Pabaltijo gyventojų kišenes tuštins depopuliacija

Rekordinis Pabaltijo šalių gyventojų skaičiaus mažėjimas neišvengiamai sukels mokesčių didinimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams. Likę savo šalyse pabaltijiečiai bus priversti mokėti mokesčius ne tik už save, bet ir už išvykusius. Tokia situacija pavers Pabaltijo šalių demografinę katastrofą dar labiau dramatiška: dėl vis didėjančios mokesčių naštos bėgti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bus priversti net tie gyventojai, kurie iki šiol apie tai negalvojo; to pasėkoje jau artimiausią dešimtmetį Pabaltijyje liks tik savo paskutinius metelius stumiantys pensininkai.

Metinėje latvių verslo 2016 metų apžvalgoje buvo paviešinti informacinės agentūros LETA, tyrimų kompanijos Oxford Research ir kompanijos Firmas.lv bendromis jėgomis atlikti tyrimai, liečiantys Latvijos Respublikos mokesčių sistemą. Pagrindinė tyrimų išvada: mokesčiai šalies gyventojams artimiausiais metais bus vien tik didinami, o priežastis — katastrofiškas gyventojų skaičiaus mažėjimas.

„Pažvelgus į šalies demografinę situaciją tampa aišku, kodėl neišvengiamas mokesčių didinimas, — rašo Oxford Research analitikai. — Skaičius gyventojų, t.y. dabartinių ir būsimų mokesčių mokėtojų, tebemažėja. Tačiau norint išlaikyti šalį su jos infrastruktūra, keliais, mokyklomis, ligoninėmis ir t.t., neturi proporcingai gyventojų skaičiui mažėti finansavimas — jis turi didėti, nes būtina kompensuoti infliaciją ir tenkinti didėjančius poreikius kokybinėms valstybinėms paslaugoms“.

reklama

Kitaip sakant, nenaudojamą infrastruktūrą būtina prižiūrėti taip pat, kaip ir prižiūrimą. Komunalinio ūkio sistema — neišardoma, ir prižiūrima ji turi būti pastoviai, nors mažiausiai ketvirtadalis Latvijos būstų liko be gyventojų.

Kas dėl valstybinių paslaugų (visų pirma sveikatos ir socialinės apsaugos), tai jų poreikis aštrėjant demografinei krizei ne mažės, o vien tik didės. Gyventojų amžiaus struktūros deformacija veda prie kritiško pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimo — jiems reikalingi gydymas ir priežiūra, o tuo metu mažėja skaičius darbuotojų, galinčių rūpintis pensininkais. Ir todėl artimiausiais metais kartu augs valstybinių paslaugų poreikis, jų deficitas, eilės paslaugoms ir būtinai — poreikis didinti jų valstybinį finansavimą.

Bendra šių pavijų keliančių tendencijų priežastis — neišvengiamai artėjanti prie Latvijos demografinė katastrofa. Atsižvelgiant į tai, kad panaši katastrofa neišvengiamai pasieks ir Lietuvą su Estija, galima daryti bendrą Pabaltijo respublikoms išvadą.

Jau artimiausią dešimtmetį tie darbingi gyventojai, kurie dar nepabėgo iš savo šalių, turės mokėti ženkliai didesnius, nei dabar, mokesčius.

TSRS subyrėjimo metu Lietuvoje gyveno 3,7 milijono, o Latvijoje — 2,6 milijono žmonių. Šiuo metu jos jau neturi trečdalio gyventojų, o artimiausiais dešimtmečiais, kaip prognozuoja europietiškos statistinės tarnybos, praras dar trečdalį. Likusiems Pabaltijyje gyventojams, priverstiems palaikyti miesto, socialinę ir komunalinio ūkio infrastruktūrą, teks mokėti ne tik už save ir aną vaikiną, bet dar už du vaikinus.

reklama

Nenorintys atsisveikinti su gimtuoju Pabaltiju bus priversti iš savo atlyginimų mokėti pensijoms skirtus mokesčius. Pensininkų ir darbingų mokesčių mokėtojų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atvirkščiai proporcingas: augant pirmųjų skaičiui ir mažėjant antrųjų, teks arba pastoviai mažinti pensijas, arba pastoviai didinti mokesčius.

Pabaltijo šalių demografai ir ekonomistai ne kartą kalbėjo apie šią besiformuojančią pavojingai negatyvią tendenciją.

Atsižvelgdama į demografinę prognozę artimiausiems dešimtmečiams, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šią vasarą pareiškė, kad nuo 2020 metų lietuviškosios pensijos neviršys 24 vidutinio atlyginimo procentų.

Gilėjant „demografinei duobei“, išeinant į pensiją gausiausiai, 1960-1970 metais gimusiai darbuotojų kartai, pensijos vis labiau mažės. Alternatyvus variantas — vis labiau didės mokesčiai dar neišbėgusiems iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos darbuotojams. Ir tada jau artimiausiais 5-10 metų Pabaltijyje nebus įmanoma pragyventi nei iš pensijų, nei iš atlyginimo.

Oxford Research analitikai daro logišką išvadą: pastovus mokesčių didinimas neskatins Latvijos gyventojų gyventi joje, dirbti ir gimdyti vaikų. Ta pati išvada liečia ir Lietuvą su Estija.

Pastoviai augant mokesčių naštai bėgti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bus priversti net tie darbingi gyventojai, kurie iki šiol neplanavo emigruoti.

O ar jie turi kitokią išeitį? Maža to, kad Europoje, kuri priima Pabaltijo bedarbius, uždarbiai 5-6 kartus didesni. Gimtajame Pabaltijyje realus uždarbis visą laiką mažės.

Kokia iš šios situacijos, išskyrus emigraciją, gali būti išeitis? Pabaltijietiškas humoras: „Paskutinis išskrendantysis, neužmirškite aerouoste išjungti elektrą“, — pamažu tampa realybe. Iki šiol iš Pabaltijo —skuodė jauni, aktyvūs, ambicingi — netrukus iš šių nepriklausomų valstybių bus priversti bėgti visi. Įskaitant tuos, kurie neketino bėgti, kurie visa širdimi myli savo Lietuvą, Latviją arba Estiją, kuriuos, tik ne profesionalius, vietinius politikus, galima pavadinti tikrais patriotais.

Profesionalūs, 25 metus tupėję valdžioje „patriotai“ pametėjo tikriesiems patriotams tik vieną išeitį — emigraciją.

Taigi jau netolimoje ateityje dar kažko šviesesnio belaukiančiam Pabaltijo gyventojui teks nusipirkti bilietą į lėktuvą viena kryptimi ir išskristi, paliekant profesionalius „patriotus“ — Pabaltijo valdovus — vienus su vargšais senukais, kuriuos jiems teks išlaikyti iš neaiškių šaltinių gautomis lėšomis.