Jie „gina savo moteris“. O kas gina mūsų moteris nuo jų?

Rukloje du chuliganai apstumdė dvi pabėgėles. Nuplėšė skarą. Sulamdė akinius. Iškart kilo didis triukšmas. Tiek iš pabėgėlių, tiek iš mūsiškių pusės.

Vieni dešimtimis veržėsi į Ruklos miestelį savo moterų ginti. Galima pagalvoti, kad intuityviai būtų tamsoje atskyrę, kas tie du chuliganai. Pakeliui būtų neapvelėję ir visiškai nekaltų praeivių. Kiti, tai yra, mūsiškiai pareigūnai, puolė visus raminti, atsiprašinėti bei guosti. Užpultos moterys, anot vienos socialinės darbuotojos, atrodė palaužtos. Prireiks psichologų pagalbos.

Kas taip terliojasi su mūsiškėmis? Gal jos ne moterys? Sunkiau lūžta, todėl nebūna palaužtos? Lūžta tik kojos? Chuliganai visame pasaulyje vienodi. Vienur tampo moterų skaras, o jei skarų nėra – kepures, plaukus, skrybėles. Pabėgėliai Vokietijoje taip pat apgrabalioja vokietaites. Bet tolerancija neleidžia pastebėti, kad tos įskaudintos damos – irgi moterys. Jei mūsų moterys pasiskųstų savo vyrams ar policijai dėl kiekvienos nutrauktos kepurės, policija nuramintų, kad „kepurės tai nepavogė“. „Tik kvailai pajuokavo, pakibino“. Nejaugi kas nors įsivaizdavo, kad Rukloje nėra nė vieno chuligano. Ar šiaip nepasitaikys per daug prisisiurbusio vietinio. Galinčio sukelti „tarptautinį incidentą“, „šiurkštų netolerancijos, ksenofobijos aktą“. Nejaugi kas nors įsivaizdavo, kad išvengsime panašių konfliktų? Vien dėl kultūrinių skirtumų. Pvz., dėl skirtingai interpretuojamo galvos apdangalo. Mums skara reiškia, kad lauke šalta. O musulmonei skara – jos tyrumo ir neliečiamybės simbolis. Gal moteris pasijuto tarsi likusi tik su bikiniu? O tas Ruklos lietuvis „agresorius“ tik norėjo žvilgtelėti į jaunos „panos“ veidą. Graži ar negraži?

reklama

Dėl incidento įsiaudrinusius pabėgėlius sirus, irakiečius numaldė tik atskubėjusi policija. Ne vienas ir ne du ekipažai. Ekipažais buvo inkrustuotas visas Ruklos miestelis. O kiek būtų prireikę policijos, jei būtume jau atsivežę visą mums skirtą pabėgėlių kvotą. Daugiau nei tūkstantį? Gal pasaulio spauda jau trimituotų, kad Lietuva pradėjo karą su Sirija?

Sirai pareiškė, kad savo moteris gins. Bet retorinis klausimas. Ko jie veržėsi į miestelį? Ginti ar keršyti? Skirkime sąvokas. Ginti nebuvo ko, nes moterys jau buvo parėjusios į centrą. Apie 30 vyrų veržėsi keršyti! Tik išvydę policiją, suprato, kad jėgos nelygios. Tačiau kas bus, kai į Lietuvą bus perkelta tūkstantis karingų arabų. Kitaip suvokiančių garbę bei teisę. Būsimi kultūriniai konfliktai jau užprogramuoti. Aišku, pas mus, skirtingai nei Sirijoje, nekrenta bombos. Bet socialinės bombos dar ir kaip sproginės. Ir kaskart, kai vyks panašūs incidentai, mūsų valdžia išgąstingai stos ne mūsų, bet atvykėlių pusėje. Stos vien iš inercijos. Kad Lietuva nesupykdytų Briuselio. Būtent mums teks taikstytis prie pabėgėlių kultūrinio suvokimo. Kad netaptume ksenofobiška valstybe. Manote, kad visi tie atvykėliai itin gerbs mūsų įstatymus bei vietines moteris? O įžeistų vietinių tėvai, broliai, kaimynai, pusbroliai laukiniais būriais puls kerštauti? Geriausiu atveju, kaip Vokietijoje, kreipsis į policiją. O pareigūnai išsigąs būti netolerantiški. Atsakys – gal jūsų giminaitė pati buvo kalta. Per daug maivėsi. Ne taip atvykėlius suprato.

Valdžia ramina, kad Lietuvai atrenkami tik romūs, šeimyniški, labai padorūs pabėgėliai. Tačiau tie romieji itin reiklūs. Jau demonstruoja Lietuvai savo finansinį, kultūrinį nepasitenkinimą. Kai jų bus daug, pademonstruos svarbiausią „teisėtą“ nepasitenkinimą. Kad Lietuvoje vis dar gyvena lietuviai. Jie nesikeis. Tai mes keisimės.