Lietuvos mokytojų streikas – teisėtas, bet ar prasmingas?

2014 gruodžio 2 d. Lietuvoje keliose dešimtyse Lietuvos mokyklų prasidėjo Lietuvos Švietimo Darbuotojų Profesinės Sąjungos (LŠDPS) ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ neterminuotas streikas, kuris gruodžio 4 d. buvo sustabdytas, kai LR Seime buvo priimtas 2015 metų biudžetas. Kai kurių mokyklų ar darželių pedagogai pasitraukė iš kovos neatlaikę psichologinio ir ekonominio vadovybių smurto.

Aborigenai - visuomet ir liks aborigenais, nesvarbu, kokia jų profesija. O koks esminis aborigeno bruožas?
Tai, kad virš kiekvieno aborigeno yra jį demokratizuojantis civilizatorius, kuriam aborigenas YRA vergas.

Jungtinė Lietuvos švietimo profesinių sąjungų atstovybė Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujamai Dainiaus Pavalkio pateikė 6 reikalavimus, kuriuos reikalauta įvykdyti dar šiemet: atkurti iki 2009 m. buvusį mokinių krepšelį nuo 3348 iki 3774 litų, taip pat atkurti buvusį bazinės mėnesinės algos (BMA) dydį nuo 122 iki 128 litų. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams algas reikalaujama prilyginti mokytojų atlyginimams, sudaryti kolektyvinę darbo sutartį ir iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų. Taip pat prašoma sumažinti mokinių skaičių klasėse.

Pirmiausiai pradėsiu nuo to, kad Lietuvoje visi politikai atėję iš medicinos srities ir tapę ministrais ypatingu protu ir politinės situacijos suvokimu nepasižymėdavo. Tai dabartinis Krašto apsaugos ministras J. Olekas (Socialdemokratas), ir buvę ministrai – R. Juknevičienė (Konservatorė), „spalvotųjų revoliucijų“ meistras A. Butkevičius (Tvarka ir Teisingumas), buvęs Sveikatos apsaugos ministras Ž. Padaiga (Darbo Partija). Ne išimtis ir dabartinis Lietuvos Švietimo ir Mokslo ministras Darbo Partijos narys Dainius Pavalkis, kuris savo politinę ir švietimo problemų suvokimo negalią parodė prieš ir po Jungtinės Lietuvos švietimo profesinių sąjungų surengto streiko. Nors minėti politikai priklauso skirtingoms partijoms, tačiau galite pastebėti koks bendras bruožas juos vienija. Tai jų beribis kvailumas politikoje ir juos vienijanti viena ir ta pati ideologija.

reklama

Štai kelios citatos iš Švietimo ministro D. Pavalkio pasisakymų per Lietuvos nacionalinę TV, kuriais Pavalkis įvardijo švietimo sektoriaus problemas:

„Turime per daug mokytojų“,

„Mokytojai uždirba per mažai ne dėl to, kad algos per mažos, o todėl, kad yra vaikų per mažai“ (t.y. vaikų sumažėjo).

Tai yra ne kas kita, kaip viešas kvailumo ir neišmanymo demonstravimas tapęs normaliu reiškiniu Lietuvoje.

Vadovaujantis tokia logika išplaukiančia iš Ministro Pavalkio pasisakymų mažėjant gyventojų skaičiui turėtų mažėti ir LR Seimo narių atlyginimai arba Seimo narių skaičius.

Deja, kai LR Seimo nariai įskaitant ir Pavalkį pasididino sau atlyginimus, jie nedvejojo, kad jiems „tiek priklauso“. Tačiau, kai mokytojai pareikalavo padidinti finansavimą švietimui Švietimo ministras Pavalkis iš karto užsipuolė: „O kas taip pasakė, kad mokytojams tiek priklauso?“ Taip Švietimo ministras Pavalkis tik pripažino, kad įstatymų leidėjas LR Seimas yra savanaudis. Nes pati Seimo institucija sudaryta iš partijų siekiančių savanaudiškų tikslų tik žaidžia falsifikuota parlamentine demokratija.

Buvo daugiau nei akivaizdu, kad Švietimo ministras Pavalkis bet kokia kaina siekė sumenkinti streiką ir pačius streikuojančius. Ministras Pavalkis konkrečiai minėdamas susirinkusių protestuotojų procentus siekė parodyti, kad „streikas nesusilaukė didelio mokytojų dėmesio“ ir kad „į streiką nesusirinko tiek žmonių, kiek buvo tikėtasi“.

Švietimo ministras Pavalkis teigia, kad Lietuva yra „teisinė valstybė“ ir streiką laiko neteisėtu. Tačiau pats Švietimo ir mokslo ministras Pavalkis į šį postą buvo iškeltas Darbo Partijos, kuri kaltinama finansiniais nusikaltimais.

Kaip Darbo Partijos pirmininkas V. Uspaskichas agitavo balsuoti už Lietuvos stojimą į ES į TV studijas atsinešęs lapelius, kuriuose įvairūs skaičiai buvo pateikti kaip įrodymai „už“, lygiai taip pat švietimo ministras Darbo Partijos narys Pavalkis bandė streikuojančių mokyklų ir savivaldybių pateiktais skaičiais apginti savo poziciją, kuri sumenkintų mokytojų streiką. Rimtesnės analizės ir argumentų nebuvo. Skaičiai yra statistiniai duomenys, kuriais galima manipuliuoti. Būtent tą ir darė švietimo ministras Pavalkis.

Kitaip ir būti negali. Išlaidos švietimui pradėtos mažinti po 1990-ųjų Lietuvai įvedus „laisvosios rinkos“ ekonomiką, t.y. restauravus kapitalizmą. Pati Darbo Partija sukurta oligarchijos pagrindu. Daugelis jos narių užėmusių postus Seime ir Vyriausybėje yra ne politikai, o verslininkai, t.y. kapitalistai. Politikais jie tapo per naktį, kaip buvo išrinkti į LR Seimą. Tarp socialdemokratų, Konservatorių, Darbo Partijos, Tvarkos ir Teisingumo, Liberalų jokio fundamentalaus ar ideologinio skirtumo nėra. Visus juos vienija viena ir ta pati ideologija – neo-liberalaus kapitalizmo ekonominė politika ir Euro-fašistinės Sąjungos (ES) vertybės. Neatsitiktinai net pati Darbo pirmininkė Loreta Graužinienė 2013 lapkričio mėnesį vyko į Kijevą palaikyti protestų, kurie vėliau privedė prie JAV/ES remiamo Ukrainos neo-fašistinio valstybinio perversmo. Darbo Partijos ir LR Seimo pirmininkė L. Graužinienė palaiko ir dabartinį Kijevo režimą, kuris vykdo genocidą rytų Ukrainoje. Taigi, iš Lietuvos pusės ir Darbo Partija prisidėjo prie Ukrainos geo-politinės krizės, o LŠDPS vadovui ir streikų organizatoriui A. Navickui metė šešėlį, kaip galimai prisidedanti prie šios geo-politinės krizės. Taip D. Pavalkis dar kartą parodė neišmanymą ne tik švietime, bet ir politikoje.

Mus vienija bendros vertybės: meilė Tėvynei ir žmogui vergystė pinigams ir valdžiai

Švietimui pinigų niekada nėra

Ministras pirmininkas A. Butkevičius pažymėjo, kad papildomų 500 mln. litų švietimui biudžete nėra, tuo tarpu LR prezidentei D. Grybauskaitei pareikalavus Kijevo režimo ir NATO pajėgų papildomam finansavimui pinigų atsirado. „Čia yra daug politikos“, komentavo ministras pirmininkas A. Butkevičius. Tai universalus argumentas. Politika egzistuoja visur, kur tik pasisuksi.

reklama

Pedagogai reikalauja ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams, atkurti buvusį bazinės mėnesinės algos (BMA) dydį nuo 122 iki 128 litų. Tai nėra labai daug. Deja, tai draudžia daryti Vašingtone įsikūręs Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), kuriam Lietuva yra skolinga ne vieną milijardų litų. Savo draudimus TVF vadina „rekomendacijomis“: „…būtina ir toliau laikytis fiskalinės drausmės, Lietuvai reikia tvarkytis valstybės finansus ne tik mažinant išlaidas, bet ir didinant mokesčius“, t.y. nedidinti bazinės mėnesio algos, nekelti švietimo darbuotojų atlyginimų. Nes taip liepia Vašingtonas. Ne veltui dažnai Lietuvoje besilankantys TVF atstovai giria Lietuvos vyriausybę už „suvaldytą krizę ir augančią ekonomiką“, Lietuvos žmonių skurdinimo sąskaita.

Jei Vašingtonas paprašo Lietuvos daugiau pinigų skirti krašto gynybai – o Vašingtonas, jo manymu, geriau mato kiek ko mums reikia, nei mes patys ir geriau jaučia grėsmes Lietuvai – tuomet LR Seime jau sekančia dieną randami papildomi milijonai.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ne kartą buvo susitikęs su Tarptautinio Valiutos Fondo misijos atstovais tiek Lietuvoje, tiek pačiame Vašingtone. Net Lietuvos vyriausybės veiklos prioritetai yra aptariami su TVF atstovais. O Lietuvoje, kaip žinome, prioritetas skiriamas ne švietimui ir mokslui, ne mokyklinių vadovėlių mažesnėms kainoms, o JAV/NATO karo reikalams, bei teismams palaikantiems šią sistemą.

Švietimo ir Mokslo ministerija – pornografijos ir propagandos ministerija

Deja, tiek socialistinės, tiek kapitalistinės Lietuvos mokytojams nebuvo skiriamas didelis dėmesys. Mokytojų atlyginimai niekada nebuvo dideli, o mokinių klasės buvo ir liko sausakimšos. Pati Švietimo ir mokslo ministerija jau tapo pornografijos ir propagandos ministerija. Lytinis švietimas mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose tapo atvira pornografija. pilietinės ir politinės kultūros pagrindai tapo propagandos pagrindais.

Nors švietimo tikslai yra išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, tačiau švietimas šių tikslų taip ir nepasiekia. Lietuvos švietimas nelaiduoja sąlygų asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis. Daugelis švietimo tikslų yra politizuoti, skirti labiau iš žmogaus padaryti zombį, nei asmenybę.

Lietuvos Švietimo Profesinės Sąjunga pasisako prieš streiką

Labai panašiu pavadinimu švietimo darbuotojų interesus atstovaujanti Lietuvos Švietimo Profesinės Sąjunga (LŠPS) vadovaujama Audriaus Jurgelevičiaus mokytojų streiką ignoravo ir paskelbė savo poziciją, kad „švietimo darbuotojų, streikui ir mitingui nepritaria“. LŠPS reklamuoja ES finansuojamus projektus, bei svarbiausią propagandinį žmonėms „smegenis plaunantį“ ES šūkį: „Kuriame Lietuvos Ateitį“, Deja, tokioje neo-fašistinė Europos Sąjungoje ne tik švietimas ir mokslas, bet ir visa Lietuvos visuomenė ateities tikrai neturi. ES, tai bankinio – pramoninio elito kapitalistinė sąjunga už kurią balsuoti agitavo tuometinis Darbo Partijos pirmininkas V. Uspaskichas, kurio partietis D. Pavalkis dabar užima Švietimo ir mokslo ministro postą LR vyriausybėje.

Kokia streikuojančių mokytojų reikalavimų prasmė?

Galiausiai LR Švietimo ministras D. Pavalkis pareiškė, kad nei vienas mokytojų reikalavimas nebus įvykdytas. LRT televizijos propagandinių laidų vedėjas E. Jakilaitis švietimo darbuotojų streiką ramiu balsu ciniškai apibūdino: „Iš didelio debesies – mažas lietus“. Mokytojų streiką menkino visa Lietuvos propagandinė žiniasklaida nuo nacionalinės LRT televizijos iki privataus Augustino Rakausko valdomo „Žinių Radijo“. Tai buvo beprasmis mokytojų streikas prieš išsigimusią Lietuvos politinę sistemą. Prasmę streikas įgaus tada, kai streikuojantys pradės kelti politinius reikalavimus.

Streikuojantys reikalavo dėmesio eiliniams piliečiams, teisingumo, pagarbos ir ministro Dainiaus Pavalkio atsistatydinimo.

Deja, Lietuvoje iš neteisingumo ir melo sukurtos sistemos reikalauti teisingumo, tai toks pat absurdas, kaip spausti obuolių sultis iš citrinos. Mes negalime reikalauti iš sistemos teisingumo, kuri teisingumui nesukurta. Pirmiausia reikia keisti sistemą,

Netgi pats Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis neterminuotą streiką pradedančių pedagogų reikalavimus vadino nerealiais.

Turbūt nėra baisiau, kai medikai, ar koks nevykėlis fizikas tampa politikais. Tai taip pat netinkamos švietimo politikos pasekmė.