Ar gali „daugiakultūrė“ Europa jaustis saugiai

Po to kai liepos 14 dieną iš Tuniso kilęs Prancūzijos pilietis 19-os tonų sunkvežimiu įvažiavo į minią žmonių Nicos krantinėje ir sutraiškė kelias dešimtis žmonių, o liepos 22 iš Irano kilęs vokietis atidengė ugnį Miuncheno prekybos centre, saugumo užtikrinimo Europos „daugiakultūrinėje“ visuomenėje problema jau nebesitraukia iš dienotvarkės.

Bremeno kalėjime bausmę už dalyvavimą džichade atlieka 27 metų amžiaus Haris Sarfo, išeivio iš Ganos sūnus. Rugpjūčio 3 dieną interviu leidiniui New York Times jis papasakojo apie Islamo Valstybės planus Europoje. 2015 metų balandį Sarfo su porininku nukeliavo į Siriją, kur prisišliejo prie vienos iš IV grupuočių. Ten jam paaiškino, kad Sirijoje jis kol kas nereikalingas, kad reikia važiuoti į Europą, kad padėtų įgyvendinti eilę „šventojo karo“ aktų Anglijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Kaip tvirtina New York Times, su Sarfo kalbėjosi žmonės iš IV slaptosios tarnybos, kurią Europos spectarnybos žino kaip Emni. Būtent Emni vadovavo Paryžiaus įvykiams ir organizavo bombų gamybą sprogimams Briuselio metro ir aerouoste.

reklama

Europoje be tiesioginių teroro aktų vykdytojų Emni turi padėjėjų iš taip vadinamų švariųjų, kurie nepalaiko tiesioginio ryšio su vykdytojais: jų uždavinys yra konkrečiu momentu duoti vykdytojams signalą pradėti veiklą. Dauguma „švariųjų“ – tai žmonės, neseniai priėmę islamą.

Treniruočių stovykloje Sirijoje, esančioje IV kontroliuojamoje teritorijoje, Sarfo gavo kovinį pasirengimą, paskui buvo pasiųstas į Vokietiją. Tačiau atskridus į Bremeną 2015 birželį jis buvo areštuotas.

Dar iki teismo Sarfo figūrą ėmė linksniuoti spauda. Tarp viso kito iš jo interviu paėmė vokiečių TV kompanija ZDF, kuriai jis pareiškė, kad teroro aktams Europoje atlikti IV verbuotojai ieško tik tų, kurie jau tvirtai įsikūrė. Sirijoje esama specialių vietų, kuriose laikomi teroristai mirtininkai, ten ruošiami ir Vokietijos piliečiai. Jiems IV kažkodėl skiria ypatingą dėmesį.

Federalinėje Konstitucijos apsaugos žinyboje (BfV) tvirtina, kad Vokietija atsidūrė IV taikiklyje. BfV duomenimis, pastaraisiais metais maždaug 820 islamistų, išvažiavusių iš Vokietijos, pabuvojo Sirijoje ir Irake karinių veiksmų zonose. Maždaug trečdalis jų jau sugrįžo į Vokietiją. Kitoje vokiečių žinyboje – Federalinėje policijoje (BKA – Bundeskriminalamt) išanalizavo 677 šitų „džichado karių“ biografijas. Daugumos jų amžius 22-25 metais, daugiau kaip pusė gimė Vokietijoje, vadinasi, puikiai pažįsta šalį.

Paskutinių savaičių įvykiai rodo, kad atvirų durų politikos, kurią varo Merkel vyriausybė, sąlygomis Vokietijos teisėsaugai darosi vis sunkiau užkirsti kelią teroro aktams ir ginti piliečių gyvybes. Tai, kad šimtų tūkstančių pabėgėlių sraute esama specialiai parengtų teroristų, jau praktiškai nekelia abejonių.

reklama

Apie tolimesnės kovos su terorizmu planus praneša Deutsche Welle. Vokietijos VRM vadovas Tomas de Mezjeras žada, remdamasis federalinių ženių VRM pateiktomis rekomendacijomis, sukurti vieningą dokumentą (jis pavadino tai deklaracija), kuris padidintų saugumą šalyje. Dokumento projektas numato draudimą nešioti nikabą ir parandžą, pagreitintą migrantų deportaciją, policininkų skaičiaus padidinimą iki 2020 metų 15-a tūkstančių žmonių ir jų apginklavimo kokybės pagerinimą, galimybę valdžiai tirti 14-mečių paauglių nusikaltimus, kariuomenės dalyvavimą operacijose šalies viduje teroro aktų atvejais, dvigubos pilietybės panaikinimą. Taip pat svarstoma galimybė panaikinti gydytojų paslaptį – gydytojus norima įpareigoti pranešti policijai apie pacientus, kurių elgesyje galima įžvelgti polinkį į nusikaltimus.

Kaip ir reikėjo tikėtis, projektas iškart susilaukė kritikos. Vieningos nuomonės neturi netgi valdančioji koalicija. Vicekancleris Zigmaras Gabrielis per interviu leidiniui Berliner Zeitung pareiškė, kad „idėja dėl pilietybės panaikinimo neturi nieko bendro su mano partija“. Jo nuomone, panaikinti dvigubą pilietybę būtų visiškai neteisinga. Socialdemokratai taip pat pasisako ir prieš parandžos uždraudimą. Dalies savo planų de Mezjeras jau atsisakė.

Įstatymo projektas, pagrįstas minėtu VRM dokumentu, turėtų būti priimtas dar iki pasibaigiant šio parlamento kadencijai. Parlamento rinkimai Vokietijoje įvyks 2017 rugsėjį, vadinasi, politikai dar metus laiko pešis dėl to, kokio lygio turi būti saugumas. Per tą laiką situacijas su terorizmu gali pasikeisti. Ir vargu ar į gerąją pusę.

Tokioje situacijoje užtikrintai renka taškus partija „Alternatyva Vokietijai“. Išsaugojus „dabartinę multikultūriškumo ideologiją, tvarka ir saugumas Vokietijoje žlunga“ – sakoma partijos pareiškime, paskelbtame birželio 25 dieną.