Prieš 5 metus kovoje prieš JAV ir NATO krito Libijos Džamahirijos vadovas - MUAMARAS KADAFIS

Prieš 5 metus buvo nužudytas Libijos Džamahirijos (liaudies valstybės) vadovas - MUAMARAS KADAFIS. Krito jis nuo "sukilėliais" vadinamų iš užsienio importuotų banditų ir islamistų rankų po nuožmios kovos už Libijos nepriklausomybę ir jos liaudies gerovę prieš JAV-NATO-ES galvažudžių agresiją.

"Laisvės ir demokratijos" lozungais besidangstantys ir meistriškai jais žongliruojantys nusikaltėliai, Vakarų imperializmo šulai, susidorojo su šiuo žmogumi ir jo vadovauta valstybe dėl labai konkrečių ekonominių ir politinių motyvų:

1) Libija turi gausius naftos rezervus, kurie, vadovaujant M. Kadafiui, sudarė visaliaudinę valstybinę nuosavybę (iki M. Kadafio revoliucijos šie ištekliai priklausė imperialistinių Vakarų valstybių - Britanijos, Prancūzijos - kapitalui, kaip priklauso ir šiandien);

2) Libija su M. Kadafiu priešakyje inicijavo Auksinio Afrikos dinaro projektą, kuris būtų sudaręs naują, visoms nepriklausomybės siekiančioms Afrikoms šalims bendrą valiutą, kuria būtų padengtos atskiros nacionalinės valiutos. Šitoks žingsnis būtų reiškęs didžiulį smūgį JAV doleriui, tad natūralu, jog šią iniciatyvą buvo siekiama sužlugdyti;

reklama

3) su Sirijos (B. al Asado) ir (iki 2003 m. invazijos) Irako (S. Huseino) išimtimis, M. Kadafis buvo vienintelis iš tiesų savarankišką politiką vykdęs, JAV ir Izraelio, imperialistų ir sionistų diktatui nenusileidęs regiono lyderis.

Siekis grobti, plėšti turtus, pavergti ir išnaudoti žmones, o jokia ne "demokratija" ar "altruizmas" motyvavo Vakarų liberalkapitalistinius iškrypėlius jų agresijos akte prieš Libiją. Ne kas kita, kaip parsidavimas pinigams - elementariausia prostitucija - motyvavo ir iki šiol motyvuoja neva "objektyviąją" Vakarų pasaulio (tame tarpe ir "Lietuvos") buržuazinę žiniasklaidą šmeižti ir juodinti M. Kadafį ir jo palikimą.

Bet praėjus netgi 5-eriems metams, faktai lieka faktais ir blaiviai mąstantys ir tikrove besidomintys žmonės juos žino: M. Kadafio Libija buvo nepriklausoma valstybė, turėjusi aukščiausią pragyvenimo lygį visoje Afrikoje, ne iš kitų kraštų apiplėšimo ir išnaudojimo, kaip vakarietiškasis "Auksinis milijardas" su JAV ir Vakarų Europa priešakyje, o iš savo darbo bei išteklių panaudojimo ir teisingo gėrybių paskirstymo liaudies tarpe.

M. Kadafio Libija buvo valstybė, garantavusi nemokamą mokslą ir sveikatos apsaugą; valstybė, kurioje neraštingumas, nusikalstamumas, naujagimių mirtys ar ŽIV - Afrikai tipiškos problemos - faktiškai neegzistavo. Tai buvo valstybė, arabų pasaulyje garantavusi moterims elementariausias žmogiškąsias teises. Tai buvo valstybė, ėjusi savu keliu, o ne ant pilvo šliaužiojusi priešais JAV ir Izraelio diktuojamą "generalinę liniją".

Kam M. Kadafis - "nusikaltėlis", "tironas", "despotas", "diktatorius"? Geruoju atveju - naivioms ir giliai suklaidintoms sieloms. Bet apskritai - niekšams, ciniškiems apgavikams, kurie, dangstydamiesi gražiomis frazėmis apie "laisvę ir demokratiją", iš tiesų pasisako už žiaurų žmonių išnaudojimą, pavergimą vardan kuo didžiausio pasaulį valdančių ir absoliučią daugumą jo turtų uzurpavusių kapitalistinių oligarchų pelno.

Tuo tarpu mums, sąmoningiems, sveiko proto ir širdies nepraradusiems žmonėms M. Kadafis buvo ir yra DIDVYRIS, KANKINYS, BE BAIMĖS KRITĘS NELYGIOJE KOVOJE PRIEŠ KANIBALISTINĮ VAKARŲ IMPERIALIZMĄ, kurį garbingai mini ir minės visi už laisvę, socialinį teisingumą ir tikrą pažangą pasisakantys pasaulio žmonės.