Kim Čen Irą prisimenant

LDiena.lt: šį LTnacionalisto redakcijos straipsnį rekomenduoju skaityti ir suprasti platesniame kontekte - TSRS politikos tolimuosiuose Rytuose Stalino vadovavimo metu ir po jo nužudymo: Kaip Stalinas investavo į Kiniją ir kaip Staliną nuvertę išdavikai palaidojo pasaulinio išsivadavimo projektą

---

Lygiai prieš tris metus, 2011 m. gruodžio 17 d. mirė Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) valstybės vadovas ir Korėjos Darbininkų Partijos (KDP) Generalinis Sekretorius, korėjiečių tautos vadas, Kim Čen Iras.

Nepaisant viso globalistinės-imperialistinės žiniasklaidos skleidžiamo melo, mes žinome, jog šis žmogus buvo toli gražu ne „tironas“ ar „diktatorius“, kokį jį vaizduoja Vakarų propaganda, bet iš tiesų didis žmogus, visa savo esybe dirbęs ir kovojęs dėl savo tautos laisvės ir nepriklausomybės bei nemirtingų revoliucinių socialinio teisingumo idealų.

Politinis genijus, išgelbėjęs savo šalies nepriklausomybę

1994-aisiais metais po tautos vado, Prezidento Kim Ir Seno mirties ir jau anksčiau žlugus Tarybų Sąjungai, Korėja susidūrė su itin sunkiomis tarptautinės bei vidaus politikos aplinkybėmis: žlugus socialistiniam blokui ir dėl chaoso bei nepalankios tarptautinės situacijos užsidarius Rusijos rinkai, kuri buvo itin svarbi Šiaurės Korėjos ekonominiam gyvenimui (energijos, t. y. anglies bei mazuto importui ir savų produktų eksportui), prasidėjus šalies tarptautinei izoliacijai ir dėl to iškilus rimtoms ūkinėms problemoms, padėtį dar labiau apsunkino serija stichinių nelaimių ir KLDR susidūrė su pavojinga krizine situacija.

Tuo pačiu pasaulinio viešpatavimo ir visų nepriklausomų tautų pavergimo siekę JAV imperialistai ėmė vis labiau ir labiau grasinti Šiaurės Korėjai, kuri šiame sunkmetyje buvo praktiškai tapusi tobulu taikiniu neva „demokratiją“ ir „laisvę“ nešančių imperialistinių agresorių taikiklyje (Korėja JAV imperialistams labai patraukli ir dėl savo geopolitinės pozicijos, kaip galimas placdermas prieš Kiniją, ir dėl savo vertingų gamtinių iškasenų).

Dėl stichinių katastrofų ir JAV imperialistų įvestos tarptautinės blokados, KLDR iki 2000-iųjų metų išgyveno ypatingai sunkų energijos ir maisto stygiaus laikotarpį[1], per kurį globalistai tikėjosi, kad Šiaurės Korėja žlugs, arba tiesiog, kaip ir kitos buvusios socializmo šalys, nueis buržuazinės „demokratijos“ ir „globalizacijos“ šunkeliu.

reklama

Šiomis aplinkybėmis Kim Čen Iras, aiškiai suprasdamas krizinę situaciją ir išorės keliamą pavojų KLDR suverenitetui, įvedė vadinamąją Songun (pirmenybės teikimo kariniams reikalams) politiką, ekonominiu požiūriu kainavusią brangiai ir pareikalavusiai nemenkų aukų, tačiau pajėgusią išvesti šalį iš krizės, atgrasyti galimas JAV karines invazijas (turėkime omeny 90-aisiais vykusį pirmąjį Persijos įlankos karą bei jankių imperialistų agresiją prieš nacionalinę ir socialistinę Serbiją).

Tai iš esmės išsaugojo Korėjos nepriklausomybę ir sudarė prielaidas tolimesniam šalies vystymuisi bei atsigavimui nuo Rusijos žlugimą ir Korėją sukrėtusių stichinių nelaimių sekusio nepritekliaus; reta šalis ir tauta būtų sugebėjusi šitokius sunkumus vieningai pakelti ir išeiti ne žlugusi ar okupuota, bet nugalėjusi.

Pagaliau, į XXI amžių socialistinė Korėja stojo kaip branduolinė jėga, dėka savo sukurtų branduolinių ginklų įgijusi vieną veiksmingiausių karinių agresorių atgrasymo priemonių ir sėkmingai atsilaikiusi prieš teroristinį Jungtinių Valstijų politinį, karinį bei ekonominį spaudimą.

Kol šalys viena po kitos krito priešais JAV diktatą, o jankių imperialistų pasaulinio viešpatavimo siekis atrodė vos ne virtęs tikrove, Kim Čen Iro vadovaujama KLDR didvyriškai atsilaikė, išsaugodama ir savo nacionalinę nepriklausomybę, ir socialistinę santvarką.

Tai ir yra didysis Kim Čen Iro nuopelnas, kad jis sugebėjo suvienyti tautą aplink  save bei KDP ir sėkmingai ją išvesti iš sunkios ekonominės ir geopolitinės krizės į tapimą galinga branduoline valstybe, kokia KLDR yra šiandien. Tik patys genialiausi ir tvirčiausi valstybių vadovai įveikia tokias sunkias sąlygas ir išmėginimus, kokius įveikė Kim Čen Iras.

Tuo tarpu šiandien, perėmusi Kim Čen Iro estafetę, KLDR ir toliau dirba link savo siekių įgyvendinimo, kelia materialinį tautos pragyvenimo lygį, sugebėjo sėkmingai paleisti kosminį palydovą, tuo būdu padarant milžinišką mokslinį-technologinį šuolį šalies istorijoje ir pademonstruojant šalies jėgą bei ryžtą jos priešininkams ir nekentėjams.

2012-aisiais Šiaurės Korėjos paleistas kosminis palydovas

Ideologas ir kovotojas prieš imperializmą

Per savo gyvenimą Kim Čen Iras ne tik atliko milžinišką darbą vadovaudamas savo tautai ir valstybei, bet ir pasiekė rimtų laimėjimų kultūrinio, meninio darbo (kinematografijos ir meno teorijos) bei teorinio politinio darbo baruose; parašė gausius veikalus apie opius KLDR bei korėjiečių tautos gyvenimo klausimus, teorinius ir praktinius socializmo ir anti-imperialistinės kovos klausimus (svarbiausias ir garsiausias veikalas – „Apie Čiučhės idėją“), sekdamas Kim Ir Senu iškėlė fundamentalią nacionalizmo ir socializmo vieningumo idėją:

„Yra klaidinga matyti komunizmą kaip nesuderinamą su nacionalizmu. Komunizmas iškelia ne tik darbininkų klasės interesus; jis taip pat iškelia ir nacijos interesus – tad jis yra tėvynės ir tautos meilės ideologija. Nacionalizmas taip pat yra šalies ir tautos meilės ideologija, nes jis gina šalies ir nacijos interesus. Meilė šaliai ir tautai yra ideologinė emocija bendra tiek komunizmui, tiek nacionalizmui; čia slypi ideologinis pagrindas kuriuo abu du gali sudaryti bendrą sąjungą. Tad nėra jokios priežasties ir jokio pagrindo vieną supriešinti su kitu ir atmesti nacionalizmą.

Nacionalizmas neprieštarauja internacionalizmui. Bendra pagalba, parama ir aljansas tarp šalių ir tautų – tai yra internacionalizmas. Kiekviena šalis turi savo sienas ir kiekviena tauta turi savo tapatybę, ir revoliucija bei statyba yra vykdomos šalyje ir tautoje, kaip vienete. Todėl internacionalizmas pasireiškia santykiuose tarp šalių ir tautų, kurių prielaida yra nacionalizmas. Nuo nacijos ir nacionalizmo sąvokų atskirtas internacionalizmas tėra tuštybė. Žmogus, kurio nejaudina jo šalies ir tautos likimas negali būti ištikimas internacionalizmui. Kiekvienos šalies revoliucionieriai turėtų būti ištikimi internacionalizmui visų pirmiausia kovodami už savo pačių šalies ir nacijos klestėjimą.“ (Kim Čen Iras, „Apie teisingą nacionalizmo sampratą“).

reklama

Šitaip Kim Čen Iras apibūdino savąją tautinio, patriotinio socializmo koncepciją, artimą daugeliui pasaulio revoliucinių, anti-imperialistinių ir nacionalinio išsivadavimo judėjimų pozicijoms.

Tame pačiame pasisakyme Kim Čen Iras aiškiai išdėstė ir savo požiūrį į globalizmo kuriamą tarptautinę situaciją, iškeldamas bendros tautų kovos prieš globalistų diktatūrą idėją:

„Nacionalizmui oponuoja ir nepriklausomam tautų vystymuisi kliutis dabar stato ne komunistai, o imperialistai. Imperialistai klastingai manevruoja, kad įgyvendintų savo dominacinę ambiciją „globalizacijos“ bei „integracijos“ pagrindu. Jie teigia, kad suverenios nacionalinės valstybės kūrimo idealas yra „nuo šių laikų atsilikęs nacionalistinis prietaras“ ir kad „globalizacija“ bei „integracija“ yra šių laikų esamosios padėties tendencija mokslui ir technologijai greitai vystantis ir sparčiai vykstant internacionalinei prekybai tarp šalių. Šiandien, kai kiekviena šalis ir nacija kuria savo pačios likimą savo pačios ideologija, sistema ir kultūra, niekada negali būti politinės, ekonominės, ideologinės ir kultūrinės pasaulio „integracijos“. Amerikos imperialistų manevrai „globalizacijai“ ir „integracijai“ siekia pasaulį paversti jų vadinamuoju „laisvu“ ir „demokratišku“ pasauliu stilizuotu Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, taip visas šalis ir tautas pajungiant jų viešpatavimui. Dabartinė era yra nepriklausomybės era. Žmonijos istorija yra varoma tautos masių kovos už nepriklausomybę, o ne imperialistų dominacinės ambicijos ir agresijos. Imperialistų manevrai „globalizacijai“ ir „integracijai“ yra pasmerkti žlugimui, nes prieš juos stoja energingos pastangos nepriklausomybės siekiančių pasaulio tautų.“ (Kim Čen Iras, „Apie teisingą nacionalizmo sampratą“).

Ir šie žodžiai neliko vien tiktai žodžiais, bet ir virto konkrečiais veiksmais: KLDR aktyviai palaikė ir toliau palaiko kitas prieš imperializmą ir už savą nepriklausomybę kovojančias šalis, tautas bei nacionalinio išsivadavimo judėjimus (bendradarbiavimas su Irano Islamo Respublika, Sirija, Zimbabve ir kt. šalimis, parama Palestinos laisvės kovotojams ir t. t.)

Korėjiečių tauta prisimena ir pagerbia Kim Čen Irą.

Šitaip Kim Čen Iras įėjo į istoriją ir kaip nuoseklus, principingas tarptautinės politikos veikėjas, gynęs tiek savosios tautos interesus, tiek ir bendrą tautų kovą prieš imperializmą, už nepriklausomybę ir socialinį teisingumą pasaulyje.

Kim Čen Irą prisimenant

Prisimindami Kim Čen Irą, mes prisimename ne klaidingą ir demonizuotą įvaizdį, kurpiamą globalistinės žiniasklaidos ruporų, bet kilnų, stiprų ir ryžtingą žmogų, paskyrusį savo gyvenimą ir darbą savo tautos bei žmonijos labui, parodžiusį pasaulinės hegemonijos siekiantiems globalistams, kad ir viena, bet idėjiškai tvirta ir politiškai vieninga tauta gali atsilaikyti prieš bet kokį užsienio spaudimą ir netgi terorą.

Korėjiečių tautai jis buvo atsidavęs vadovas ir mokytojas, kurio visuotinio populiarumo tarp savo tautiečių, jo charizmos ir glaudaus ryšio su tauta negali paneigti net ir didžiausi šmeižikai bei demonizatoriai.

Kim Čen Iro gyvenimo, kaip ir pačios KLDR reikšmė mums ir kitiems pasaulio anti-imperialistams ir anti-globalistams yra ryžtingas pasipriešinimas imperialistų diktatūrai ir bebaimis tikrųjų žmogiškųjų vertybių – tautos nepriklausomybės, garbės ir orumo bei socializmo ir tikrųjų žmogaus laisvės idealų – teigimas.

Net ir jam mirus, korėjiečių tauta toliau yra pasiryžusi vieningai žygiuoti jo nubrėžta kryptimi kuriant tikrai tautinę ir socialistinę Korėją, remiantis KLDR vadovaujančių Čiučhės idėjų principais. Tai  byloja per pastaruosius trejis metus Šiaurės Korėjos pasiekti ekonominiai bei politiniai laimėjimai, vadovaujant Kim Čen Unui.

Reikšdami nuoširdžią pagarbą mirusiam KLDR vadovui ir jo tautai, mes tuo pačiu linkime stiprybės ir ryžto korėjiečių tautai jos tolimesniuose darbuose ir kovose dėl laisvės ir nepriklausomybės.

Kim Čen Iras – korėjiečių tautos vadas.

[1] Verta pažymėti, kad tuo pačiu metu panašus maisto stygius, kiek tai lietė vidaus gamybą, stipriai palietė ir kapitalistinę, JAV marionetinę Pietų Korėją, bet ši gavo atitinkamą tarptautinę pagalbą bei masiškai importavosi maistą, kol, tuo tarpu, KLDR turėjo atsilaikyti prieš blokadą.