Artėjant žygdarbių metui

Ar eisi į mišką, jeigu reikės?

- Žinoma, eisiu! - nedvejodamas atsakė mano bičiulis Alius Sakinis. - Aš ir dabar nueinu. Vasarą, rudenį ten pagrybauju, žiemą patyliukais pasikertu malkų...

Aliau, ne malkų ir ne pagrybauti! Ar eisi, jeigu tėvynė pašauks?

- Jeigu tėvynė?.. Taip, būtų labai gražu. Garbinga mirtis. Apie mane istorikai kurtų tokias gražias istorijas, žurnalistai rašytų legendas, o valdžia žūties vietoje pastatytų paminklą... Norėčiau, kad tai būtų suklupęs didžiulis raguotas briedis perverta širdimi, - įsisvajojo Alius, ir jo akyse pasirodė ašara.

Paskui nusiramino, pradėjo kažką galvoti.

- Tu supranti, yra reikalų, - suabejojo. - Dabar ne tokie laikai, kad eitumei, kur panorėjęs ir darytum, kas šauna į galvą. Į kokį mišką man eiti? Į privatų ar į valstybinį? Jeigu pažeisiu privačią valdą, ar nesupyks šeimininkas? Gal mums eiti tik į valstybinius, o privačius tegu gina patys valdų savininkai? O bunkeris? Kas man padarys projektą, kur gausiu leidimą? Jeigu statysiu bunkerį be projekto ir be leidimo, kokia laukia bauda už nelegalią statybą? Dar šiukšlių rinkliava, nuotekų valymas... Kas mokės už mane sveikatos draudimo mokestį? O jeigu netyčia sužeis? Iš kur pinigai už mokamą gydymą ir antra tiek kyšiams? Taip tik atrodo, kad viskas gražu, bet žygdarbiai brangiai kainuoja. Pats matai - ne mano kišenei...

reklama

Buvo keista girdėti tokiu žodžius iš seno, patyrusio patrioto, kuris kažkada ėjo į Baltijos kelią, gynė Seimą nuo priešų ir Blokados fondui paaukojo paskutinius 15 rublių. Tai negi neitų dabar, negintų nei Seimo narių, nei Prezidentūros?..

- Nueiti, aukoti, aišku, gražu, - sutiko Alius. - Bet dideliais būriais apie Seimą trintis jau nebegalima. Ateisim daugiau, negu leidžia tvarka, - apsauginiai pavaišins guminėmis kulkomis. Gerai, jeigu tik guminėmis... Ir kam šituos žmones ginti? Negi jie prapuls? Vieni sugrįš į savo patirtinę mokyklą, kiti į komjaunimo CK ar į miliciją... Patys gudriausi, gabiausi tikrai nepaskęs! O mes - į kolūkį. Ne taip jau blogai. Minsime mėšlą, virsim naminę ir eisim į Briuselio kelią. Klausysim Amerikos balso ir žinosime: mus išvaduos!

PetrasDargis.lt