Ar bendraminčiai gali tapti bendrakeleiviais?

Norėčiau pasidalinti savo mintimis apie paskutinį Rolando Paulausko monologą, todėl išvardinsiu kai kuriuos savo draugus ir bendraminčius kuriuos tiesiogiai liečia ar kuriems gali būti svarbios Rolando išsakytos pastabos: Laurynas Ragelskis, Vygantas Kelertas, Vaidas Žemaitis Lekstutis, Justina Vidzėnė, Vytautas Švanys, Arvydas Daunys, Milda Bartasiunaite, Vitalijus Balkus, Marius Jonaitis, Kipras Valenti, Zigmas Vaišvila, Algirdas Degutis, Kazimieras Juraitis, Audrius Nakas, Jonas Kovalskis na ir visi kiti kurių nepaminėjau, bet kurie neabejingi visuomenės ateičiai.

reklama

Objektyvumo dėlei reikia pripažinti, kad Rolando Paulausko pastaba (o gal priekaištas, kaip kai kam gali pasirodyti) kai kurių mano išvardintų asmenų (dėl jų kritikos ir pasirinktos kritikos formos) atžvilgiu kai kuriais aspektais yra teisinga.

Rolandas tokią elgseną traktuoja taip kaip supranta - kad tai neva "dominavimo instinkto" realizavimas. Ir argumentuoja savo poziciją "nenuginčijamais" gamtos dėsniais (tuo metu kadre rodomos kačių peštynės). Tačiau jeigu visi mes (tame tarpe ir pats Rolandas) visgi pretenduojame vadintis žmonėmis - tai kiek galima lygiuotis į gyvūnus ? Nors šis klausimas deja ir yra pagrindinis prieštaravimas tarp "Mūsų gretų" ir "Visuomenės saugumo koncepcijos" šalininkų - kai viena pusė stengiasi nesvarstyti šiuo klausimo iš esmės ir nepateikti jokio "Žmogaus" sąvokos apibrėžimo, kas automatiškai padaro šią sąvoką "Mūsų gretų" prasmių lauke savaime NEsuprantama (o kai kuriems ir neegzistuojančia). O kita pusė kaip tik bando suakcentuoti šitą klausimą (o kartu paaiškinti visus individo psichikos algoritmikos aspektus), galimai net per daug agresyviai, dėl ko nuolat gauna savo atžvilgiu priekaištus iš "Mūsų gretų" atstovų (o pagrinde iš paties Rolando), kad neva per daug idealizuojame savo teoriją.

reklama

Tačiau negi Rolandas mano kad būtų daug geriau, jeigu šios tarpusavio kritikos nebūtų visai ir santykiai būtų kaip Krylovo pasakėčioje "Кукушка хвалит петуха за то, что хвалит он кукушку" ["Gegutė gaidį giria už tai, kad giria jis gegutę"]?

Noriu priminti kad TSRS laikais toks bendravimo politikoje būdas privedė prie anekdotinės situacijos apibūdinamos šioje frazėje: "Бурные продолжительные аплодисменты, переходящие в овацию. Все встают" ["Griausmingi aplodismentai, pereinantys į ovacijas. Visi stojasi"] - Ar mums reikia kad tai pasikartotu ?

Aš tikrai nesu prieš tai, kad Rolandas (ir visi kiti kas pageidauja) pabandytų patekti į Seimą, jeigu mato galimybę realizuoti savo potencialą būtent taip. Ir tikrai nesiruošiu jiems trukdyti.

Tačiau neužmirškime apie tai, kad pagrindinė kova vyksta dabar už žmonių protus ir tikrai ne Seime, o informacinėje erdvėje. Ir pagrindinį akcentą visgi reikia uždėti būtent šios veiklos atžvilgiu (kuria beje užsiimame mes visi, tame tarpe ir pats Rolandas). Ir pagaliau Seimas tai ne ta vieta kur priiminėjami sprendimai - ten sprendimai tik įteisinami, o sprendimų priėmimo centras jau seniai pasitraukė į tinklus (kurie turi ir savo technologinį išsireiškimą - socialiniai tinklai) - taigi "Partokratija" perduoda valdžios įgaliojimus "Netokratijai" (Net - tinklas).

O taip pat visų bandančių prasimušti į Seimą vietoje, aš susimąstyčiau - ar vertą dėl vieno ar kelių mandatų eikvoti tiek savo energijos ir lėšų? Nes vienas patikimas žmogus Seime - tai keistuolis durnyne. Tokiu eile metų buvo Julius Veselka, tai gal po jo mirties Seimo kompanijai prireikė kito tokio keistuolio (Rolandas kaip tik atitinka šį statusą "senosios Seimo gvardijos" nuomone), kad "demokratijos" procesai atrodytų "nepriekaištingai"?..

---
Visa feisbukinė diskusija, kilusi po šio įrašo, yra čia.