Vakarietiški žurnalistikos standartai demokratizuotose visuomenėse

Šitokią žinutę šiandien gavo Maskvos Burdenkos ligoninės reanimacijos skyriaus medikai. Tai rašo Rusijos TV LifeNews žurnalistė.

"Laba diena! Man reikalinga jūsų pagalba! Aš iš telekompanijos LifeNews, Burdenkos vardo ligoninės neurochirurginėje reanimacijoje guli [garsus kinorežisierius] Eldaras Riazanovas. Man reikia būtinai pirmai sužinoti, kada jis numirs, labai gerai atsilyginsiu! Tikrai nenuskriausiu!"

Vertimas [A.Bačiulis]:

reklama

Skaityti tai šlykštu. Ne veltui tiek rusų, tiek mūsų feisbukuose kilo pasipiktinimo banga.

Jau pasisakė žinomi žurnalistai Audrius Bačiulis, anksčiau FB žinomas, kaip Protingas Chamas ir Rytas Staselis, anksčiau irgi žinomas tokiu vardu.

Atvirai sakant, mane irgi nupurtė.

Tačiau prisiverčiau persijungti sąmonės būsenos jungtuką į padėtį "Objektyvumas" tam, kad pažvelgčiau į situaciją iš profesionalios naujienų žurnalistikos šono.

Ką mes matome?

Rusijos geltonosios spaudos ir susietų massmedijų lyderio, koncerno LIfeNews darbuotoja vykdo savo naujienų žurnalistės pareigą - būti pirma, kuri praneš auditorijai liūdną žinią apie visų mylimo režisieriaus gyvenimo pabaigą. Kuri, esant reanimacijoje jo amžiuje, daugiau negu tikėtina.

Suprantu, kad padoriosios žurnalistikos standartai sako, kad privalu sulaukti, kol ligoninės atstovas spaudai paviešins oficialų pranešimą žiniasklaidai ar koks giminaitis kukčiodamas paskambins ir pro verksmus papasakos graudžią naujieną.

Tačiau tai nebebus jokia naujiena, jei apie tai prieš keliolika minučių jau bus pranešęs geltonasis TV kanalas ar portalas. Gavęs šią info savais kanalais.

Kiek pamenu, bet kokia kaina būti pirmuoju, pranešusiu naujieną visada buvo naujienų žiniasklaidos bazinis principas? Tame tarpe ir pirmoje eilėje - Vakarų?

Bent jau tuose knygose, kurias vaikystėje skaičiau ir filmuose, kuriuos mačiau, žurnalistikoje buvo vadovaujamasi būtent tuo.

Kiek suprantu, Aramo Ašotovičiaus Gabrielianovo sukurtame ir vadovaujamame geltonosios spaudos koncerne Life News šis principas yra absoliučiai bazinis.

Žurnalistai vertinami ir atlyginami tik pagal tai, kaip jie sugeba pirmaisiais gauti informaciją, vaizdo įrašus, skandalingus faktus ar nuotraukas.

Tam skirtas specialus piniginis fondas, iš kurio žurnalistai gali žadėti sumokėti už informaciją, vaizdinę medžiagą ir pan. Yra skatinama, jei tiems tikslams pasiekti žurnalistai sugeba pasinaudoti kokiais moteriškais ar vyriškais privalumais, asmeniniais ryšiais, šantažo elementais ar elementaria apgaule.

reklama

Tai neatrodo nei gražu, nei etiška, tačiau žiniasklaidos operatyvumo prasme tai yra velniškai efektyvu.

Tas koncernas po kiekvieno bent kiek ženklaus įvykio visada sugeba itin staigiai gauti išskirtines teises į liudininkų įrašus ir pačius įrašus, pirmaisiais sužinoti apie kokį nutikimą, gauti kokią skandalingą informaciją.

Didžioji jų komercinės sėkmės dalis nulemta būtent tokio veiklos modelio. Nuolat būdami pirmieji, jie nusigriebia masinės auditorijos dėmesio grietinėlę. Padorumo standartus godojančiai žiniasklaidai palikdami srėbti išrūgas.

Vienžo, link ko aš vedu?

Ogi man tiesiog smalsu - kiek aukščiau minėtas bazinis principas - "būk pirmas, kuris praneša naujieną, bet kokia kaina" galioja mūsų žiniasklaidoje?

Ar interneto portalų amžiuje, kuomet naujiena persikopijuojama po minutės kitos, jis visiškai nebesvarbus?

Ar visgi ir mūsų TV kanalų ir didžiųjų portalų vyriausieji redaktoriai skatina ir vertina tuos žurnalistus, kurie sugeba pirmieji gauti ir atnešti jiems snapelyje kokią svarbią ir visiems įdomią naujieną?

Ar koks Delfis turi kokį nedidelį piniginį fondą tam, kad žurnalistai galėtų staigiai nupirkti iš svarbaus įvykio liudininkų informaciją, vaizdo įrašus, etc.?

Negi viskas pastatyta tiesiog ant asmeninių žurnalisto ryšių, žavesio bei gebėjimo chaliavnai išprašyti informaciją iš kokių pareigūnų, etc.?

Ta prasme, juk nutikus įvykiui visada atsiranda kas nors, kuris paskambina kokiam žurnaliūgėlei ir pakužda į ragelį: "Žinai, kas ką tik nutiko? Tu nepatikėsi.....".

Ko pasėkoje mes pakankamai operatyviai sužinome apie naujienas ne tik iš pranešimų spaudai.

Grįžtant prie tos mergužėlės iš rusiškos LifeNews:

O ką konkrečiai ji pažeidė savo neviešomis žinutėmis potencialiems svarbios informacijos šaltiniams, kalbant ne apie bendražmogiškos moralės normas, bet apie kol kas dar galiojantį Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą ar įkyriai Seime bandomą prastumtį naują žiniasklaidos "savireguliavimą"?

Kokią nuostatą tie žurnalistikos kodeksai iškelia aukščiau, nei nerašytą, bet bazinį žiniasklaidos principą "pranešk naujieną pirmas bet kokia kaina"?

Kas gali įgarsinti?