Po devynių metų sukanka šimtas metų, kai dienos šviesą išvydo Europos sąjungos „tėvo“ masono ir sionisto Kudenchove Kalergi programinis veikalas „Praktinis idealizmas“ (1925) [1]. Šiame veikale Kalergi išdėsto tokią Europos ateities viziją.
Visą europiečių masę Kudenchove-Kalergi suskirsto į dvi grupes: „kiekybės žmones“ ir „kokybės žmones“ (pas fašistus „undermensche“). „Kokybės žmones“ autorius klasifikuoja į dvi rases: kilmingą dvarininkiją ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone, būsimos Europos aristokratijos branduolį. Pirmenybė, vis tiktai, jis atiduoda žydams, dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“ ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą „smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje dėl žmonijos valdymo. „Kas gi liečia kitus – „kiekybės žmones“, tai apie juos suvienytos Europos ideologas rašo: „Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y. Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta [2].
Ką gi mes matome praėjus beveik 100 metų nuo „Praktinio idealizmo“ publikacijos dienos [1]. O matome tai, kad šio 100 procentinio fašisto Kudenchove Kalergi teorija baigiama įgyvendinti.
Vidurinioji pasiturinčių ir laisvų europiečių klasė praktiškai sunaikinta, pasitelkus gudriai suplanuotas finansų krizes, kurias sionistai, perėmę Vakarų valstybių pinigų spausdinimą į savo rankas, periodiškai sukelia [3]. Europoje, iš esmės, liko dvi žmonių klasės: bankinė žydiška aristokratija — „kokybės žmonės“ ir plebsas „kiekybės žmonės“ — baltieji europiečiai, iš kurių „kokybės žmonės“ — bankininkai žydai atėmė pinigus ir pagrindines gamybos priemones. Europiečių kontroliuojamos liko faktiškai tik smulkios šeimyninės įmonės, uždarojo tipo akcinės bendrovės, kurios bankinės židyjos yra intensyviai krizių pagalba išstumiamos iš rinkos. Tas pats nutiko ir su europiečių valdomais bankais. Akivaizdus to pavyzdys — dirbtinai sužlugdytas mūsiškis bankas „Snoras.“
Kudenchove suplanuotas rasių maišymas Europos sąjungoje efektyviai vykdomas su pavydėtinų stropumu [4]. Kiekvienais metais kiekybės „žmonių gamybai“ juodi žmonės NATO laivais pervežami į Europą iš Afrikos. 2015 metais įvyko gerai suorganizuotas nelegalių migrantų arabų perkėlimas į Europą [4, 5, 6, 7, 8, 9].
Europos „lyderiai“, atvirai džiaugiasi vykstančiu rasių maišymų. Vokietijos Finansų ministras Volfganfgas Scheuble interviu laikraščiui „die Zeit“ paaiškino, kad migrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos Europai yra reikalingi tam, kad pagerinti baltąją žmonių rasę, nes „dėl inbrydingo ji išsigimsta“ [10].
Nuo jo neatsilieka ir lietuviškas renegatas Europos komisaras Vytenis Andriukaitis, kuris dienraščio „Respublika“ puslapiuose filosofavo apie lietuvių tautos vietą užimsiančius „įvairių genetiškų kompozicijų žmones“, apie „didžiulį uždavinį suklijuoti lietuvybę iš įvairių kompozicijų“[11].
Žmonija puikiai žino apie dydijį XX amžiaus žmogaus genetikos specialistas Vokietijoje, jo vardas Adolfas Šekelgruberis (Hitleris). Visi prisimena šio “genetiko” likimą.
Tai, kas vyksta šiandien Europos sąjungoje tai tiesiog kalkė nuo Kudenchovė Kalergi planų sukurti iš baltosios rasės žmogaus šiukšlinį „kiekybės žmogų“. Iš civilizuoto europiečio mūsų akyse kūriamas degradantas, funkcinis beraštis, lytinis iškrypėlis, betautis, bedievis, be tėvynės, be papročių, be lyties, bukas vartotojas, visiškas degradantas, šabatgojus, tinkantis tik patarnauti Kalergi „kokybės žmogui“ – žydui.
Profesorė Elena Ponamoriova rašo [6], kad „Tai, kas čia vyksta XXI amžiuje, kitaip kaip savižudybe pavadinti negalima. Švietimo sfera – labiausiai tai atspindi, bet ir tai ne vienintelis europiečio degradacijos pavyzdys. Šiandien švietimas Europoje skirtas gaminti vartotoją su mozaikine kultūra, kuri apriori priešiška aukštai universitetinei kultūrai. Tokios kultūros nešėjas – „kiekybės žmogus“, prifarširuotas žinių, reikalingų atlikti konkrečiai apibrėžtoms ir kontroliuojamoms operacijoms.
Europos švietimo sistema geometrine progresija kuria funkcinį neraštingumą. Funkcionaliai neraštingu žmogumi laikomas žmogus, kuris perskaitęs tekstą nesupranta ką perskaitė, pavyzdžiui nesupranta paprastos instrukcijos naudojimo vienos ar kitos prekės arba vaistų naudojimo. Funkcinis neraštingumas neleidžia žmogui normaliai gyventi ir dirbti.“
Toliau autorė pateikia konkrečius šokiruojančius statistinius duomenis apie ES funkcinius beraščius: Olandija. Šalyje priskaičiuojama 250 tūkstančių neraštingų (1,5 % gyventojų!) ir 1,3 milijonai funkcionaliai neraštingų (7,9 % gyventojų); Airija. 25% suaugusių airių, baigusių vidurinę mokyklą, funkcionaliai neraštingi. Dar 20% airių gali skaityti ir rašyti tiktai nesudėtingus tekstus. Viso tai 45% gyventojų; Didžioji Britanija. Čia funkcionaliai neraštingas kas penktas suaugęs, o tai 7 milijonai žmonių. Kiekvienais metais britų vidurinės mokyklos išleidžia 100 tūkstančių funkcionaliai neraštingų paauglių; Austrija. Europos komisijos duomenimis 2009 metais Austrijoje buvo funkcionaliai neraštingi 21,5 % 15-metų paauglių, o 2011 metais šis skaičius išaugo iki 27,5%.
„Ne geresnė situacija ir Amerikoje“, rašo Ponomariova. Ji cituoja žurnalo „Business magazine“ duomenis, pagal kuriuos XXI amžiaus pradžioje JAV įvairiose sferose dirba apie 15 milijonų funkcionaliai neraštingų žmonių. 30 milijonų gyventojų (14%) nepajėgia spręsti kasdieninius gyvenimiškus klausimus, reikalaujančius funkcinio raštingumo.
Profesorės nuomone, visa tai, „švietimo reformų pasekmė, kurios pradėtos dar 1970-1980 metais ir nukreiptos į sulyginimą išsivystymo lygio tarp skirtingų gyventojų sluoksnių atstovų, tame skaičiuje tarp migrantų ir vietos gyventojų.“
Elena Ponomariova konstatuoja, kad su švietimo problema tampriai susijusi ir vaikų lytinio švietimo problema. Šis „lytinis švietimas“, faktinė lytinė dezorientacija, vaikams priverstinai brukamas nuo 8-9 metų amžiaus ir orentuotas į homoseksualizmą. Profesorė sako: „Esmė tame, kad Europoje vyksta totali pagal apimtį ir totali pagal poveikio būdą į žmogaus psichiką propaganda lytinių iškrypimų kaip pagrindinės europinės vertybės. Tai net ne „Europos saulėlydis“, išpranašautas Osvaldo Špenglerio, tai veržli degradacija europinio kultūrinio-istorinio tipo. Kas yra Europa šiandien? Tai pamokos Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, kuriose jaunesnių klasių vaikams pasakojama apie kraujomaišos ryšius ir apie homoseksualių santykių „natūralumą“; tai viešnamis sadomazochistams Hamburge, o Hesene – zoofilams, tai legaliai Olandijoje veikianti „Partija už meilę artimam, laisvę ir įvairovę“, kuri propaguoja pedofiliją.“
Mes atsidūrėme ant baltosios rasė žmogaus sunaikinimo slenksčio. Jeigu europiečiai nepabus iš letargo miego ir nenusimes jiems sionistų užkrauto bankų jungo, jų parankamos ir skiriamos biurokratijos, mūsų tautos, visų europos tautų laukia sunaikinimas.
Istorijoje tai vyko ne kartą. Dooglas Reed savo garsioje knygoje „Siono kontraversijos“ rašė, kad nebuvo tokios imperijos pasaulyje, kurios nebūtų sugriovę žydai [11].
Matyt, dabar atėjo eilė Europos sąjungai.
O kaip Amerika, ar nuo 1913 metų, kai žydų bankininkai perėmė šios šalies pinigų spausdinimą į savo rankas, įkūrė Federalinį Rezervą, ar dar liko Amerikoje Amerikos, ar ji jau galutinai virto Amerikos Jaruzale? Koks vaidmuo žydų lobi prezidento rinkimuose JAV? Kaip situacija Europoje ir Lietuvoje atrodo žvelgiant iš už Atlanto? Šių ir daugelio kitų klausimų, aš paprašiau atsakyti JAV gyvenančio rašytojo ir publicisto Valdo Anelausko.
Su tokiu prašymu aš ir kreipiuosi šiandien į gerbiamą Tautietį.
Cituojamos literatūros sąrašas:
-
Катасонов Валентин (2013). Капитализм. История и идеология «денежной цивилизации». http://mexalib.com/view/183257
Помоги Спутнику!