Prisiizoliavo - sankcijos prieš Rusiją izoliuoja Vakarus nuo viso likusio pasaulio

G20 susitikimo Kinijoje metu galutinai paaiškėjo, kad visiškai žlugo Rusijos izoliavimo politika. Tai tiesiog faktas, kuriam daugiau nebereikia kokių nors įrodymų. Kaip ir nėra prasmės grįžti prie „regioninės galybės“ ar „į skutus suplėšytos rusų ekonomikos“ temų, ypač fone tokių įvykių, kai vienas produktyvus rusų pasikalbėjimas su kolegomis iš Saudo Arabijos pakėlė pasaulines naftos kainas penkiais procentais.

Su problemomis susidūrė patys Rusijos „izoliatoriai“. Esmė slypi ne tik pabrėžtinai šaltame priėmime, kurį Kinija pademonstravo JAV lyderiui – lyginant su tuo svetingumu, su kuriuo čia buvo sutinkama Rusija. Būtent šio susitikimo metu pasidarė akivaizdu, kad pasaulinę dienotvarkę dabar formuoja jau ne Amerika ir, juo labiau, ne Europa. Kas šiandien, pavyzdžiui, prisimins, kad dar visai neseniai, vos prieš porą metų, Nobelio laureatas Obama įvardijo tris globalines problemas: terorizmą, Rusiją ir Ebolos virusą?

Ir juk sakoma tai buvo visiškai rimtais veidais, į tuos žodžius buvo įsiklausoma, jie buvo cituojami. Ir kas dabar prisimena Ebolą? Ir kas dabar pasaulyje nežino, kad „Grėsmė Nr2“ (Rusija) efektyviau už bet kurias kitas šalis ir labai nuosekliai kaunasi su išties realia ir visuotine „Problema Nr 3“ (terorizmu)? Ir kad problema glūdi būtent tame, kad Amerika niekaip negali išrūšiuoti Sirijoje saviškių „nuosaikių“ banditų ir tikrų.

reklama

Dar keblesnėje situacijoje atsidūrė Europa. Tiksliau – ES. Ją supančiojo vidinės problemos, didesnę dalį kurių išsigalvojo patys europiečiai. Patekę į dirbtinio konflikto su Rusija kurstymo spąstus, užsiciklinę ties antirusiškomis sankcijomis, kvailais, tačiau labai triukšmingais pasirengimais atremti „rusų agresiją“, europiečiai patys save išspyrė iš kategorijos tų šalių, kurios diktuoja toną pasaulio reikaluose. Vietoje to, kad pasaulio lyderiai imtų šalintis „atstumta šalimi“, kuria taip norėta padaryti Rusiją, atstumtąja G20 susitikime atrodė pati Europa.

Pats ryškiausias europiečių išgalvotų problemų pavyzdys, kaip ne keista – karštos diskusijos apie musulmoniškus apdarus. Patys pagalvokite – politikai ir parlamentarai priima karingas rezoliucijas dėl „agresijos Europoje“, reiškia solidarumą su „herojiška Ukrainos kova prieš įsiveržusius rusus“, dislokuoja kariuomenę Pabaltijyje, vis niekaip negalėdami sulaukti Rusijos puolimo ir t.t. Ir čia pat, pačiame „agresijos“ įkarštyje, iškart kai pasibaigė fotosesija su Ukrainos prezidentu ir neapykantos penkiaminutė Europarlamente Rusijos adresu, pradeda audringai aptarinėti tą kas Europai išties labai svarbu: maudymosi kostiumėlių Europos baseinuose fasonai. Pakanka palyginti, kiek vietos Europos spauda skiria „karui“ ir maudymukams, kad suprastume: tai viskas, ką reikia žinoti apie tikrą europiečių požiūrį į „Rusijos agresiją“.

reklama

Pagrindinė europiečių problema ta, kad jie įstrigo XX amžiuje su jo rudimentinėmis baimėmis ir euroatlanitinėmis institucijomis, o pasaulis nuėjo toliau, ką ir patvirtino G20 susitikimas Kinijoje.

Kita svarbi tema – galimo Rusijos sugrįžimo į G7 klubą tema, kurią, skatinamas pačių geriausių norų, pagarsino Vokietijos URM Valteris Štainmajeris. Tačiau tai, kas anksčiau atrodė kaip didelis bonusas, kaip kvietimas į „išrinktųjų klubą“, šiandien jau nebeaktualu Rusijai. Jei atvirai, tai reikėtų kelti klausimą kitaip: kas kam labiau reikalingas? Vieno poliaus pasaulio laikų institutas G7 šiandien akivaizdžiai pralošia daugiapolio pasaulio institutui G20, ir tai itin aiškiai matėsi susitikimo Kinijoje metu. „Dvidešimtukas“ tiesiog dabar, mūsų akyse, atima duoną iš „Septyneto“, kuris, beje, tos duonos ir neaugino, kaip dabar paaiškėjo.

Sąmoningai kinų akcentuotas pasaulio dienotvarkės depolitizavimas ir suteiktas prioritetas ekonomikos temoms buvo aktyviai paremtas Rusijoje. Rusai ir kinai labai gerai supranta vieni kitus, vienodai vertina rizikas, kurias patiria jų nacionaliniai suverinitetai. Tačiau tokia dienotvarkė nelabai dera su ta pasaulėžiūra, kurią skleidžia Vakarai. Vakarietišku supratimu, ekonomika – tai pačių Vakarų privilegija, o visas kitas pasaulis vertinamas pagal politinius kriterijus, pagal tai, atitinka ar neatitinka vienokius ar kitokius vakarietiškus standartus ir interesus.

Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad per BRIKS narių susitikimą, įvykusį to paties samito Kinijoje metu, ypatingas dėmesys buvo skiriamas Pasaulio Prekybos organizacijos, kaip universalaus pasaulio prekybos instrumento ir reguliatoriaus išsaugojimui ir sustiprinimui. Tai akivaizdžiai nuskambėjo kaip atsakymas Amerikos realizuojamiems planams sukurti savus, alternatyvius pasaulinius prekybos mechanizmus – transatlantinę ir Ramiojo vandenyno prekybos partnerystes.

Darosi vis akivaizdžiau, kad globalinius interesus įgyvendina šiandien nebe Vakarų šalys ir jų junginiai, o kiti pasauliniai žaidėjai. Ir dėl to Amerika ir jos vasalai, jeigu jie nori susigrąžinti sau lyderių vaidmenis pasaulyje, turi labai rimtai padirbėti, kurdami savas idėjas apie planetos ateitį. Logika „kas gerai Amerikai – tas gerai visam pasauliui“ nieko daugiau nebeįtikina. Tai kelias į savęs izoliavimą, o ne į globalinę lyderystę.

O šventa vieta, kaip žinia, tuščia ilgai neišbūna…