Už ką balsuoti?

Pats geriausias dalykas, kaip supratau, buvo tai, kad viską, kas lietė politiką (ir iš dalies ekonomiką) Lietuvoje, ištryniau iš savo tinklaraščio SkipperLtu.

Aišku, nepergyvenkite, nes viskas liko čia, kaip ir anos temos persikėlė į čia. Bet Punkonomics aš galiu patyliukais palikti nuošalyje, kaip kad padariau su Seiikan – Apie karate kitaip tinklaraščiu. Nes kuo toliau, tuo man mažiau įdomu visa ta makalynė paliktoje tėvynėje, kurią kitą dieną po šio įrašo ketinu aplankyti, o ir apetitu bei miegu nesiskundžiu, kada tų temų nebenagrinėju.

Vis tik prisižadėjau atsakyti į klausimą, už ką balsuoti 2016 metų Seimo rinkimuose, nes tą makalynę irgi matote ir vis iš įpročio paklausiate, tarsi aš geriau žinočiau.

Mano sprendimas išties yra paprastas – nebalsuoti išvis.

Aš suprantu, kad kol kritikavau būdamas Lietuvoje, tai buvau vejamas į emigraciją – “emigruok, jei nepatinka“, man sakė. Kada emigravau, tai dar ir pasą atiminėja: “kad taip šneki, tai tu ne pilietis!“

O taip, paaiškinkite jūs dar man, kada aš kiurksojau prie savo Parlamento dar 1991 metais su ginklu, kad jūs čia man aiškintumėte, ką turiu kalbėti ir ko ne, aha. Bet paguosiu: kai tik teisiškai bus kriterijai tenkintini, taip iškeisiu jūsų Respublikos pasą į dabartinės savo karalystės, kuri, šiaip jau, gerokai susimovė su Brexit, mano galva, ir tas jų pasas dabar man mažiau patrauklus nei buvo iki tol. Tik kad nieko geriau pasiūlyti neturite, tiesa?

Juk man, kaip emigrantui, tai ne kažką jau ir taip palikę dabar spręsti apie Lietuvos likimą – visų mūsų išeivių (tiek emigrantų, tiek ekspatų) balsai nueina atskiesti kažkodėl tik vienos Vilniaus rinkimų apygardos balsus. Aš nesuprantu, kodėl turėčiau Naujamiesčiui išrinkti Seimo narį – pagal santykį jų ten gyvenančių ir esančių išeivių? Kai mūsų emigracijoje yra bemaž pusė tiek, kiek tų, kurie dar Lietuvoje, tai gal ir apygardas derėtų peržiūrėti?

O jei ne, tai užsičiaupkite su savo agitacijomis ir blėnimis, kaip: a) jei emigrantai balsuotų – pusę Seimo išrinktų; b) jei jaunimas balsuotų – daugiau nei pusę Seimo išrinktų. Nes neišrinktų. Nes rinkimų sistema tokių “nesąmonių“ nenumačiusi.

O ir dėl paso bei pilietinės teisės (ne pareigos!) balsuoti tėvynainiai gana aiškiai pasisako: nėra čia ko išvykėliams kištis į likusiųjų reikalus – lyg balsuotume jums savivaldos rinkimuose (tada tikrai būtų keista, kodėl Naujamiesčio seniūnija renka Vilniaus merą kokio Londono gyventojo balsais).

Tai čia tiek apie tą dvigubą pilietybę ir pastipusio arklioko paspardymą kas nuo karto, apsimetant, kad tuoj prunkšdamas tas temps arklą per arimus naujai grūdo sėklai berti.

* * *

Maža to, aš dar ir sakau, kad atstovaujama demokratija Lietuvoje patyrė gilią sisteminę krizę, iš kurios nebemato niekas išeities, ir nėra jokio politinio intereso, tiek partijų, tiek piliečių tarpe, tą sistemą radikaliai reformuoti.

Kai parašiau tą patį ne taip technokratiškai, bet poetiškai “mirusi respublika“, mane prakeikė netgi pakančiausieji, anksčiau dar jautę kažkokias minimalias simpatijas pagal senas pažintis iki mano emigracijos – kas patyliukais išsimetė iš draugų, kas su prakeiksmu ir patosu. Prakeikta lyrikų tauta, kaip sakė poetas Just. Marcinkevičius. Čia ir apie mane taip, ne tik jus.

Bet respublika (ne kaip šalis – meskite tą sovietizmą iš savo makaulės sąvokų: antraip rašyčiau Respublika, o ne respublika) mirė tikrai ne vakar ir ne prie Butkės-Skudurėlio. Išties Prietaisas tėra tos pačios monetos kita pusė, kurios averse puikuojasi (sic! – pagal Jos Ekselencija titulą) Grybcė – nepamenate, kaip vyko pirmieji jos “iš-rinkimai“?

reklama

Tiesą sakant, Huilo Raškoje pirmąkart buvo demokratiškiau išrinktas nei ji čia partijų (irgi dvi konservatyviosios politinės jėgos – TS-LKD ir LSD) buvo prastumta į tą postą: partškola ji idėjiškai ir pagal CV, AMBo protežė, LSD padugnių vyriausybės finmin su isteriškais ir PMS iškankintais sprendimais (apie maksiminius invalidus ir PVM kad ir ko verta istorija), savo kadrus rinkusi autoritariniu sprendimu, konkursus įformindama post factum, ir tų pačių raudonskūrių prastumta į leftistines ES institucijas komisare (sic!) – kuri po to labai tiko ir pakeisti nukaršusį Valdą Adamkų (ir kurio pirmą kadenciją, užtikrinu, prisiminsite dar kaip Aukso Amžių: geriausi JAV draugai, amerikonas prezidentas, kariuomenės vadas, vidaus reikalų viceministras, finansų ministras, pinigas susietas su doleriu ir pan.).

Tiesiog toks landsberginis boulingo kamuolys paridentas Grybcės asmenyje januškiniams kėgliams ištrankyti, kuris puikiausiai tiko ir visai senai ambalinei školai panaikinti tuos pačius valstybininkus iš kelio (palyginkite jų Arbatėlės Klubo pirminko Albino Januškos pirtelę su Vijūnėlės dvaru ir pan.). Antrą kartą jau buvo tik techninis klausimas (kaip ramina sodomitai: pirmąkart nesiskaito, o po to priprasi), kada ten dalyvavo 7 balčyčiai ir vienas patikrintas kadras jos asmenyje – nors ir bukai apvalus su trimis skylutėmis.

Šiaip priminkite, prašau, ką ji per dvi kadencijas padarė?

Kažkaip įtariu, Nobamai jo nemylėtojai daugiau nuopelnų sugeba priskaičiuoti.

Panelė Dalytė dar tinka puikai ir strategine politikos prasme: galite keikti Seimą su Butkės vyriausibe, bet memlinsit dėl prezidentės. Argi ne?

* * *

Maža to, Seimas iš viešųjų interesų derinimo biržos ir idėjų bei strategijų generavimo kalvės virto išties tuo proverbiniu loviu. Kai aš 1991 metais jį gyniau, to tikrai nesitikėjau. Bet aš ne už tokią Lietuvą kovojau, jei klausiate – mano Lietuva visada buvo ta, kurioje aš galiu dėti skersą ant sistemos (punks ain’t dead yet!). Aš jokioje sistemoje nebūdavau joje – visada būdavau nuošalyje.

Toks truputį pankas širdies gilumoje ir anarchistas, kuris turi prūsokišką Ordnungą savo asmeninio pasaulio sustygavimui – man nereikia, kad jį styguotų už mane mama-valstybė (gal todėl manyje tūno liberalas, kuris sapne, paskyrus ūkio ministru, pirmiausia uždaro visas ministerijai priskiriamas VšĮ ir agentūras?), bet aš ir nesu konservatorius, kuris nori kažkam kitam primetinėti savo nuostatas, kaip atsirado visa gauja svarbių asmenų, kovojančių su alkoholiu (aš ir sovietų čebatuose buvau nuošaly diedovščinos – ant manęs neužlipsi, todėl išgrūdo iš Maskvos į Komi, bet ir aš antrais metais neformalios valdžios prieš jaunesnius netaikiau, o iš seržantų prievartinės mokyklos bei paaukštinimų išsisukdavau elementariuoju sabotažu).

Todėl aš nematau reikalo dabar balsuoti kartu su minia, nes “reikia“, matai.

Kam reikia?

Kada girdžiu tas agitacijas Balsuok Atsakingai, man jos primena tokį circle jerk. Taip kaip man rinktis: tarp žalių ar raudonų musmirių – kuris čia tas jau yra atsakingas pasirinkimas?

O ir kodėl aš turiu kolaboruoti su sistema, kuri yra komoje, ir seniai neatstovauja jokių pilietinių interesų?

* * *

Klausiate, o tai ko jau čia man neatstovauja?

Tarkime, NATO lyderiai baksnoja į krašto gynybą. Normalus pilietis susirūpintų, normalus pilietis per savo politikus imtųsi veiksmų.

O Lietuva prisiperka samčių. Brangiai. Pozicija kliedi, kad viskas čia gerai. Opozicija kliedi, kad anie kliedi, ir tik dabar, nes rinkimai, bet per ketverius (!) metus nesugebėjo gramatniai interperliacijos nuolat krašto apsaugą griaunčiam ministeriui suorganizuoti. Vyriausioji Vadė Dalia purkštauja, bet ministras ir toliau yra jos (!) politikos (pagal Konstituciją – atsakomybė irgi jos) tąsa.

Seimas merdi kaip per kelintąjį Žečpospolitos padalinimą. Jūs visi saugūs, tai laikykitės ten, kaip sakoma dviejose sparnuotose frazėse.

O ką daro ES institucijos, kurios kiša savo pinigus į Lietuvos struktūrinę reformą ir vystymą?

Jos kiša iki 2020 metų ne tam, kad ministerijos būtų išsidalintos pagal numilžio koeficientus, bet kad ekonomika būtų integruota į Bendrą Rinką ir nereikėtų emigruoti dėl geresnio duonos kąsnio į jų ekonomikas ir darbo rinkas, o ne tik socialiai silpnos grupės nebejaustų tos atskirties (beje, kurias per eilinį sunkmetį nupeša pirmiausia).

Bet tai kad Lietuvos politikoje išties nei kam ta emigracija išvis rūpi (parodykite man priežasčių tyrimą ir Seime priimtą ilgalaikį strateginį planą – ne vien apie dabartinį Seimą kalbant, nes ne prie Kubiliaus prasidėjo po “naktinės reformos“). Nors rinka traukiasi katastrofiškai. Ne tik rinka – ir mokesčių mokėtojų bazė. Iš ko finansuosite tą pačią gynybą, kai vos sukrapštote 1.49%, o net iki minimumo skaičius per didelis biudžetui?

Išvis, jei dar rasi minint atskirtį, tai nerasi to, apie ką jau ir TVF (čia tas pindosų imperialistų pasaulinis sąmokslas ir žydo-masonų driežažmogių sekundės bankas) Lietuvai sako: ne atskirtį, o apie pajamų ir turto per didelę nelygybę. Na, bet ir TVF pilna marksistų, kurie tokiomis sąvokomis pliurpia, ar ne?

Taigi, trys svarbiausios Lietuvai tarptautinės institucijos jau ir be piliečių balsų baksnoja, kas negerai.

Piliečiai tai kojomis balsuoja.

Nors sistema dar ragina balsuoti rinkimuose ir išvykus, nors čia, pastebėsiu, irgi diskriminacija: vietiniam atneša šaukimą į rinkimus, o išvykėlis privalo registruotis (o kodėl neprivalo registruotis ir vietinis, tarp kitko?). Kodėl vietinis negali irgi registruotis?

Nes, oi, gi staiga (sic!) paaiškėtų, kiek išties tų rinkėjų tėra, ir kad tų rinkimų apygardų gal tiek nereikia, arba jas reikia perdėlioti, nes provincija ištuštėja, o dabar pas Artūrą Zuoką bute jau rinkėjų nepriregistruosi – uždraudė.

Bet juk niekas neateis ir nesutvarkys demokratijos už jus.

O gal ir patvarkys – antai Huilo įsivedė pusę vienmandačių Dūmos rinkimuose kaip Lietuvos Seimo – ir štai jums prašom, Jedinaja Rossija gauja gavo absoliučią balsų daugumą. Lietuvoje net sistemos keisti nebereikia – ji tokia nuo pradžių. O su VRK “reguliuojama demokratija“, tai nematau didesnio skirtumo ir tarp Raškos “kontroliuojamos demokratijos“.

Bet jums reikia dabartinės sistemos, o ne demokratijos – todėl eisite ir vėl balsuoti kaip avys. O tie, kurie neis, tiesiog tyliai sako: esu prieš visus – kodėl gi tokios grafos neįvedus, ir jei surenkamas tam tikras tokių balsų, tai rinkimai tose apygardose skelbiami iš naujo, be teisės jau dalyvavusiems kandidatams dar kartą savo snukelius rodyti. Gal tada kas ir pradėtų keistis demokratiškai, bet gi nei jūs, nei jūsų politikai to nenorės.

reklama

Juk nei Grybcei tos demokratijos visai reikia (ji gi ir nemoka ja naudotis – jos autoritarinėmis zamaškėmis netgi paskutiniu Europos diktatoriumi tituluotas Batka stebėjosi), nei jos reikia Praimui, kuris yra skudurinė onutė savos partijos intrigų tarp grupių kovos išdava (čia jei klausiate, kaip toks mėmė “lyderiu“ tapo – beje, taip ir Landsbergiukas juo tapo, jau rašiau anksčiau).

* * *

Aš netikiu nei viena esama “sistemine“ partija, ir netikiu jokiais pavieniais ten donkichotais ar naujais “nepartiniais“ (LOL) dariniais. Iš esmės tai – ta pati Jedinaja Rossija skirtingais vardais. Nepastebėjote? Na taip, Raška turi Žiriką. Jūsų šustauskus jau keičia kažkokia smulkmė, kuri darniai papildo sistemą. Nepatempia ano minties giganto lygio žaidimo.

Bet valdantieji iš esmės juk – ta pati senoji nomenklatūra, persivadinusi į LSD, kuri atstovauja stambųjį kapitalą (kas ideologiškai yra konservatorių partija). O stambus kapitalas – ir pinigai stambūs (beje, daugiausiai irgi gaunanti finansavimo iš valstybės biudžeto partija), tad ne veltui iki šiol krikdemus iš TS-LKD vis pavadina konservatoriais – jie yra naujoji, dar Gedimino Vagnoriaus pastangomis sukurta nomenklatūra. Ir po to yra liberalai, kurie vieninteliai (!) turi ne tik jiems tinkamą think-tank LLRI, ir kurie irgi nori stambiai (na, €106k neįforminti paskoliniai tėra tik pašėlusi gyvenimo skuba, ar kaip ten?), todėl yra tokia tik wanna-be nomenklatūra (nors funkcionieriais uoste ir kitur jau pabuvę).

O visi kiti – tie patys žiriko atskiri mini variantai, kurie irgi nori savo nuomilžio nuo ES pinigų, ministerijų ir per politinę įtaką – “paskolų“ iš oligarchų mockų, numavičių ir kitokių pieno-mėsos, buvusio sovietinio Agroprom komplekso, nuprichvatizuoto prie Adolfo “Penki Procentai“ Šleževičiaus, žvaigždžių.

Apie provincijos savivaldą (lotuliukas) išvis patylėsiu – ten provincijos tuštėjimo dėsnis paliko carus, kunigaikštukus ir visokius bonzas, kurie “prie ruso“ buvo lengviau nuimami “darbo kolektyvų“ skundu jei ne Vilniui, tai Maskvai, o dabar dėl savivaldos jokia Respublikos valdžia nebepajėgi kištis ir keisti, o cariukai gali ir savo partijos vadovus šokdinti korupciniais kaprizais ir užgaidomis.

Čia kai kitąkart vėl ant “kaimiečių“ stumsit, kodėl jie sako, kad jiems prie ruso buvo geriau, pagalvokite, ko nesuartikuliuoja taip tiesmukai kaip aš.

* * *

Dar iš kitos pusės žiūrint, tai vieni žali optimistai man sako, kad visa šita sistema yra tik desperatiškas senojo pasaulio bandymas išsaugoti status quo, nes viskas pasikeis, kadangi ateina Brave New World.

O kas, jei aš, žilas realistas, pasakysiu, kad nėra jokio BNW?

Nėra jokio Sąjūdžio, nėra jokios valios, yra konformizmas ir dėl neigiamos demografijos senstantis establišmentas, kuris nejaučia konkurencijos iš jaunimo, norinčio keisti tą pasaulį, nes to jaunimo jau gimė paprasčiausiai per mažai, o ir tie nori pritapti, o ne pakeisti pasaulį, nes antraip eis padieniais darbininkėliais per pasaulį vištoms galvų sukinėti (bet juk geriau vištoms ten, nei bobutėms čia, kaip informavo Turizmo Departamentas).

O ir sako dar žilesni už mane ir labiau ekonomikos mokslo įvaldę, kad senasis pasaulis iš esmės gali būti ir to paties neoliberalizmo (nors aš jį pavadinčiau pseudo) ideologijos žlugimas. Kad pasirinkimas po šito “liberalizmo“ nebus tas mano įprastinis būklės “užsisteminis“ anarchizmas ar tas dvasios liberalizmas, prie kurio aš pripratęs, nesvarbu santvarka, partija valdžioje ar šalis netgi? Kad bus dar daugiau konservatyvizmo, radikalumo, užsidarymo, rentų persidalinimo, išteklių nusavinimo, laisvių ribojimo ir establišmento sustiprinimo?

Juk ta istorija su Eligijumi išties parodė kitką: ne su korupcija kovojama, o kovojama dėl vietos korupcijoje.

Tai, kad opozicinė partija vartalioja neapskaitytus tokius pinigus ir yra pričiumpama kaip locheliai, tai parodo, kad sisteminės tą gi išmoko tvarkytis jau geriau (po visų lyderių pričiupimų: A.V. ir V. A., ir t.t.) – galop, su kokiu ten korumpuotu politikos valdančiuoju ten jo SPA su korupcija turėjęs kovoti STT vadas bambas trynė? Ir jei tokie pinigai naudojami “poveikio papirkimui“ ne pirmo trejetuko (neįsižeiskite LS) partijai, tai kokie pinigai tuomet naudojami tose partijose, kurios realiai priima sprendimus?

Todėl jums ir stumia idėją, kad tuos 141 pakeistumėte tik į 101, nes 40-čiai snukių sutaupoma ne tik mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir pinigų mokėtojų (ar sponsorių, ar finansinių lobistų, ar patys žinote, kaip juos vadinti).

Balionėliai nedžiugina (iš wmagazine Instagram)

Na, o jei išties norite vis dar balsuoti, nes aš neįtikinau, o paskui norėsis zyzti, kad vėl ne tuos išrinko, tai balsuokite bent jau už liberalus. Pa-prikolu, why not?

Va būtent todėl – reikėjo berniŪkams gi beribio dangaus, o jūs kuriam laikui nors turėsite kažką, kas už jus gražiai pašnekės, kol stambieji Seime riesis, koalicijas nesusidėliodami. Ir šiaip liberalai visumoje žmonės simpatiški, dauguma aukštaūgiai ir sportiški (na, palyginkite kokį tovariščių Bradauską su Šimašiumi).

Galop, vis tiek kito pasirinkimo nėra ir nebus.

Kaip rašiau aukščiau, Lietuvos pasirinkimą išties galima sudėti į dvi partijas (kaip JAV), tačiau iš esmės tai bus tik viena konservatyvi partija, kad ir vadinsis kokia sąjunga, demokratinė ar sąjūdinė (gerą pavadinimą ir vėl sušiko, kaip pasakytų LLKS broliai). Bet ir jūs, likę Lietuvoje, vis labiau konservatyvėjate. Nes visi sensta ir link to natūraliai eina (tik aš kaip nenormalus – vis daugiau suteikiu laisvės kitiems ir vis labiau toleruoju kvailiones).

Tad konservatoriai, ar krikdemai didmiesčiuose, ar socdemai, kuriuos provincija vis tiek išrinks be jūsų, bus pats tas pasirinkimas Lietuvai – oligarchui Ramūnui šokdinant juos visus per Vyriausybės formavimą. Latifundininkai juk irgi stambus kapitalas, jei taip žiūrėti, ar ne?

O aš ir nebebalsuosiu, nes neformaliai man pasą su pilietine teise (ne pareiga balsuoti!) jau atėmėt. Netgi dabar, skaitydami šį tekstą, tą mintyse padarėte – argi ne taip?

Tad tuo ir užbaikime nesipykę. O aš padarysiu taip, kaip a.a. Gintaras Beresnevičius rašė apie senutėlę Europą fotelyje su stiklu viskio.

Cheers, kaip mano karalystėje sakoma.