo pavyzdžių – online žaidimai. Jie ne tik trukdo kultivuoti sąmoningumą kaip esminę prielaidą formuoti savo asmeninę, unikalią gyvenimo prasmę ir ne tik skatina masinį socialinį atbukimą, bet ir maksimaliai išsiurbia šimtų milijonų žmonių biologinę energiją. Kitaip tariant, toks vertimas zombiais ne tik primityvyzuoja žmogaus socialines funkcijas, bet ir daro fatališką poveikį jo biologiniam potencialui.

Faktiškai gaunasi, kad internautas, praleidžiantis tinkle daugiau kaip tris valandas, palaipsniui, bet nenumaldomai virsta bioorganizmu, kurio lygis netgi žemesnis už artimiausius mums žinduolius.

Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad patologiška priklausomybė nuo virtualios erdvės gausina paspartinto senėjimo ir atbukimo simptomus. Tokio pobūdžio sindromai, įskaitant Alcheimerio požymius, pradeda reikštis jau po 50-ies metų amžiaus, kai tuo tarpu tradiciškai tokie procesai pradėdavo formuotis žmogui sulaukus 70.

Iš esmės tai svarbus psichinės sveikatos rodiklis: išties normalus ir sveikas žmogus netgi fizinės mirties akivaizdoje nežiūrės zombiadėžės.

IMPOTENCIJA

Viena iš svarbių planetos gyventojų skaičiaus mažinimo krypčių yra slaptas vyriškos impotencijos ir moterų frigidiškumo stimuliavimas per reklamą, žiniasklaidą, aukštąją madą ir t.t.

Plačiai žinoma, kad totalus apnuoginto moters kūno naudojimas reklamoje pasąmoningai ir negatyviai veikia absoliučią daugumą vyrų, netgi tuo atveju, kai jie į tokią reklamą lyg ir nereaguoja. Kaip išsireiškė vienas žymus seksopatologas, „tokios pasąmoningos reakcijos dari įtaką vyrų sveikatai tarsi miniatiūrinės atominės bombos“.

Vyrų impotencijos ir moterų frigidiškumo atvejų gausėjimas ne tik liudija apie bendrą sveikatos pablogėjimą, bet ir palaipsniui virsta labiausiai paplitusia masinės psichinės patologijos forma. Kai kuriais duomenimis, mūsų šalyje per pastaruosius 30 metų šie negalavimai vienais ar kitais vertinimais (atsižvelgiant į narkomanijos ir alkoholizmo plitimą) aprėpė kone trečdalį gyventojų.

RASINIS IR ETNINIS GINKLAS

Kažin ar verta visiškai ignoruoti kartas nuo karto apsirodančius pranešimus apie egzotiško etninio ir rasinio ginklo kūrimą. Visiškai įmanoma, kad tam tikrame globalinės krizės etape tokie ginkluotės tipai gali tapti pakankamai efektyvūs masiškai išbrokuojant „šiukšlinę biomasę“.

Kai skaitau pranešimus apie keistas epidemijas atskirose tautose ar kai užtinku informaciją apie tai, kad visoje eilėje Afrikos šalių sergamumas AIDS jau pasiekė 50%, kyla įvairiausių nelabai gerų minčių.

reklama

MAISTAS ŠVIESIAI ATEIČIAI

Pats efektyviausias kelias mažinti gyventojų skaičių – daryti tikslingą poveikį maistui, kurį vartoja tie žmonės. Iš čia ir ciniškas posakis: „Kadangi negalima eksperimentuoti su žmogumi, teks eksperimentuoti su visa žmonija“. Senatorius nuo Vermonto valstijos Deividas Cukermanas neseniai atvirai prisipažino savo interviu radijo programai „Democracy Now!“: „Kaip vartotojai, mes esame bandomaisiais triušiais, kadangi nesuprantame vartojimo pasekmių“.

Žymiausias „eksperimentas su visa žmonija“ realizuojamas dviem kryptimis: plataus masto genetiškai modifikuotų maisto produktų panaudojimu ir masiniu maistinių priedų vartojimu.

Reikia iš karto aiškiai suprasti: šiuolaikinis mokslas neturi nei reikalingų koncepcijų, nei prognozavimo modelių, kad atsakytų į klausimą, ar sukels masinis GMO produktų vartojimas po kažkiek laiko katastrofiškas žmonių mutacijas.

Schematiškai tokia genų inžinerija atrodo maždaug taip. Išimama dalis DNR iš augalo, pakeičiama, o paskui įstatoma į to paties arba kito organizmo genomą. „Mokslininkai“ negali aiškiai pasakyti, kur pateks tie svetimi DNR pavyzdžiai, tačiau jie turi galimybę kartoti bet kokį eksperimentą iki to laiko, kol negaus rinkai reikalingo genomo. Už tokių eksperimentų pasekmes niekas neprisiima jokios atsakomybės. Šiuolaikinis taip vadinamas mokslas, praradęs intelektualinės nepriklausomybės ir socialinės moralės likučius, jau seniai pavirto kapitalizmo tarnu, jeigu ne vergu.

Iš čia ir atitinkamos pasekmės. Tarkime, Amerikoje jau beveik 20 metų masiškai naudojamos genetiškai modifikuotos kukurūzų, medvilnės ir sojos sėklos – šiose trijose kultūrose yra didžiausia dalis GMO. Visoje JAV teritorijoje šioms trims modifikuotoms kultūroms 2013 metais teko 90% dalis.

Amerikos korporacijos, pardavinėjančios GMO sėklas reikalauja iš fermerių pasirašyti sutartis, draudžiančias pakartotinai tas sėklas panaudoti, kadangi potencialių tokių sėklų mutacijų sekančiose kartose pasekmių niekas negali numatyti. Nors ir pasirašyti popieriukai toli gražu nepašalina tokių pasekmių pavojaus.

Pirmas dalykas – žemės ūkio produktų gamintojai gali, atsitiktinai arba ne, pakartotinai panaudoti GMO sėklas. Kontroliuoti to neįmanoma.

Antra – modifikuoti genai juk gali paveikti ir normalias kultūras bei laukinius augalus. Augalai pastoviai keičiasi vienas su kitu genetinėmis medžiagomis per žiedadulkes, kuriose esama jų DNR.

Amerikos valdžia stengiasi diferencijuoti, kas parduodama vidaus rinkoje, o kas skirta eksportui į kitas šalis. Hipotezę, kad į tokią eksportuojamą produkciją galima įdėti tam tikras, konkrečiai vienos ar kitos šalies gyventojams skirtas ilgalaikio poveikio genetines programas, vargu ar galima laikyti absurdiška.

O tuo tarpu jau atlikti eksperimentai įrodė: graužikai, šeriami GMO soja, jau trečioje kartoje nebesugeba daugintis. Be to, transgeninis maistas daro itin negatyvų poveikį bandomųjų gyvūnų virškinimo traktui, sukelia kepenų struktūros ir imuninės sistemos patologiją. Organizmuose, kurie valgo transgeninius produktus, anksčiau ar vėliau pasireiškia naujos toksiškos, mutacijas sukeliančios ir kancerogeninės medžiagos.

Tuo metu situacija dar labiau aštrėja. Nauja GMO technologija, susieta su DNR rekombinavimu (genomo redagavimas) naudoja enzimus tam tikros DNR dalies atskyrimui, kad paskui ji būtų pašalinta ar pakeista.

Ankstesni metodai, naudojami GMO sferoje, palikdavo pėdsakus, pavyzdžiui, bakterijų, panaudotų naujų genomų įstatymui, DNR daleles. Enzimai, naudojami „genomų redagavime“ nepalieka tokių pėdsakų, dėl to būsimus augalo genetinius pokyčius bus dar sunkiau nustatyti testų pagalba, vadinasi, bus neįmanoma stebėti pasekmių.

Be to, kaip genetinį įskiepį maistiniams augalams neretai naudojamas ypatingas genas, kuris skatina įvairių susirgimų atsparumą antibiotikams. Pakankamai ilgai naudojant produktus su tokiu genomu, susiformuoja atsparumas plačiam spektrui vaistų, o tai smarkiai komplikuoja ligų gydymą.

Jau įrodytas ryšys tarp GMO plitimo ir alerginių bei virškinimo trakto susirgimų gausėjimo. Pavyzdžiui, Rusijoje iki masinio GMO produktų antplūdžio alerginių susirgimų lygis buvo 5-7 kartus mažesnis nei JAV, kur tokių produktų istorija keliais dešimtmečiais ilgesnė.

Šiandien transgenų galima aptikti praktiškai visuose perdirbtuose produktuose, pavyzdžiui, sojų baltymuose. Tas pats sojų lecitinas ar lecitinas E322 naudojamas praktiškai visuose saldumynuose – sausainiuose, vafliuose, zefyruose, saldainiuose ir t.t.

Kita strateginė „žaidimų su maistu“ kryptis – maistiniai papildai, dauguma kurių irgi yra genų inžinerijos produktai. Tokių papildų šiuo metu žinoma jau daugiau kaip šeši tūkstančiai. Per metus vidutinis statistinis mūsų šalies gyventojas suvartoja nuo 4 iki 9 kilogramų papildų.

Žvelgiant pelno gavimo aspektu, šie papildai yra pats pigiausias ir paprasčiausias būdas suteikti produktui patrauklią išvaizdą ir spalvą, pagerinti skonį, pratęsti galiojimo laiką.

Pavojingų priedų šimtus kartų daugiau nei nekenksmingų. Be to, vidaus rinkoje Amerikoje uždrausta vartoti daugiau kaip 3000 papildų, o štai pas mus – tiktai apie 500. reguliariems tokių priedų vartotojams anksčiau ar vėliau garantuotos alergijos, medžiagų apykaitos pažeidimai, nevaisingumas, intoksikacijos, mutacijos, onkologija ir t.t.

Bet netgi leistini priedai gali sukelti tragiškų pasekmių. Pavyzdžiui, Е250, Е251 ir Е252 (taip vadinami nitro-priedai) suteikia gražią spalvą dešroms, jų esama šprotuose, sūriuose, silkėje. Bet jeigu žmogus su tam tikromis kepenų, žarnyno ligomis, taip pat su disbakterioze pradės juos vartoti, viskas greičiausiai baigsis onkologija.

Daug informacijos, susijusios su maisto papildais arba sąmoningai slepiama, arba nežinoma mokslui. Dėl to draudžiamų ir leidžiamų priedų sąrašai nuolat kaitaliojami – papildai, kurie dešimtmečiais buvo laikomi saugiais, staiga paskelbiami kenksmingais ir atvirkščiai.

Tikslingo planetos gyventojų mažinimo strategija turi akivaizdų klasinį pobūdį. Vakaruose gyvuoja aiški diferenciacija. Yra specialios parduotuvės elitui, kur bioprodukcijos kokybė griežtai kontroliuojama. Tačiau kainos čia maksimaliai didelės. Yra kokybiški prekybos centrai vidutinės klasės atstovams, kur kontrolė prastesnė, bet ir kainos mažesnės. Ir yra masiniai hipermarketai, čia kontrolė dar žemesnė, kaip ir kainos. Ir yra parduotuvės varguoliams, akivaizdu, kokios. O Amerikoje vargingiesiems priskiriama apie penktadalis gyventojų.

Kas nors gali emocionaliai sušukti – vėl ta konspirologija! Juk visas tas negatyvas iš esmės yra ne kas kita, kaip objektyvios vis labiau sudėtingėjančios ir vis labiau nekontroliuojamos kapitalistinės sistemos, globalinio neatsakingumo ir aplaidumo pasekmės…

Pasirinkite patys – arba pasaulinis konspirologinis sąmokslas, arba didžiulė Vakarų civilizacijos klaida, kuri beveik jau privedė žmoniją iki savižudybės.

Man logiškesnis atrodo sąmokslas, nes jei teisingas antras variantas, tai vilčių daugiau jau nebelieka.