Gražios artėjančios žiemos! 1840 metų Vilnius

Noriu pasidalinti Vilniaus vaizdais, kuriuos šaltą 1840 metų vasario 21 dieną savo eskizų sąsiuvinyje fotografo (bandymai šioje srityje jau vyksta – pirmoji sėkminga dagerotipija pagaminta 1837 metais) tikslumu užfiksavo prancūzų menininkas, tapytojas ir keliautojas Barthélemy Lauvergne. (Facebook grupė „Vilniaus vaizdų archyvas“ skelbė šiuos paveikslus, bet info buvo labai mažai – nepatingėjau ištaisyti šią jų klaidą). Vėliau, 1852 metais, šie eskizai pavirs litografijomis ir tolimojo, visiškai apsnigto Vilniaus vaizdai džiugins smalsius paryžiečius, kurie vartys 1838-1840 metų Prancūzijos jūrų reikalų ministerijos kelionių ataskaitos atlaso antrąjį tomą pavadinimu „Mokslo komisijos organizuotos kelionės į Šiaurę ir Skandinaviją: Laplandiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Lietuvą, Lenkiją ir kt.“ (Voyages de la Commission scientifique du Nord en Scandinavie. 2, Laponie, Suède, Finlande, Russie, Lithuanie, Pologne, etc ; Atlas historique et pittoresque, lithographié), kurio skanuotą versiją galima rasti čia.

reklama

Šis trisdešimt penkerių metų amžiaus mesjė Barthélemy, įsitaisęs dengtame vežime Botanikos sodo pakraštyje ir kartas nuo karto pasišildantis prancūziško konjako gurkšneliu – vienintele atgaiva neįprastai šaltuose šiaurės barbarų kraštuose – greitais bei įprastais judesiais pasižymintis eskizų sąsiuvinyje miesto bažnyčių kontūrus, visai nėra kelionių naujokas. Pvz., nuo 1826 iki 1829 metų jis dirbo sekretoriumi žymiojo prancūzų keliautojo, okeanografo, karinio jūrų laivyno karininko, tikrojo Prancūzijos geografijos draugijos nario Jules Sébastien César Dumont d’Urville laive, jo kelionės į Australiją ir Ramiojo vandenyno salas, ieškant dingusio keliautojo Jean François de Galaup, grafo de Lapérouse pėdsakų, metu. Iš tų kelionių liko Barthélemy Lauvergne sukurtų paveikslų, kurie dabar saugomi Australijos ir Havajų muziejuose ir meno galerijose.

Labai gaila, kad mesjė Barthélemy, matyt skubėjo pabaigti ilgą ir varginančią žiemos kelionę arkliais (juk Lietuvoje pirmasis plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva ruožas bus nutiestas tik 1861 metais), gal net nebuvo ilgam sustojęs, o tik keliavo pro Vilnių, tad mūsų pasakiško grožio miestui skyrė vos tris eskizus, o ir tie labiau primena horizonte pamažu dingstantį vaizdą. Tačiau kokį! Šie trys paveikslai, pridėjus šiek tiek spalvų, man primena japono Utagawa Hiroshige 1833 metų medžio raižinį „Mieste sninga“.

reklama

Beje, pasidomėjau šiuo laikotarpiu kiek plačiau: tais metais gimė prancūzų rašytojas Émile Zola, rusų kompozitorius Piotras Čaikovskis, būsimas impresionistas Claude Monet, skulptorius François-Auguste-René Rodin, tačiau šie kūdikiai dar nepasižymi jokiais talentais, apart gebėjimo sukelti nuoširdžią šypseną juos stebintiems tėvams. Aleksandro Diuma romanas „Grafas Montekristas“ dar tik kuriamas, skaitytojai juo mėgausis tik po ketverių metų „Debatų žurnale“, o seras Artūras Konanas Doilis dar net negimė. Spalvingoje Nicoje miršta žymusis italų smuikininkas virtuozas Niccolò Paganini, o imperatoriaus Napoleono I, per mažiau nei dešimtmetį karais bei sąjungomis užvaldžiusio didžiąją dalį vakarų ir centrinės Europos, atminimas dar labai gyvas – jo palaikai tais metais iškilmingai grąžinami iš Šv. Elenos salos į Paryžių. Broliai Mongolfjė, suteikę žmonėms būsimojo skrydžio vilčių, taip pat jau mirę, tačiau brolių Raitų sukonstruotas lėktuvas pakils į orą dar labai, labai negreit. Pasaulyje karaliauja anglai ir daug kas atsitiks pirmą kartą – prasideda Pirmasis Opiumo ir Pirmasis anglų-afganų karai, Jungtinės Karalystės pašto tarnyba išleidžia į apyvartą „Juodąjį pensą“ – pirmąjį pasaulyje pašto ženklą, o po vienuolikos metų vos trisdešimtmetį peržengusi karalienė Viktorija, kurios vardu vėliau vadins ištisą epochą, atidarys pirmąją Pasaulinę parodą Krištolo rūmuose, Londone. Pasaulis pamažu keičiasi…

Gražios artėjančios žiemos!

Vaizdai paimti iš čia: https://commons.wikimedia.org/

p.s. ką tik radau wikipedijoje: „18 июня 1840 года – император Николай I издал указ о запрещении использования в официальных документах терминов «Белоруссия», «Литва», «белорусская», «литовская» губернии и введении вместо них названия «Северо-Западный край».“