Amerika tikėti neverta

Vašingtonas ir toliau laikosi jau susiklosčiusios praktikos utilizuoti savo vaidmenį suvaidinusius „sąjungininkus“. Šį kartą amerikiečiai „išmetė už borto“ Sirijos opoziciją. Uždarame susitikime Valstybės sekretorius Dž. Keris paaiškino kovotojams su Asado režimu, kad Baltieji rūmai atsisako teikti jiems karinę pagalbą. Ukrainiečiams ir pabaltijiečiams, kurie aklai seka paskui Ameriką, laikas susimąstyti.

„Rusai mus pergudravo“ – prisipažino JAV Valstybės sekretorius Dž. Keris uždarame susitikime su Amerikos draugais iš Sirijos opozicijos. Privataus pokalbio Niujorke garso įrašas pateko į rankas New York Times žurnalistams. Amerikos užsienio politikos kalvės vadovas skundėsi sirams, kad jo asmeninės diplomatinės pastangos nesusilaukia deramos paramos iš kariškių.

„Problema yra ta, kad rusų, skirtingai nei mūsų, nejaudina tarptautinė teisė“ – skundėsi Keris, pasakodamas opozicijai apie tai, kad skirtingai nei Damasko pakviesta į Siriją Maskva, Vašingtonas neturi teisinio pagrindo atakuoti Asado vyriausybės. „Aš nebeturiu argumentų. Aš pasisakiau už jėgos panaudojimą, tačiau viskas susiklostė kitaip. Mes bandome užsiimti diplomatija, ir tai, kaip aš suprantu, jus liūdina“ – teisinosi Valstybės sekretorius.

reklama

Dabar toms politinėms jėgoms, kurios planavo paimti valdžią ginkluota jėga, amerikiečiai siūlo dalyvauti rinkimuose. Keris apstulbino pasitarimo dalyvius patarimu nugalėti Asadą ne mūšio lauke, o rinkimuose. Ir tai tuo metu, kai Obama ištisus penkis metus kartojo: Sirijos lyderis turi pasitraukti. Išvertus iš diplomatinės kalbos į normalią, amerikiečiai paprasčiausiai paliko likimo valiai savo Sirijos globotinius. Kaip išsireiškė vienas iš nusivylusių susitikimo dalyvių, Keris pareiškė opozicijai maždaug štai ką: „Jūs turite kovoti už mus, tačiau mes už jus nekovosime“.

Labai simptomiškas epizodas. Amerikiečių samdiniai gavo signalą: bet kuriuo momentu „didysis brolis“ gali jūsų atsisakyti. Užvirėte košę, paklausę mūsų draugiškų patarimų – srėbkite dabar patys.

Savo laiku Vašingtonas nurašė kaip išeikvotą medžiagą Gruzijos eksprezidentą Saakašvilį, kuris, amerikiečių patarimu, pradėjo agresiją Šiaurės Osetijoje. Ta pati situacija palaipsniui ryškėja Ukrainoje. Durys į ES ir NATO jai lieka uždarytos. Briuselis, žinoma, pažvalino Ukrainą, priėmė į asociaciją, tačiau argi turi tai kokią nors reikšmę? Stojimo į „europietišką rojų“ procesas gali tapti amžinu. Diplomatai šia tema turi taiklų anekdotą:

reklama

-Kada Ukraina taps ES nare?

-Iškart po Turkijos.

-O kada Turkija?

-Niekada.

Turkija tapo asocijuota tada dar Europos ekonominės bendrijos nare 1963 metais ir štai jau 50 metų mindžikuoja ant Briuselio slenksčio. Ukrainiečiams vertėtų apie tai susimąstyti.

Per du pilietinio karo Ukrainoje metus Vakarai taip ir nepradėjo tiekti oficialiam Kijevui letalinių ginklų. „Politinis flirtas“ šiuo klausimu tęsiasi iki šiol. Finansinės paramos apimtys irgi nepatenkina Kijevo valdžios.

Euromaidano architektai vylėsi, kad revoliucija viską nurašys. Nenurašė. Ir nors amerikiečiai kol kas nesiruošia atsisakyti savo ukrainietiško projekto, akcentai jau pasislinko. Baltieji rūmai nutarė rimtai kovoti su Kijevo korupcija. Kalbant be įmantrybių – kontroliuoti Ukrainos valstybės valdymo aparatą. O tai reiškia, kad politikų laukia rimti valymai ir Ukrainos politinio biznio „riebūs katinai“, žygiavę revoliucijos avangarde, bus utilizuoti.

Amerikos draugystė ir globa turi savybę netikėtai baigtis. Čia pabaltijiečių – Ukrainos funkcionierių brolių dvynių – dėmesiui.

Pati JAV politika šiandien įžengia į transformacijos fazę. Trampo fenomenas atsirado ne tuščioje vietoje. Kitoje Atlanto pusėje didėja paklausa realizmui, formuojasi izoliacionistinės nuotaikos. Atėjo laikas atsisakyti pasaulinio žandaro vaidmens ir užsiimti savomis vidinėmis problemomis – apie tai kalba tokie žymūs dešiniojo respublikonų partijos sparno veikėjai kaip Patrikas Bjukinenas, Kurtas Veldonas, Ronas Polas ir jo sūnus Rendas Polas.

Lygiagrečiai su tuo pasaulyje ryškėja nauji galios centrai. Visagalis Vašingtonas jau nepajėgus pavieniui spręsti tokių problemų kaip Sirijos ar Ukrainos krizės ar tarptautinio terorizmo iššūkiai. JTO Saugumo Taryba yra „neįgali dėl Rusijos naudojamo veto“ – skundžiasi britų spauda amerikiečių viešpatavimo eros finalu. Saugumo Taryba pavirto kalbykla, kuri baigiasi rusišku „ne“. – piktinasi žurnalistas Rodžeris Boisas.

Amerikiečių sąjungininkams teks suvokti: atėjo laikas galvoti savo galva. Kerį vėl gali pergudrauti kokie nors rusai, ir tada Vašingtonas, be didesnių sentimentų paprasčiausiai atsikratys dar vieno nebereikalingo balasto.