Kadyrovas: raikinai nori valstybę paversti nutekamuoju grioviu

Prieš keturis metus (2012) Lietuvoje kilo diskusija, ar Dievo drabstymas teatre išmatomis – menas, ar tai pasityčiojimas iš tikinčiųjų jausmų. Drabstytojai, su tuometiniu kultūros ministru Arūnu Gelūnu priešakyje, tuo, kuris dabar Lietuvą atstovauja Unesco, skaitė, kad tai menas, o neišprotėjusi (dar neišprotinta) visuomenės dalis – kad tai pasityčiojimas iš krikščionių. Tą kartą nugalėjo gelūnai – drabstytojai. Panaši diskusija, kaip tada 2012 metais Vilniuje, įsiplieskė šiomis dienomis ir Rusijoje. Šioje diskusijoje spalio 28 dieną sudalyvavo ir musulmoniškos Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

Siūlau prisiminti tai ir dar kartą perskaityti Ferdinando Kauzono straipsnį „Vakarų Eksprese“: „Kristaus veidas bus drabstomas“.  Autorius apie Gelūno vykdoma „kultūrine revoliucija“ rašė:

„Kristaus veidas bus drabstomas. Šiomis dienomis Lietuvos Respublikos transliuotojas (LRT), anonsuodamas festivalį, jau net parodė, kaip tai daroma. Artistai, atsinešę į sceną krepšius išmatų, suspaustų it sniego gniūžtės, ima svaidyti jas į Kristaus veidą, tokį didžiulį – nuo scenos grindų iki lubų. Gal, sakau, orientuojantis į lietuvių mentalitetą, kai kurie artistai – su krepšininkų kelnaitėmis. O gal paprasčiausiai kad rimtų kelnių nevaržomi tiksliau pataikytų.“

Kauzonas konstatuoja „…, kad sukišęs pirštus į tuos Kastelučio artistų krepšius ir jau niekada savo rankų nenusimazgosi. Niekaip nebūčiau pajėgęs užbaigti šių savo samprotavimų apie mūsų valstybėje Arūno Gelūno įvykdytą kultūros revoliuciją, jeigu staiga vietoj Kristaus nebūčiau ėmęs regėti mūsų valstybės prezidentės, „pabažnųjų“ premjero, Seimo pirmininkės, Parlamento Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovo, labai oriai kūrybinės inteligentijos elitą Seime atstovaujančių poetės ir teatro režisieriaus veidų. Tokių didelių didelių – nuo scenos grindų iki lubų. Kad lengviau būtų pataikyti. Į visus. Į kiekvieną. Už tai, kad nesustabdė Gelūno revoliucijos.“

reklama

Autorius priminė šios gelūniškos revoliucijos žingsnius: „… kai visuomenei buvo rodomi pretenzingų vidutinybių performansai, kurių metu buvo viešai šlapinamasi į stiklinę, paskui jos turiniu užpildomas švirkštas ir visas tas turinys susileidžiamas po oda. Kai šimtams žmonių džiūgaujant, iš aukštai nuo bokšto buvo kakojama į taikinį. Ir kai tas taikinys buvo Lietuva. Kai Nacionaliniame dramos teatre imta svaidytis nuo scenos į publiką galybe rusiškų keiksmažodžių – kaip Kastelučio „gniūžtėmis“ į Kristaus veidą. Tylėjote visi. Kaip kad dabar tyli mūsų bažnyčios hierarchai. Mirusį Maironį jo vardu pavadintų metų proga išvyti iš bažnyčios lengviau nei sustabdyti Gelūno revoliuciją?“

„Per LRT kanalą „Sirenų“ festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė, dešine ranka visą laiką tarsi nugarą besikasydama, nuoširdžiausia veido išraiška žiūrovui aiškino (kalba mano netaisyta ir nugara nekasyta): „Lietuvos realybėje yra, reiškia, turime keletą vardų, kuriais labai didžiuojamės, bet, man atrodo, didžiąją dalį teatro yra užtvindžiusi gana prastos kokybės produkcija. Ir todėl norime, kad būtų tokia teatrinė apykaita, ir bandome į Lietuvą atvežti tuos vardus, kurie kažką šiuo metu reiškia teatriniame pasaulyje“, – rašė Kauzonas

Savo straipsnį autorius baigė tokiais žodžiais: „Mieli mūsų valstybės vadovai, atplėškite keletą valandų nuo rinkimų kampanijos, nueikite į šį spektaklį. Nepasigailėsite. Juolab Europos teatro flagmanu tituluojamas režisierius R.Kastelučis apie savo kūrinį sako: „Šiame spektaklyje net išmatos tampa labai jautria meilės išraiška“. Būtinai nueikite. Suprasite, kas yra meilė. Ir kas yra Gelūno kultūrinė revoliucija, kurią jūs taip toleruojate. O jeigu kils noras keiktis, nesidrovėkite, žinokite, ten galima, beveik būtina – spektaklis bus rodomas Nacionaliniame dramos teatre.“

Sekantis gelūniškos „kultūrinės revoliucijos“ etapas buvo surūdijęs kanalizacijos vamzdis – kurį a.a. Leonidas Donskis pavertė Nacionalinės premijos laureatu.

Musulmono perspėjimas drabstytojams

Panaši diskusija, kaip tada 2012 metais Vilniuje, įsiplieskė šiomis dienomis ir Rusijoje. Šioje diskusijoje spalio 28 dieną sudalyvavo ir musulmoniškos Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas. Iš šio laiško turinio, kurį jis paskelbė Instagram, galima pilnai suprasti apie ką diskutuojama.

reklama

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas savo puslapyje Instagram parašė:

„Brangūs draugai! Aš labai įdėmiai stebiu MIP plačiai vykstančią viešą diskusiją, kuriai pradžią davė savo ugninga kalba „Satirikono“ meno vadovas Konstantinas Raikinas. Jį papiktino, kad teatras neva ne reikiamu mastu finasuojamas, kišamasi į kūrybos procesą, veikia griežta cenzūra. Į tai atitinkami pareigūnai davė išsamius atsakymus. Jų esmė – pinigai skiriami ir nėra jokios cenzūros. Bet aš sumišęs išgirdau apie tai, kad visuomeninėms organizacijoms nereikia „kovoti už dorovingumą mene“.

Raikinas pavadino „grupėmis įžeistų žmonių“ tuos, kas išsako savo nuomonę apie foto parodą, kurioje eksponuojamos nuotraukos nuogų mergaičių ir berniukų, pasisako prieš rodymą spektaklio „Jėzus Kristus – Superžvaigždė“, piktinasi gyvulišku elgesiu Pussy Riot Zoologijos muziejuje ir stačiatikių šventykloje. Savo retoriką Konstantinas Arkadjevičius apvilko bauginančiais pavyzdžiais iš mūsų šalies praeities. Tuo pačiu jis kažkodėl nieko nekalba, kad teatras „Satirikon“ jam atiteko iš praeities. Aš pilnai palaikau šiuo klausimu Rusijos patriotą ir BROLĮ Aleksandrą Zaldostanovą, kuris pareiškė, kad „prisidengdami laisve raikinai nori paversti mūsų šalį į nuotėkų griovį, kuriuo tekėtų pušvarumai“. Chirurgas išsakė savo nuomonę sąžiningai ir maksimaliai nuoširdžiai. Ir aš ne visai suprantu, kaip galima reikalauti iš Zaldostanovo atsiprašinėti už nuomonę, kuri artima milijonams Rusijos gyventojų.

Pas mus kažkokia kasta skaito galinti įžeidinėti religinius jausmus milijonų stačiatikių krikščionių ir musulmonų, pareikšdami, kad menui viskas leidžiama. Jėzus Kristus yra vienu iš labiausiai musulmonų šlovinamų Pranašų. Statydami apie jį spektaklius su iškreipta tikrove, įžeidžia ne tik krikščionis, bet visus musulmonus.

Aš su pilna atsakomybe pareiškiu, kad nei valdžia, nei visuomenė neturi teisės tylėti, kada ant teatro scenos „Visi žydrumo atspalviai“, į Šventoves įbėga apsinuoginusios merginos, muziejuose kabo nuotraukos nuogų berniukų ir mergaičių…  Aleksandras Sergejevičius davė labai tikslius vertinimus to, kas vyksta. Tai vertinimai visos sveikos Rusijos visuomenės!“

Ramzano Kadyrovo laiškas – labai rimtas perspėjimas „raikinams“, tiems, kurie Rusijoje nori tyčiotis iš religijos simbolių, iš žmogaus dorovės. Už Kadyrovo nugaros 40 tūkstančių geriausių pasaulyje specialiųjų dalinių kovotojų čečėnų. Tai labai rimta jėga, tai Kremliaus ramstis.

Krikščionys diskutuoja, prašo, o pas musulmonus šiuo klausimu trumpa diskusija – kulka į kaktą.

Vykstant planinei Europos islamizacijai „drabstytojai“ sulauks rimto pasipriešinimo ir čia. Jiems verta įsiklausyti į šio čečėno perspėjimus.

Konstantino Raikino pasisakymas

Aleksandro Zaldostanovo pasisakymas

Algimantas Lebionka

Šauksmas